Klebonas kunigas Domas Valančiauskas. J. Vercinkevičiaus nuotr. Juozas Vercinkevičius, Dieveniškės, Šalčininkų raj., www.voruta.lt Rytų Lietuvoje, Dieveniškių krašte, nuo 1985 m. dirbantis klebonas kunigas Domas Valančiauskas šventė kunigystės 50 – metį. Ta proga garbingasis jubiliatas gavo Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo sveikinimą, kuri čia ir viešiname, o Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapija savo ganytoją sveikino balandžio...
Per operaciją „Priboj“ ištremti tremtiniai ‒ kolūkio „Naujas gyvenimas“ fermos darbininkai. Irkutsko sritis, Žigalovo rajonas, Nižniaja Sloboda gyvenvietė. 1951 m. vasario 14 d. Fotonuotrauka. LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 20071, TAB, l. 17-3. LGGRTC pranešimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėjo doc. dr. Artūro...
teisuoliuatminimas.lt svetainės ekrano nuotr. Kovo 15-ąją, Lietuva pirmąkart mini Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kuri į atmintinų dienų sąrašą įtraukta praeitų metų pabaigoje. Diena stebina renginių gausa, tarp kurių Vilniaus universiteto (VU) S. Daukanto kieme vyksiantys žydus gelbėjusių asmenų, Pasaulio tautų teisuolių, vardų skaitymai bei Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje duris atversianti paroda Pasaulio tautų...
Pirmoji istorinė fotonuotrauka su A. Ramanausku vaikystėje JAV „Lietuva stipri savo žmonėmis, kurie sunkiais laikais išlaikė savo vertybes ir pademonstravo nepalaužiamą valią. Lietuvos inteligentas, žodžio meistras ir karys, Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo svarbus partizaninio karo Lietuvoje šviesulys, suteikęs šiai niūriai sunkaus karo ir represijų epochai prasmės ir vilties. Pagerbdami didvyrius mes stipriname save, atmesdami nereikalingą triukšmą...
Deklaracijos originalas 2023 metų vasario mėnesį antrą kartą istorijoje buvo pristatyta 1949 metų partizanų vadų vasario 16 d. pasirašyta Deklaracija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje specialiai surengtoje konferencijoje – minėjime Lietuvos istorinio aukso fondo dokumentą buvo galima pamatyti iš arti. Istorinės atminties žinovai skaitė pranešimus ir pabrėžė ypatingą šio...
2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas. Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda.Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus...
Vilniaus gimtadienio dieną Valdovų rūmų Didžiajame kieme bus atidengiamas paminklas, kuris nuo šiol kiekvienam praeiviui primins sostinės gyvavimo pradžią, kai prieš 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią pasauliui apie Vilnių. Šį atminimo ženklą Valdovų rūmų muziejuje vykusioje spaudos konferencijoje pristatė paminklą Lietuvos sostinei dovanojantis Vilniaus klubas. Mecenatai – Ina ir Darius Zubai. Paminklo,...
Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923–1924 m. yra bene sėkmingiausias lietuvių geopolitinis žygis Pirmosios Respublikos metais. Tačiau kad jis įvyktų, lietuviai turėjo parodyti politinę valią ir išmintį, žalčio vertą diplomatinį lankstumą, išleisti nemažai pinigų propagandai ir, užsitikrinę Maskvos–Berlyno geopolitinės ašies užnugarį, ryžtis netgi tam tikram kariniam avantiūrizmui prieš didžiąsias Vakarų demokratijas. Istorikas dr. A. Kasparavičius atskleidžia,...
Klaipėdos krašto sukilėliai Parengė Ignas Giniotis, silutesmuziejus.lt 2023 m. sausio 15 d. sukanka 100 metų, kuomet Lietuvos vyriausybė įvykdė gerai suplanuotą karinę akciją, geriau žinomą Klaipėdos krašto sukilimo pavadinimu. 1923 m. sausio 10-15 d. dėka aktyvios Kauno valdžios politikos bei tvirtai išreikštos nuostatos, esą Lietuva be Klaipėdos uosto ir krašto kaip kūnas be galvos, ir...
Sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įteikė Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirtą 2022 m. Laisvės premiją. Ji Ukrainos vadovui perduota per Ukrainos ambasadorių Lietuvoje Petro Beštą. Premija skirta už V. Zelenskio ir Ukrainos žmonių nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės ir demokratijos Rusijos agresijos akivaizdoje. Pasak Seimo vadovės, 2022 metų...
1920 m. vasario mėn. į Klaipėdos kraštą atvyko 21-asis Prancūzų šaulių pėstininkų batalionas su 650 šaulių, kurie buvo dislokuoti Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Įvykių kronika 1918-11-30. Tilžės aktas. Tilžėje priimta Prūsų Lietuvos tautinės tarybos (Mažosios Lietuvos tautinės tarybos) deklaracija. Tilžės aktas patvirtino jau anksčiau viešai išreikštą tarybos nuostatą, remiantis tautų...
Doc. dr. Martynas Purvinas. Aušros Virvičienės nuotr. 2022 m. gruodžio 10 d. 14 val. KTU III rūmuose (Kaunas, Laisvės al. 13) VI a. salėje vyks valstybinės J.Basanavičiaus premijos laureato, doc.dr. Martyno Purvino 75-mečio ir jo tyrimų Lietuvos senuosiuose kaimuose 50-mečio kuklus paminėjimas. Kviečiame dalyvauti.
Šiemet sukanka lygiai 100 metų, kai Lietuvoje pradėti vykdyti reguliarūs miškotvarkos darbai. Valstybinių miškų urėdija lapkričio 25 dieną surengė iškilmingą miškotvarkos šimtmečio paminėjimo renginį, kurio metu atidengta Lietuvos miškotvarkos šimtmetį žyminti atminimo lenta prie šiai progai Dubravos arboretume pasodinto Miškotvarkos šimtmečio ąžuolyno, už miškotvarkos kūrimą ir puoselėjimą apdovanoti nusipelnę miškotvarkininkai. „Kiekvieni metai į miškotvarką atnešdavo...
Algimantas Vidmantas Baltrušis Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Prieš 80 metų, 1942 m. spalio 28 d. Kaune gimė pogrindinių organizacijų „Laisva Lietuva“ ir „Lietuvos Laisvės lyga“ narys, pogrindžio spaudos bendradarbis ir politinis kalinys Algimantas Vidmantas Baltrušis. Algimantas Vidmantas Baltrušis gimė 1942 m. spalio 28 Kaune. Pradinės mokyklos tris klases baigė Kaišiadoryse, o 1952 m. su...
Vincas Krėvė-Mickevičius Stasys Ignatavičius, LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, www.voruta.lt Knygos „Iš šiaudinės pastogės“, „Žentas“, „Skirgaila“, „Raganius“, drama „Šarūnas“, apsakymai „Gilšė“, „Bobulės vargai“ ir kiti rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus kūriniai amžiams įrašyti į lietuvių literatūros klasikos sąrašą. Visa tai žymaus Lietuvos visuomenės ir politinio veikėjo, rašytojo, tautosakininko profesoriaus Vinco Krėvės-Mickevičiaus palikimas ateities...
Pranas Surintas, www.traku-zeme.lt 2022 metais Lietuva švenčia dvi labai svarbias valstybingumo sukaktis – pirmosios nuolatinės, demokratinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos šimtmetį ir dabar veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos trisdešimtmetį. Lietuvos Respublikos Seimas minėdamas šias sukaktis 2022 metus yra paskelbęs Lietuvos Konstitucijų metais. Ilgiausiai galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija Žinomas Lietuvos Respublikos teisininkas profesorius M. Riomeris, pristatydamas 1922 m....
Seime vyko tarptautinė konferencija, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui 2022 m. spalio 7 d. Seime, Konstitucijos salėje, vyko tarptautinė konferencija „Komunistinė antibažnytinė politika ir visuomenės pasipriešinimas Rytų ir Vidurio Europoje“, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui. Renginį organizavo Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Renginį moderavo...
717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis laikomas, mirtininkus iš įvairių įkalinimo įstaigų perkeldavo...
Sofija Daubaraitė, www.voruta.lt Kiekvienais metais Armėnijos Respublikos ambasada, Lietuvoje minėdama savo valstybės Nepriklausomybės dieną, kviečia Lietuvos visuomenę, ją atstovaujančius Seimo narius, valstybės pareigūnus, Armėnijos bendruomenės narius į renginius. Šiemet toks renginys vyko Vilniuje, Vaidilos teatre. Renginys buvo pradėtas abiejų valstybių himnais. Šio minėjimo proga kalbėjo Armėnijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hovhanesas Igitianas. Jis pasveikino susirinkusiuosius šventės...
1957 m. A.M. Brazauskas Kauno politechnikos instituto studentas. Kaišiadorių muziejaus nuotr. Minint Algirdo Mykolo Brazausko 90-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje pristatoma A. M. Brazausko (1932–2010) – dviejų Lietuvos istorinių epochų – sovietinės ir atkurtos Nepriklausomos – politiko, Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretoriaus, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės...
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Tremtinio Jono Mileriaus kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Mieli čia dalyvaujantys politiniai kaliniai ir tremtiniai, jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Prezidente Dalia Grybauskaite, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadove Vytautai Landsbergi, Seimo Pirmininke, Jūsų Eminencija Gintarai Grušai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto...
Vytautas Gedgaudas. Nuotr. iš Jolantos Mažylės asmeninio archyvo Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius pranešė, kad vertindami žurnalisto ir ilgamečio tautinės minties JAV lietuvių laikraščio „Dirva“ vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Gedgaudo indėlį puoselėjant profesionalios žurnalistikos skatinimą atkurtoje nepriklausomoje Lietuvos žurnalistų sąjunga su Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacija 2022-uosius metus skelbia...
Kauno Sąjūdžio nuotraukos www.voruta.lt 2019 m. gegužės 6 d. Kaune prie Muzikinio teatro įvyko šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas. Minėjimas prasidėjo malda, kurią sukalbėjo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, nuolatinis šio minėjimo organizatorius, dr. Raimundas Kaminskas renginio dalyviams priminė 1929 m....
Dr. Vladas Terleckas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausia kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip...
Kun. Edmundo Basio prisiminimai apie Vilniaus arkivyskupijos valdytoją arkivyskupą Mečislovą Reinį* Kancleris Edmundas Basys Bolševikams suėmus arkiv. Mečislovą Reinį, Vilniaus vyskupijos administravimą perėmė jo kancleris Edmundas Basys. Kilimo tikras lietuvis vilnietis. Gimė 1907 m. Paringio parapijoje, Švenčionių apskrityje. Mokėsi Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurią baigęs 1928 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Po jos studijas...