Romualdas Tinfavičius. „Trakų žemės” archyvo nuotr.

Jolanta Zakarevičiūtė, Trakų viešosios bibliotekos informacijos specialistė, www.voruta.lt

Vasario 16-ąją minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Šią prasmingą dieną savo 90-ąjį gimtadienį būtų sutikęs kraštietis inžinierius, kelininkas, publicistas ir visuomenės veikėjas Romualdas Tinfavičius (1936–2021), nemažai dėmesio skyręs karaimų kultūros puoselėjimui.  Siekiant pažymėti jo svarų indėlį į krašto kultūrinį ir istorinį paveldą bei minint jo 90-ąsias gimimo metines, visą vasario mėnesį Trakų viešojoje bibliotekoje veikia kraštotyros paroda, kurioje pristatoma jo biografija, darbai, parengti leidiniai.

Trumpa biografija

Romualdas Tinfavičius gimė verslininkų Pelagėjos ir Simono Tinfavičių šeimoje Biržų miestelyje. Jo tėvai turėjo parduotuvę, kuri vadinosi „Vitaminas“. Prasidėjus sovietų okupacijai, teko ją uždaryti ir persikelti gyventi į Pasvalio rajone esantį Talačkonių kaimą. Nuo 1946 m. Tinfavičiai įsikūrė Panevėžyje. 1962 m. Romualdas vedė matematikos mokytoją Juliją Robačevską ir po metų persikraustė į Trakus.

1950 m. Romualdas Tinfavičius įstojo į tuometinį Panevėžio hidromelioracijos technikumą, kuriame kartu mokėsi Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Kauneckas. 1976 m. Romualdas baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą (mokslinio agronomo laipsnis). 2001 m. tame pačiame universitete įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį. Dirbo Žagarės MTS, Trakų kelių valdyboje inžinieriumi. Kelių sistemai jis skyrė net 42 savo gyvenimo metus.

Baigęs aktyvią profesinę veiklą, Romualdas Tinfavičius išliko glaudžiai susijęs su kelių sektoriaus bendruomene. Jis dalyvavo veteranų klubo „Kelininkas“ veikloje, bendradarbiavo leidžiant žurnalą „Lietuvos keliai“ – rengė publikacijas, dalijosi archyvinėmis nuotraukomis. Jo tekstai taip pat buvo publikuoti almanache „Trakų krašto literatai“.

Už ilgametį ir atsakingą darbą bei aktyvią visuomeninę veiklą Romualdas Tinfavičius buvo ne kartą įvertintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, veteranų klubo „Kelininkas“, įmonės „Vilniaus regiono keliai“ padėkomis. Jam suteiktas kelininko veterano Garbės vardas.

Karaimų kultūros puoselėtojas

Būdamas karaimų tautos atstovu, jis nuo jaunystės domėjosi protėvių istorija, siekė ją populiarinti. Tad iš pradžių ėmęs ją kaupti, vėliau ja remdamasis rašė straipsnius Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“, o 2013 m. VšĮ „Vorutos“ fondas išleido jo knygą „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“. Leidinį sudaro laikraštyje „Trakų žemė“ 2009–2013 m. publikuoti Romualdo Tinfavičiaus straipsniai, supažindinantys su karaimų gyvenimo Lietuvoje aktualijomis nuo pat XIV a. iki mūsų laikų. Knygoje pristatomas karaimų materialusis ir nematerialusis paveldas, iškilūs tautos atstovai, minimi karaimų bendruomenės centrai Lietuvoje, jų iniciatyvos, renginiai. Šia knyga autorius siekė, kad plačioji Lietuvos visuomenė labiau domėtųsi karaimų, čia gyvenančių daugiau kaip 600 m., istorija, kultūra. Leidinio sutiktuvės vyko įvairiuose Lietuvos miestuose, kur rinkosi ne tik karaimų tautos atstovai, bet ir istorijai, kultūrų dialogui bei Lietuvos tautinių mažumų paveldui neabejingi skaitytojai, o Tautinių bendrijų namuose knygos pristatymo metu LRT televizijos režisierė Romena Ražinskaitė pažymėjo knygos reikšmę, jos įnašą į karaimikos mokslą (Tautinių bendrijų naujienos, 2024, Nr. 2 (49), p. 7). 2014 m. tuometė LR Seimo narė Dangutė Mikutienė Romualdui Tinfavičiui  įteikė padėką už karaimų tautos, kultūros ir tradicijų garsinimą ir saugojimą. 2015 m. jam įteiktas II laipsnio Kunigaikščio Vytauto Didžiojo apdovanojimas.

2014 m. Romualdas Tinfavičius neteko mylimos žmonos Julijos. Ji buvo karaimų poetė, mokytoja, karaimų kalbos puoselėtoja. Ji kūrė karaimų ir lenkų kalbomis, eilėse kalbėjo apie konkrečius žmones, gamtą, jausmus. Po žmonos mirties jis spintelėje rado velionės eilėraščius. Juos parodė ir savo kolegoms literatams, kurie ir patarė išleisti knygą „Saulė nusileido už Trakų pilies“. Dienos šviesą ji išvydo 2018 m. Poezijos ir prozos rinktinėje sudėti šilti eilėraščiai Julijos broliams, seserims, giminėms ir draugams, kuriuose poetė išreiškia savo meilę artimiesiems ir bičiuliams. Taip pat leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis iš Julijos ir Romualdo asmeninio gyvenimo bei poetės nėrinių darbų nuotraukomis, kurios parodo, kad Julija buvo ne tik puiki pedagogė, bet ir aktyvi visuomenės veikėja – net ir tapusi senjore, ieškojo, kaip save įprasminti.

2019 m. Romualdas Tinfavičius pelnė Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacijos I laipsnio medalį.

Bendra kultūrinė veikla

Romualdas Tinfavičius aktyviai bendradarbiavo su žmona Julija, kartu prisidėdami prie reikšmingų karaimų kultūros leidinių rengimo. Taip 1997 m. jie dalyvavo šešiatomio straipsnių rinkinio „600 metų karaimai Lietuvoje (1397–1997)“ rengime, kuris buvo skirtas karaimų ir totorių 600 metų atvykimo į Lietuvą sukakčiai paminėti. Tais pačiais metais pora rengė medžiagą jubiliejiniam leidiniui „Karaimų vyresniojo dvasininko, poeto Simono Firkovičiaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimas“, taip prisidėdami prie iškilių karaimų bendruomenės asmenybių atminimo įprasminimo.
Romualdo ir Julijos Tinfavičių bendra veikla liudija jų nuoseklų ir atsakingą darbą saugant bei viešinant karaimų tautos istorinę ir kultūrinę atmintį.

2016 m., minint Romualdo Tinfavičiaus 80-metį, Trakų viešosios bibliotekos kraštotyros fonde buvo eksponuojama šios poros archyvinė medžiaga, atskleidžianti jų gyvenimą, visuomeninę ir kultūrinę veiklą bei indėlį į karaimų paveldo išsaugojimą.

Romualdas Tinfavičius mirė 2021 m. rugpjūčio 29 d., palaidotas Trakų karaimų kapinėse.