Pasaulis

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. Iš kur kilęs Lietuvos vardas?

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Siūlome paskaityti diskusijų ištrauką po lietuvių kalbininko prof. Antano Salio paskaitos „Lietuvos vardo kilmė“. Įrašas padarytas 1967 m. per Lituanistikos instituto suvažiavimą Filadelfijoje. A. Salys sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį. – Visų susirinkusiųjų į Lituanistikos institutą vardu pirmiausia norėčiau padėkoti daktarui...

Įrašas

Juodasis birželis

2013 m. birželio 14 d. sukanka 72 metai, kai pradėtas masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą. Sovietams okupavus Lietuvą, pradėta terorizuoti ir naikinti šalies gyventojus. Represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas pripažino pavojingais sovietų politinei santvarkai. Trėmimai apėmė Lietuvos politikus, valstybės tarnautojus, įvairių įstaigų darbuotojus, politinių ir visuomeninių organizacijų narius, karininkus, mokytojus, dvasininkus, ūkininkus,...

Įrašas

Vaizdai iš Sibiro: ekskavatoriaus perskrostas karstas ir ant kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai

Kęstutis CEMNOLONSKIS Kaulais nuklotos Laptevo jūros pakrantės ir ant Sibiro kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai – tokius vaizdus teigia regėjęs beveik 40 ekspedicijų į Sibirą surengęs žymus keliautojas, fotografas ir operatorius Gintautas Alekna. „Tai, kad lietuvių kapinės Sibire vis dar išlikusios, turime būti „dėkingi“ netvarkai, kuri yra Rusijos kapinėse“, – sako daugelio ekspedicijų į lietuvių...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. 1960 m. pokalbis su rašytoju ir žurnalistu A. Gustaičiu

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti žurnalisto Povilo Labanausko parengtą pokalbį su rašytoju ir žurnalistu Algirdu Gustaičiu. Pašnekovas buvo aktyvus kultūrininkas ir lietuvybės puoselėtojas JAV. Taip pat – ilgametis Amerikos kino meno akademijos narys, kartu su kitais Los Andželo lietuviais menininkais organizavęs Dailiųjų menų klubą. Būtent A. Gustaitis išeivijoje atrado garsųjį krepšininką Praną...

Įrašas

Šauksmas iš Pavolgio

Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Kaip žinome, 1863-1864 m. kilo Abiejų Tautų Resbublikos (Lietuvos ir Lenkijos) nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko abiejų šalių teritorijose bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dalyvavo apie 200 tūkst. sukilėlių. 1864 m. rudenį caro valdžia sukilimą žiauriai numalšino. Buvo nuteista mirties bausme, katorga...

Įrašas

Norilsko sukilimas į istoriją įėjo kaip svarbi kalinių pergalė

Irma Janauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Praėjo 60 metų, kai Norilsko lageriuose Rusijoje sukilo politiniai kaliniai, tarp jų buvo ir tūkstančiai lietuvių. Buvę norilskiečiai dabar patys stebisi, kaip ištvėrė vergiškas sąlygas, kaip per šaudymus nejuto baimės. Pirmasis po Stalino mirties protestas lageryje nusinešė šimtus aukų, bet kaliniams pavyko išsireikalauti šiek tiek pagarbos ir geresnių...

Įrašas

Lietuviai prie Jenisejaus upės

Krasnojarsko kraštas – tai Sibiro platybėse paskendęs kraštas, besiribojąs su Tomsko, Irkutsko ir Kemerovo sritimis, Chakasijos, Tuvos ir Jakutsko respublikomis bei šiaurėje skalaujamas ne visada ramiomis Arkties vandenyno bangomis. Šio pasakiškų turtų krašto sostinė – milijoninis Krasnojarskas, uostas prie Jenisejaus, miestas, skaičiuojantis 385 metus nuo savo įsikūrimo. 2002 m. surašymo duomenimis Krasnojarsko krašte gyveno 3829...

Įrašas

Klastotės anatomija

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. Apie 1973 m. Lietuvos žemėlapį

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti interviu su topografu Juozu Andriumi apie 1973 metą parengtą Lietuvos žemėlapį. Mėnesinis kultūros žurnalas „Aidai“ tuomet rašė, kad „tai fizinis, geografinis žemėlapis su politinėmis sienomis, skirtas Lietuvos geografijai mokyti lituanistikos mokyklose, būtinas mūsų jaunimui ir jų draugams amerikiečiams“. J. Andrių, kuris parengė ir išleido ne vieną Lietuvos...

Įrašas

Geografas K. Pakštas Hondūre naktimis gaudė vampyrus

„Tinklais naktimis pagavome daug vampyrų. Manoma, kad vampyrai turi pasiutimo ligos nuodų, jie gana pavojingi – gali savo aštrius kaip ylos dantis suvaryti į pirštus. Todėl mes su jais apsieidavome labai švelniai, atsargiai“, – 1958 metų interviu savo įspūdžiais iš ekspedicijos į Hondūrą dalinosi mokslininkas, geografas ir keliautojas Kazimieras Pakštas. Profesorių K. Pakštą 1958 m....

Įrašas

Iš „Amerikos balso“ archyvų. Pokalbis su Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku Kaziu Škirpa

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti pokalbį su Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku, pulkininku, pirmuoju Lietuvos kariuomenės savanoriu Kaziu Škirpa. Jis buvo vienas iš lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje, stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą. 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte jis iškėlė Lietuvos vėliavą. Pulkininką...

Įrašas

T. Shahas: Marokas – ne išprotėjusi islamiška šalis, o magiška karalystė

„Parašiau knygą, norėdamas pasauliui parodyti, jog Marokas nėra išprotėjusi islamiška šalis, tai kultūrų sankryža, tai nuostabi magiška karalystė“, – sako keliautojas, dokumentinių filmų kūrėjas, rašytojas Tahiras Shahas, pridurdamas, kad mėgaujasi kiekviena Maroke praleista minute. Pasak T. Shaho, nuo aplinkinių šalių Marokas ypač skiriasi tuo, kad tai – karalystė, esą ji labai skiriasi nuo respublikos ar...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvas. 1986 m. pokalbis su istoriku Sauliumi Sužiedėliu

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiemet minimos 150-osios 1863 metų sukilimo metinės. Iš „Amerikos balso“ archyvų siūlome paskaityti interviu su istoriku Sauliumi Sužiedėliu. Apie visuomenės nuotaikas po 1863 metų sukilimo ir laikraščio „Aušra“ vaidmenį išlaikant lietuvių kalbą bei kuriant lietuvių inteligentiją S. Sužiedėlį kalbino Linas Rimkus. Pokalbis įrašytas 1986 metais. Turbūt vienas iš didžiausių...

Įrašas

Vladivostoko lietuviai

Alfonsas KAIRYS, Vilnius Daug metų skiria mūsų prisiminimus… daug metų… tada tai buvo keleri metai iki 2000-ųjų, tada – Vladivostoke (įkurtas 1860 m.), mieste Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, prie Japonijos jūros Amūro įlankos, 9302 km į rytus nuo Maskvos, … tada iš Prienų kilusi Laima ir visai dar ne Meščeriakova, o Drazdauskaitė, ieškojo tų, kurie savo...

Įrašas

Iš Rygos į Santjagą de Kompostela (Santiago de Compostela) Šv. Jokūbo keliu

Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje Trakams yra artima piligrimystės dvasia, nes piligrimystė į Trakus siekia net 1604 metus. Ir visa tai susiję su Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos stebuklinguoju paveikslu. Ši data tai bene pirmasis rašytinis paliudijimas, o kiek nepatekusių ir neužrašytų kelionių į garsiuosius Trakus. Juos lanko ir garbina ne tik lietuviai. Mūsų pašnekovas...

Įrašas

Lietuvai svarbūs Lenkijos lietuviai

„Aušra“: Prieš kelis mėnesius Lietuvos Respublikos Užsienio lietuvių departamente pradėjote eiti ambasadorės ypatingiems pavedimams – ryšiams su Pasaulio Lietuvių Bendruomene – pareigas. Kokie Jūsų veiklos prioritetai? Ambasadorė Gintė Damušytė: Mano prioritetas – priartinti dalykinius ryšius su Pasaulio lietuvių bendruomene (PLB): ne tik su atstovybe Lietuvoje, bet ypač su PLB Valdyba. Su PLB Valdybos pirmininke Danguole...

Įrašas

Pasiilgau lietuviškos kalbos…

LPKTB Valdybos pirmininkas Vytas MILIAUSKAS, Vilnius Kai du nusikaltėliai plėšikauja individualiai, jų galimybės ir norai yra kuklesni, o nusikaltimai – lokalinio pobūdžio. Abiem sutarus veikti drauge, apetitai didėja, o „darbeliai“ tampa dar žiauresni ir įžūlesni. Tokie draugai, pavydėdami vienas kitam padidėjusios įtakos arba didesnio grobio, neišvengiamai susipeša. Visuomenėje tokie reiškiniai vadinami „gaujų karais“. Nesena istorija...

Įrašas

Ekspedicija Altajuje – skaudi praeitis ir jos ženklai ateičiai

Tomas KAZULĖNAS, Vilnius Altajus – tai pavadinimas, praeities kartoms sukeliantis skaudžias asociacijas, o šių laikų kartai – pasigėrėjimą bekraščiais kalnais, jų snieguotomis viršūnėmis, srauniomis upėmis ir neaprėpiamais Sibiro toliais. Ne veltui Altajaus pavadinimas mongoliškai Altain ula reiškia „aukso kalnai“, todėl jau nuo seno čia lankosi aštrių pojūčių mėgėjai iš viso pasaulio. Mes į Altajų vykome...

Įrašas

Konferencija karaimikos klausimais Haliče

Dr. Halina KOBECKAITĖ 2012 m. rugsėjo 17 d. Haličo mieste (Ivano Frankivsko sritis, Karpatų papėdė, Vakarų Ukraina) buvo surengta konferencija „Karaimai ir jų vaidmuo pasaulio bendrijos kontekste“. Tai jau trečia konferencija karaimikos klausimais, kurią rengė Ukrainos nacionalinis draustinis „Senasis Haličas“, įsteigtas 1994 m. Draustinio tikslas rūpintis senosios Haličo ir Haličo Voluinės kunigaikštijos sostinės Haličo kultūriniu...

Įrašas

Asmeninės aukos dvasia, arba verta skaityti ir nenaujas knygas

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Ugninis stulpas. 25 metai be Juozo Brazaičio : laiškai, dokumentai, liudijimai. – Sudarytojas ir redaktorius Vidmantas Valiušaitis. – Kaunas: „Į Laisvę“ fondo Lietuvos fil., 2000. – 584 p. „O be to, dar gaišau laiką ir su sovietinės propagandos leidiniais, kuriuose esu kaltinamas žydų persekiojimu“ (p. 484) – skaudžiai nutvilkė sakinys. Taip jau...

Įrašas

Užmiršta dar viena valkšna per mūsų tautą

Ričardas KALYTIS, Vilnius Nesenai savo bute išgirdau skambutį. Apysenis žmogus pasiklausė ar čia gyvena toks žmogus. Paminėjo mano pavardę ir paklausė ar pažįstu Henriką Sodonį. Supratau, apsikabinome. Prisiminiau tą šaltą Sibiro žiemą, kai prakiurus valčiai, skendome Angaroje. Prie kranto dar priplaukiau, bet ant ledo užsiropšti jau nebegalėjau, jėgos seko. Nors tai buvo gyvenvietė ir žmonių...

Įrašas

Romualdas Čaprockis. Lietuva ne Krymas, bet gimta šalelė…

Romualdas ČAPROCKIS Nuostabiame Trakų ežerų ir pilių krašte nuo seno gyvena viena iš Lietuvos tiurkų tautelių – karaimai. Per ilgus metus gyvendami šalia kitų Lietuvos tautų jie dalijosi vargais ir džiaugsmais, ilgainiui kultūriškai supanašėjo su vietiniais. Išlikusi sena tiurkų kalba visiškai kitoje kalbinėje aplinkoje, lyg inkliuzas gintare, stebina tyrinėtojus… Maža tauta žinoma ir savo patiekalais...

Įrašas

Maža Lietuva aplankė Australijos lietuvius

Sigita NEMEIKAITĖ, Sidnėjus Lietuvos Nepriklausomybės dieną paminėjo Sidnėjaus lietuviai. 2012 m. vasario 19-ąją Lietuvių klube „Dainava“, įsikūrusiame Bankstown rajone, susirinko ypač daug tautiečių. Erdvus klubas vos sutalpino apie 200 lietuvių bendruomenės narių. Įprasta, kad į Vasario 16-osios iškilmes pabirę po didžiausią Australijos miestą bei jo apylinkes lietuviai visada renkasi gausiai. Tačiau šįkart jie būrėsi kaip...

Įrašas

Mirė aukščiausias Lietuvos karaimų dvasininkas

Šeštadienį, 2011 m. gruodžio 24 d., mirė aukščiausias Lietuvos karaimų dvasininkas hachanas Markas Lavrinovičius. Tai DELFI patvirtino Lietuvos karaimų religinė bendruomenė. Mirties priežastis nenurodoma. Pranešama, kad 73-ejų dvasininko karsto išnešimas numatytas sekmadienį, gruodžio 25-ąją, 14 val. Jis bus laidojamas Trakų karaimų kapinėse. DELFI primena, kad M. Lavrinovičius aukščiausiu Lietuvos karaimų dvasininku tapo 2009 m. Jis...

Įrašas

Lietuviškas kraujas, purpurinė širdis, Holivudas

Psk. Alvydas TAMOŠIŪNAS, Šiauliai Poeto, dainininko ir aktoriaus Vladimiro Visockio žmona Marina Vladi atsiminimų knygoje „Vladimiras arba nutrūkęs skrydis“ (Vilnius: leidykla „Muzika“, 1992) pasakoja apie pažintį su žmogumi, kurio tuometinio populiarumo visoje Sovietų Sąjungoje ir daugelyje pasaulio šalių niekas neprilygo, jų vedybinį gyvenimą Maskvoje, išvykas į Prancūziją, Italiją, JAV ir kitas šalis. Knygoje aprašomas epizodas,...

Pamirštų pirmųjų masiškų Lietuvos žmonių trėmimų ir žudynių 355-osios metinės
Įrašas

Pamirštų pirmųjų masiškų Lietuvos žmonių trėmimų ir žudynių 355-osios metinės

Dr. Vladas Terleckas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausia kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip...

Kur teka Angara
Įrašas

Kur teka Angara

„Vai, ko nusižvengei, bėrasai žirgeli, Ko dairais aplinkui vidur kieto kelio“. (Iš dainos) www.voruta.lt Trys kinkiniai juda mėnulio šviesoje gana nerealiai atrodančiu landšaftu. Iš dešinės – upės skardis, apaugęs tamsiu mišku, su kur-ne-kur prasišviečiančiomis vertikalių uolų sienomis, kurios, tarsi barzdotų žmonių veidai, stebi slenkančią pro šalį vilkstinę. Iš kairės, kiek besimato – sustingusios ižo lyčių...

Įrašas

Marija Remienė – Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatė

2010 m. lapkričio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko seniausio išeivijoje „Draugo“ dienraščio ir jo šeštadieninio „Kultūros“ priedo bendradarbių ir bičiulių susitikimas su šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate Marija Remiene (susitikimas įvyko premijos įteikimo išvakarėse). Susitikime kalbėjusi Aldona Žemaitytė išsakė daug gražių žodžių, kuriais apibūdino M. Remienę ir jos kultūrinę, visuomeninę veiklą, „Draugo...

Karaimų laidojimo tradicijos
Įrašas

Karaimų laidojimo tradicijos

Karaimų ir totorių kapinės Viniuje. vilniusgo.lt nuotr. www.voruta.lt Daugiau kaip 600 metų Lietuvoje gyvena dvi tiurkų tautos – totoriai ir karaimai. Kalbos ir etnogenezės požiūriu jos priklauso seniausioms tiurkų gentims – kipčiakams. Jų įsikūrimas LDK žemėse siejamas su didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. XIV a. pabaigoje Aukso ordą alino vidaus karai. Naudodamasis chanų tarpusavio kovomis dėl valdžios,...

Įrašas

„Vorutos“ dešimtmetis išeivijoje gyvenančių lietuvių akimis

Prieš dešimt metų Lietuvai atgavus politinę nepriklausomybę, reikėjo dar atgauti ir tautinę nepriklausomybę. Tuometinė Lietuvos spauda, per visą pusšimtį metų auklėta sovietinio kosmopolitizmo ir rusiško nacionalizmo dvasioje, dar nebuvo pajėgi šį darbą vykdyti. Reikėjo naujos jėgos. Ta nauja jėga atsirado. Dvasiškai nepaliegusių patriotų grupė su vyr. redaktoriumi Juozu Vercinkevičiumi įsteigė naują savaitraštį „Voruta“. „Voruta“ pradėjo...