Vienas pagrindinių parodos elementų – pasikartojantis pieštuko štrichas ir instaliacijoje įkomponuotas inkubatorius, jis tampa motinos tarpinės būsenos metafora 2026 m. lapkričio 6 d. 18 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje vyks Gertrūdos Navidauskienės parodos-instaliacijos O47.0 pristatymas. Menininkės, meno terapeutės Gertrūdos Navidauskienės paroda O47.0 tyrinėja priešlaikinę motinystę kaip tarpinę būseną – laiką ir erdvę tarp gimimo ir grįžimo...
Eduardas (Edvardas) Turauskas (viduryje). Stop kadras iš juostos 1896-ųjų spali 30-ąją gimęs diplomatas, teisininkas ir žurnalistas Eduardas (Edvardas) Turauskas per savo tarnybos Lietuvai metus daug pakeliavo po Europos sostines, laikraščių redakcijas ir diplomatines atstovybes. Diplomato kelias prasidėjo 1919 m. Šveicarijoje, kur dirbo mūsų diplomatiniu kurjeriu. 1926–1927 m. buvo III Seimo nariu, redagavo dienraštį „Rytas“,...
Oskaras Milašius Petras Maksimavičius, e-ausra.pl „Aušroje“ rašiau apie iškilų Lietuvos diplomatą, Vasario 16-osios Akto signatarą Petrą Klimą ir jo idėją visas Lietuvos etnografines sritis sujungti į vieną valstybinį organizmą. Norėtųsi šį pasakojimą pratęsti ir priminti daugiau faktų apie tą sudėtingą, bet labai svarbų Lietuvos valstybingumo atkūrimui laikotarpį bei jo istorinių vertinimų. Vienaip ar kitaip –...
Elenos ir Antano Starkų susitikimas Niujorke po 30 išsiskyrimo metų.1973 m. balandžio 28 d. Nuotrauka iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM, GS, f. 1, b. 845) Rita Pauliukaitienė, www.voruta.lt Šiemet minime 125-ąsias kario savanorio, gydytojo, medicinos mokslų daktaro Antano Starkaus (1901–1975) gimimo metines, šis Štuthofo kalinys drauge su kitais Kaune gyvenusiais inteligentais buvo...
„Sugauti Vanagą“ kūrybinės komandos nuotr. Lietuvos partizanai mums brangūs, todėl domimės jų istorijos tyrimais, naujais atradimais ir meninėmis interpretacijomis. Kaip ir daugelis, laukiame naujo filmo apie partizanus. Tiesa, jo dar teks palaukti – premjera planuojama 2028 m. sausio 13 d. Galbūt esate skaitę ar girdėję apie kuriamą vaidybinį filmą „Sugauti Vanagą“. Istoriją apie Lietuvos partizanų...
Klemensas Brunius. Raimundo Kaminsko asmeninio archyvo nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Šiais metais sukako 120 metų, kai gimė Lietuvos antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys ir tremtinys, inžinierius Klemensas Brunius (1906–1976). Šio Lietuvos patrioto gyvenimo ir veiklos istorija yra verta ne tik atskiros, plačios knygos, bet ir meninio-dokumentio kino...
Knygos viršelis Kazys Kęstutis Šimas, Vilnius, www.voruta.lt Vartau kun. J. Kaušylos išleistą knygutę „Žalias miškas gyvas: iš Pivašiūnų bažnyčios ir parapijos istorijos“ („Voruta“, Trakai–Vilnius, 1994), prisimenu jį gyvą, nuostabų, sakyčiau, pasakišką žmogų. Taip jau likimas lėmė, kad J. Kaušyla buvo mano tėvų, šeimos draugas. 1935 metų pradžioje Pivašiūnų pradinėje mokykloje pradėjo dirbti jauna, pirmąjį savo...
Aukštadvariečiai po šaulių mokymų prie pradžios mokyklos pastato. Pirmoje eilėje penktas iš kairės sėdi inžinierius Tadas Mongirdas, viduryje (septintas iš kairės) – daktaras Vladas Mongirdas. Antras iš dešinės sėdi mokytojas Feliksas Vilutis, ištremtas kartu su Mongirdais į Rusiją. 1936-03-29. S. Vaismano nuotr. „Trakų žemės“ laikraštis Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką,...
Monografija “Tarnystė tautai buvo jo gyvenimas. Vyresnysis dvasininkas Mykolas Firkovičius /1924-2000/” “Trakų žemės” laikraščio puslapiuose jau ne kartą buvo skelbta, kad rengiama knyga apie ilgalaikę vyresniojo Lietuvos karaimų dvasininko Mykolo Firkovičiaus veiklą. Laikraštyje buvo spausdintos kelios būsimos knygos ištraukos. O šiandien knygos autorės Halina Kobeckaitė ir Karina Firkavičiūtė jau laiko rankose labai gražiai, skoningai...
Mokytojas P. Tarasenka Alantoje. Natalijos Tarasenkaitės asmeninio archyvo nuotrauka Gintautas ŠEIKIS, www.voruta.lt Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik fragmentiški liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose...
Vytautas Valentinas Česnulis, www.voruta.lt Dienraštis „Express Wileński“ 1933 m. vasario 2 d. (laikraštis nenumeruotas!) informacijų rinkinėlyje „Atsitikimai ir įvykiai“ parašė: „33 metų Jadvyga Šablinskaitė (Szablińska) (Didžioji g-vė 2) prie Vilniaus gatvės namo Nr. 8, norėdama nusižudyti, išgėrė acto esencijos. Greitosios pagalbos gydytojas suteikė apsinuodijusiajai pirmąją pagalbą, paskui nuvežė ją į Žydų ligoninę. Ligoninėje Šablinskaitė mirė.“...
Sofija Kaniauskaitė „Klausimas, iš kur esu, visada sukelia gana įdomių situacijų“, – sako 20-metė Sofija Kaniauskaitė. Trumpiausias jos atsakymas – „esu lietuvė“, tačiau tikroji istorija gerokai ilgesnė: būdama penkerių ji iš Lietuvos persikėlė į Šiaurės Airiją, didžiąją gyvenimo dalį praleido ten, o šiandien studijuoja ir gyvena Kroatijoje. Vis dėlto šią vasarą Sofija pasirinko grįžti ten,...
Algirdas Patackas. Nuotrauka iš vle.lt Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Su Algirdu Vaclovu Patacku, kurio 83-iąsias gimimo metines pažymėtume rugsėjo 28 d., mano bendravimas buvo epizodinis. Dažnai jį pakalbindavau savo televizijos laidoms, o ruošdamasis šiems interviu įvairiais vidaus ir užsienio klausimais pasidomėdavau gilesniais šios įdomios ir tvirtos asmenybės klodais. Poetiškos sielos politikas buvo netipinis atvejis mūsų valstybės...
Vladas ir Tadas Mongirdai ekskursantų būryje ant upėtakių tvenkinio liepto Aukštadvaryje. 1931-05-21. S. Vaismano nuotr. „Trakų žemės“ laikraštis Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką, kurios perrašą iš rankraščio atliko buvusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja-metodininkė Daiva KERDOKAITĖ KAZLAUSKĖ (1973–2026). Mongirdai iš Aukštadvario buvo ištremti 1941 m. birželio 16 d. Žemiau...
Algirdas Grigaravičius, Vilnius, www.voruta.lt 1922 m. gruodžio 12 d. Mykolas Riomeris savo dienoraštyje fiksavo: „Labai įdomių žinių turiu iš Lenkijos, kurioje vyko valstybės Prezidento rinkimai. Buvo išrinktas … Gabrielius Narutavičius. Pilsudskis savo kandidatūrą, regis, atsiėmė. Narutavičius priklauso kairiesiems – Pilsudskio stovyklai. Pastaruoju metu jis buvo Lenkijos užsienio reikalų ministras. Narutavičius inžinierius, dirbo profesoriumi Šveicarijoje, gabus...
Paulius Petronis (sėdi viduryje) su Semeliškių ligoninės darbuotojais. Antra iš kairės pirmoje eilėje Nadiežda Gliaudelytė-Černiauskienė, liudijusi byloje Nr. 395, antroje eilėje kiek į dešinę už P. Petronio –Vanda Gliaudelienė. Zitos Kopūstaitės ir Vandos Gliaudelienės asmeninio albumo nuotraukos Daiva Červokienė, www.voruta.lt 2022-ieji LR Seimo buvo paskelbti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metais, taip atkreipiant dėmesį į...
Žydronė Zdančiūtė-Kolevinskienė. Artūro Morozovo nuotr. „Trakų žemė“ kalbina gerai žinomą mokslininkę – humanitarinių mokslų daktarę, docentę, literatūros tyrėją, Vytauto Didžiojo universiteto literatūros dėstytoją Žydronę Zdančiūtę-Kolevinskienę. Gerbiama Žydronė dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje ir Humanitarinių mokslų fakultete, o aktyvią mokslinę ir pedagoginę veiklą prasmingai papildo jos narystė Lietuvos...
Bajorų Bočkovskių Gozdawa herbas Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Apie Bočkovskių giminę Trakų Bočkovskių (pavardė rašoma pagal tuo metu rašytą pavardę dokumentuose ir metrikuose) seniausias žinomas protėvis Samuelis, apie kurį duomenys nurodomi 1638 m. dokumente, skirtame Reginai Michalavičiūtei Bočkovskai. Pagal 1866 m. sutartį Samuelis Bočkovskis pirko žemės (ekonomiją) iš Jokūbo Petrauskio (Lietuvos valstybės...
Juozas Duksa, Vinco lenkų okupacijos laikotarpiu (1925–1936 m.) dirbo mokytoju Pašaminės, Antakmenės, Švenčionėlių, Kaniūkų, Girežerio, Kapiniškių „Ryto” švietimo draugijos lietuvių mokyklose. Autoriaus archyvo nuotr. Tomas Duksa, Lietuvos kartografas, inžinierius fotogrametristas, geografas, Vilnius, www.voruta.lt XX a. pirmoje pusėje Rytų Lietuvoje labai dažnai keisdavosi valdžia. Galbūt nė vienas Lietuvos regionas nepatyrė, nepergyveno tiek karinių, politinių, teritorinių...
V. Mongirdo dvaro kambarys. XX a. IV dešimtmetis. S. Vaismano nuotr. „Trakų žemės“ laikraštis Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką, kurios perrašą iš rankraščio atliko buvusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja-metodininkė Daiva KERDOKAITĖ KAZLAUSKĖ (1973–2026). Mongirdai iš Aukštadvario buvo ištremti 1941 m. birželio 16 d. Žemiau viešiname ištrauką. Ten manęs,...
Tadas Mongirdas Lietuvos universiteto studentas. 1925 m. Kazio Venckaus archyvų nuotr. „Trakų žemės“ laikraštis Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką, kurios perrašą iš rankraščio atliko buvusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja-metodininkė Daiva KERDOKAITĖ KAZLAUSKĖ (1973–2026). Mongirdai iš Aukštadvario buvo ištremti 1941 m. birželio 16 d. Žemiau viešiname ištrauką. Kasdienis mūsų...
Pasitinkant Vytauto Didžiojo paveikslą Aukštadvaryje 1930-08-18. Iš kairės: Tadas Mongirdas, Jonas Šumskas ir Antanas Fudzinskas, Edvardas Milevskis, Steponas Tokavas, Petras Cijūnėlis. Kazio Venckaus archyvų nuotr. „Trakų žemės“ laikraštis Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką, kurios perrašą iš rankraščio atliko buvusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja-metodininkė Daiva KERDOKAITĖ KAZLAUSKĖ (1973–2026). Mongirdai...
Rezistento Vlado Lapienio 100 metų jubiliejaus minėjimas Vilniuje, Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje 2006 metais. Iš kairės: V. Lapienis, Jadvyga Bieliauskienė, ses. Elena Šiuliauskaitė ir ses. Monika Gavėnaitė. Iš E. Šiuliauskaitės asm. archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Būsima tikinčiųjų teisių gynimo sajūdžio dalyvė, pogrindžio spaudos daugintoja ir platintoja Monika Gavėnaitė gimė 1926 m....
Antanina Liorentaitė prie Dariaus ir Girėno paminklo Marquette parke Čikagoje 1998 m. Kunigundos Bukantienės šeimos albumas Tomas Kizevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos studijų programos studentas, Lietuvos šaulių sąjungos žurnalas „Trimitas”, Nr. 8, 2026 m. Pasitraukimas į Vakarus 1944 m. liepos 5 d. prie Vilniaus artėjant sovietinei kariuomenei, Antanina grįžo į gimtuosius namus...
Senjorų veiklos – nuo savanorystės iki mokymų. „Senjorų pasaulis“ nuotr. Socialinė inovacija nebūtinai prasideda nuo technologijos, didelės investicijos ar sudėtingo projekto. Kartais ji prasideda nuo klausimo, kurio iš pirmo žvilgsnio net nelaikome problema: ką galėtų veikti žmogus, kuris jau baigė profesinį gyvenimą, bet dar turi daug žinių, laiko ir noro būti reikalingas? Organizacija „Senjorų pasaulis“...
2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Niujorke buvo paminėtas šio konsulato veiklos 90-metis ir atidaryta šiai sukakčiai paminėti skirta ekspozicija. urm.lt nuotr. Juozas Skirius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius, VDU Lietuvių išeivijos instituto vyriausiasis mokslininkas, www.voruta.lt 2026 m. lapkričio 18 d. sueis 120 metų kaip gimė buvęs Lietuvos...
Antanina Liorentaitė aerodrome prie lėktuvo. 1937 m. Vinco Kudirkos muziejaus archyvas Tomas Kizevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos studijų programos studentas, Lietuvos šaulių sąjungos žurnalas „Trimitas”, Nr. 7, 2026 m. Lietuvos aviacijos istorijoje greta gerai žinomų konstruktorių, karo lakūnų ir aviacijos veikėjų būta ir asmenybių, kurių vardai šiandien minimi gerokai rečiau, nors...
Alessandro Guagnini. Sarmatiae Europeae descriptio […] LM-28. Šaltinis: „Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: praeitis, išlikusi knygose“. Muziejus ir kolekcionierius – 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018 Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Mokslinėje literatūroje ilgą laiką dominavo tendencija LDK bajoriją traktuoti per polonizacijos ar slaviškojo substrato prizmę, neretai nubraukiant archajiškąsias vietinių giminių šaknis. Vis dėlto moderniosios istoriografijos tyrimai...
Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nuotraukos autorius Janas Bulhakas 1910-1912, nuotraukos šaltinis http://bohusz-edu.artekst.pl/ Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas-Sestšencevičius gimė Nemenčinėlės dvare prie Vilniaus 1869 m. lapkričio 26 d. bajoro, dvarininko Stanislovo Bogušo Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo, nors savo dukteris auklėjo kaip katalikes. Gimtajame Nemenčinėlės dvare 1834...
Stasys Šilingas (sėdi antras iš dešinės) su aušrininkais. Apie 1911 m. Lietuvos švietimo istorijos muziejus Prof. dr. Vytas Urbonas, www.voruta.lt Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S....