Alfonsas KAIRYS, www.voruta.lt Ėjo 2006-ieji metai… Iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio buvo dar likę 4380 dienų. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2009 metais Saulėlydžio komisijos ,,sėkmingai” ,,reorganizuotas” ar išardytas) jau tuo metu rūpinosi artėjančia iškilia data. Sumanyta kai kurioms Rytų Lietuvos mokykloms, ugdant tautiškumo ir pilietiškumo sampratą, pateikti staigmeną. Ta staigmena...
Rytų Lietuva
Prof. Alvydas Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas
Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Prof. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai...
KO NENORĖJO GIRDĖTI RENATA MIKUTAJCIS-CYTACKA…
Renata Cytacka, 2011 m. rugsėjo 27 d. Viktoro Kiero nuotr. Liutgarda ČEPIENĖ, Vilniaus r. Dūkštų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su...
Lavoriškių gimnazijoje atidengtas atminimo akmuo iškiliam Vilnijos krašto patriotui Aliui Vidūnui
Prie atminimo akmens Aliui Vidūnui – Gražina Vidūnienė. Aušros Virvičienės nuotraukos. Aušra VIRVIČIENĖ, Lavoriškės, www.voruta.lt Lapkričio 8 dieną, Vilniaus rajono Lavoriškių gimnazijoje, buvo atidengtas atminimo akmuo iškiliam Vilnijos krašto žmogui Aliui Vidūnui. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis „Vorutai“ sakė, kad neatsitiktinai buvo nuspręsta atminimo akmenį, skirtą Aliui Vidūnui, atidengti būtent lapkričio 8...
Pietryčių Lietuvos mokytojų ir švietėjų viešnagė ryčiausiame Lietuvos pakrašty
A. Masaitis ir J. Vasiliauskas įteikia Pietryčių Lietuvos Metų mokytojo premiją Elenai Sekonienei Nijolė KERAITIENĖ, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja, www.voruta.lt „Ryto“ draugija, nuveikusi daug reikšmingų darbų lenkmečiu, Lietuvoje atkurta 2004 m., o nuo 2013 m. jos skyrius veikia ir Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje, kurios vardas pirmiausia ir siejamas su senosiomis švietimo tradicijomis....
Vilniaus „Ryto“ progimnazijos muziejui – 20 metų
Vilma RIABOVIENĖ, Vilniaus „Ryto“ progimnazijos muziejaus vadovė, kraštotyros neformaliojo ugdymo mokytoja metodininkė, www.voruta.lt 2016 metų rudenį mokykla šventė 40 metų jubiliejų. Mokyklos kraštotyros būrelio veikla prasidėjo dar 1978 m., kaip mokyklos istorijoje minima, jog tais metais mokykloje atidarytas kraštotyros muziejus. Nuo minėtų iki 1986 m. vadovavo istorijos mokytojas ekspertas Kazimieras Blažys (muziejus buvo įkurtas istorijos kabinete)....
Kelionė po Pietryčių Lietuvos mokyklas arba kodėl švietimas tapo politinių jėgų įkaitu?
Riešės darželis ugdomąja lietuvių kalba su niekaip nesuremontuojamu priestatu Elena ŽIBĖNAITĖ, Vilniaus rajonas Vilnius didėja, jo priemiesčiai plečiasi, auga. Į Vilniaus rajoną nuolatiniam gyvenimui keliasi vis daugiau jaunų šeimų. Ir nebūtinai lietuvių. Daug yra mišrių. Ir, kas įdomiausia, šie jauni žmonės jau labai gerai suvokia, kad, nepriklausomai nuo tautybės, jų atžala privalo gerai mokėti valstybinę...
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas A.Masaitis: draugijos veikla Pietryčių Lietuvoje kasmet tampa vis reikalingesne
Algimantas Masaitis – Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas. Filomenos Žibėnaitės nuotr. Filomena ŽIBĖNAITĖ, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, vadovaujama pirmininko Algimanto Masaičio, rinkosi įprastoje vietoje – Mokytojų namų svetainėje. Sausakimšoje salėje šįkart buvo tvirtinami nauji draugijos įstatai, renkama nauja valdyba ir jos pirmininkas. Draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis apžvelgė paskutinės kadencijos metu nuveiktus draugijos darbus,...
Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma
Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrius, kuriame nėra vietos ikimokyklinukų grupei ugdomąja lietuvių kalba. Aušros Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Rastinėnai, Vilniaus raj., www.voruta.lt Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes...
XXI – ojo amžiaus Lietuva. Norime mokytis lietuvių kalba. Ar galima?
Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių pradinio ugdymo skyrius. A.Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilniaus rajonas, www.voruta.lt Vilniaus rajonas, Buivydiškės. Prieš 21-erius metus buvusi Vilniaus apskrities administracija Buivydiškių dvare, kuris minimas dar XVI a., įsteigė pagrindinę mokyklą. Nors dvaro rūmai metus skaičiuoja šimtmečiais ir jiems būtinas rimtas remontas, net ir 21-ajame amžiuje vis dar geba teikti pastogę ribotam skaičiui...
Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra
Algimantas Zolubas Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų...
Vytauto Landsbergio fondo įkūrimo 25-mečiui. Vytauto Landsbergio fondo parama Pietryčių Lietuvos mokykloms
www.voruta.lt Nuo pat Lietuvos valstybės atkūrimo 1990 m. lietuvių visuomenė yra ypač susirūpinusi Pietryčių Lietuvos mokyklomis. Siekiama, kad Lietuvos piliečių, gyvenančių Rytų Lietuvoje, pradedant Ignalinos ir baigiant Varėnos r., pasienyje su dabartinėje Baltarusijoje esančiomis Lietuvos etninėmis žemėmis, vaikai galėtų mokytis valstybine kalba. Pirmąsias mokyklas 1991–1992 m. Vilniaus ir Šalčininkų r. steigė Vilniaus apskrities viršininko administracija....
P. Šimkavičius. Pašaminės kaimo lietuviškos bibliotekos ištakos
Švenčionių „Ryto“ švietimo draugijos Pašaminės skyriaus lietuviška skaitykla Vilūnų name. 1936 m. gegužė. Nuotrauka iš Daivos Brazdžiūnienės asmeninio albumo. Povilas ŠIMKAVIČIUS, LŽS narys, www.voruta.lt 2016-tiems – bibliotekų metams artėjant į pabaigą noriu pasidalinti sukaupta informacija apie savo gimtojo Pašaminės kaimo (Švenčionių rajonas) bibliotekos ištakas. Tai paskatino padaryti ne tik bibliotekų metai, bet ir viešoje...
Lietuviška Gervėčių krašto Rimdžiūnų mokykla švenčia įkūrimo 20-metį
Baltarusijoje, Gervėčių krašte, įsikūrusi Rimdžiūnų vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba spalio 28 d. mini 20-metį. Ta proga mokyklos bendruomenę pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Kantriai, diena iš dienos, sėjate ir auginate lietuvišką žodį, budinate lietuvišką savimonę ir orumą. Jūsų darbo vaisius – ši lietuviška mokykla, ugdanti Rimdžiūnų ir tolesnių apylinkių vaikus, kuriems svarbu...
Gerosios Didžiasalio atminties sergėtoja
N. Keraitienė po vakaronės su bendražyge A.Misiūniene ir mokiniais Dalia SAVICKAITĖ, Didžiasalis, www.voruta.lt Kito tokio miestelio Lietuvoje nėra. Pradeda byrėti obuoliai, mokytojų keliai vis dažniau pasibaigia mokyklose besiruošiant naujiems mokslo metams. Ar žinote, kokioje Lietuvos mokykloje šviesiausia? Ogi siaubo legendomis apipinto Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje. Kuomet Klaipėdos mokyklų mokiniai rytmečio patamsiais keliauja į mokyklas, didžiasaliečiai jau...
Švietimo ir mokslo ministerija Vilniaus rajone atidaro naują darželį
www.voruta.lt Rugpjūčio 24 d. 11 val. švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvaus Riešės gimnazijos Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyriaus atidaryme. „Švietimo ir mokslo ministerija sparčiai besiplečiančiame Vilniaus rajone atidaro jau ne pirmą naują darželį. Jo labai laukė Avižienių kaime ir aplinkinėse vietovėse gyvenančios jaunos šeimos. Esame gavę tėvų prašymų, kad ypač reikalingas darželis lietuvių...
J. Radziulis. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Mano gyvenimo kronikos
zmoniuknygos.lt nuotr. Jonas Radziulis, www.alkas.lt (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos. Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti...
Moteris iš miestelio, kuriame anksčiausiai pateka saulė
Dalia SAVICKAITĖ, Didžiasalis, www.voruta.lt Yra toks Lietuvos rytiniame pakraštyje ir vadinamas visiems toliau nuo jo esantiems grėsmę keliančiu – Didžiasalio pavadinimu. Jis – ne tik negrėsmingas, bet ir labai patrauklus savo susitelkusia bendruomene. Ypač mokyklos, kuri turi ne tik puikią krašto istorijos ekspoziciją, bet ir intelektualų, patyrusį, kultūrine veikla garsėjantį pedagogų kolektyvą. Kai apie jį...
VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.
Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...
Romanas apie Gervių tiltą Trakuose
Romualdo Tinfavičiaus nuotr. Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ , www.traku-zeme.lt Praeitas penktadienis buvo dar viena šventė karaimų bendruomenei Trakuose, nes Salos pilyje buvo pristatytas Laimono Inio romanas „Sakmė apie Gervių tiltą“, kurį išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Pilies Didžiojoje menėje susirinko gausus būrys neabejingų karaimų tematikai ir šiam literatūros žanrui gerbėjų, kuriems reikėjo sužinoti apie...
Rugsėjo 1-oji Eitminiškių gimnazijoje
www.voruta.lt 2015 m. rugsėjo 1-oji Eitminiškių lietuviškos mokyklos bendruomenei ypatinga. Šią dieną šimtą septyniasdešimt devynis mokinius turinti mokykla tapo gimnazija. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Eitminiškių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurias aukojo kun. Marek Gladki. Po šv. Mišių gimnazijos kieme vyko gimnazijos inauguracijos iškilmės. Šventėje dalyvavo mokinai, mokinių tėvai, mokytojai ir svečiai – Lietuvos Respublikos švietimo...
Valentas Šiaudinis. „Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai“
Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį...
Pietryčių Lietuva: Vilniaus lenkai ir baltarusiai su Lietuva tapatinasi labiausiai
Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilnius – miestas, kuriame gyvena įvairių tautų ir religijų žmonės, bet lenkams ir baltarusiams jis tapo ypač svarbia tautinio identiteto dalimi, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja Monika Frėjutė-Rakauskienė. „Lenkų identitetui Vilnijos regionas ir tas miestas tikrai labai svarbus. Gyventojai jaučiasi to miesto,...
S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920)
Sigitas Jegelevičius, www.aidas.lt, T.Vyšniausko nuotr. Šiemet minime Vilniaus ir jo apylinkių atgavimo 75-mečio sukaktį. Ta proga skelbiame doc. dr. Sigito Jegelevičiaus (1938-2014) rašinį apie Suvalkų sutarties pasirašymo aplinkybes ir Lenkijos okupacines užmačias Lietuvos atžvilgiu. Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos...
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...
Ryšardas Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos
Ryšardas MACEIKIANECAS, www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.) Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir...
Dešimtoji Stanislovo Rapolionio premija įteikta dr. Aldonai Vasiliauskienei
Kaip ir kasmet, gegužės mėnesį, į Eišiškių S. Rapolionio gimnaziją suguža intelekto nestokojantys svečiai, kuriems Lietuva reiškia kur kas daugiau nei gyvenamąją vietą, inteligentai, savo darbais prisidedantys prie Tėvynės istorinės praeities tyrinėjimo, galiausiai – patys tikriausieji lietuviškosios kultūros puoselėtojai ir mylėtojai, gyvenimą paskyrę lietuvybės labui: jos akcentavimui, palaikymui bei skleidimui. O proga išties neeilinė –...
Lietuvos lenkas R. Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės
Vartant žiniasklaidos puslapius dažnai visiškai nebeaišku, ką iš tiesų slepia Lietuvos lenkų klausimas. Ar čia išties slypi grėsmės Lietuvai? Apie tai, kaip save suvokia, kaip jaučiasi ir ko siekia Lietuvos lenkai, su Lietuvos lenku, leidinio www.pogon.lt redaktoriumi Ryšardu Maceikianecu kalbasi Audronė Daraškevičienė. Jūs užsiminėte apie tai, kad šiuo metu vyksta Lietuvos lenkų nutolimo nuo Lietuvos...
Įkurtuvės Sudervėje
Liudvika VITIENĖ, Gražina JUREVIČIENĖ, Sudervės skyriaus mokytojos Džiugi šventė 2013 m. rugsėjo 2-ąją nuklegėjo jau antrus metus veikiančiame Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje. Nors įkyrus lietutis merkė vaikų, tėvelių ir svečių galvas, visų širdys buvo kupinos džiaugsmo, pakylėjimo ir jaudulio. Gražus pulkelis mokyklinio, priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikučių su puokštėmis gėlių, išsidabinę bei susijaudinę su tėveliais...
Mokslo, žinių ir laisvės diena Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje
Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Pirmąjį 2013-ųjų rudens sekmadienį Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje nuskambėjo Rugsėjo 1-osios skambutis – suklegėjo vaikiškais balsais, sumirgėjo gėlių puokštelėmis mažučiuose delnuose Rugsėjo pirmoji – šventė visiems – dideliems ir mažiems. Galėjome pasidžiaugti gausiu tėvelių ir vaikų būriu tiek šv. Mišiose bažnyčioje, tiek šventiškoje rikiuotėje gimnazijos kieme, tiek pirmojoje...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 7
- 8
- 9
- Kitas