Rusijos okupacija

Pagrindinis puslapis Istorija Rusijos okupacija
Lenkija davė atkirtį Rusijos melui
Įrašas

Lenkija davė atkirtį Rusijos melui

EPA-Eltos nuotr. Ričardas ČEKUTIS, www.respublika.lt Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki), atsakydamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino „istorinius“ išpuolius, JAV tinklalapyje „Politico“ kaltina Tarybų Sąjungą karine agresija, bendradarbiavimu su nacistine Vokietija bei vengimu padėti Varšuvos sukilimui ir nenoru išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklą. Pastarojo įvykio 75-metį pasaulis kaip tik mini šiomis dienomis. Skelbiame premjero komentarą:...

1863–1864 m. ginkluoto sukilimo išvakarėse šiaurės Žemaitijoje 1862 m. platinti ranka piešti plakatai su perlaužto kryžiaus atvaizdu ir lietuvišku tekstu, kviečiančiu ginti katalikų tikėjimą nuo „maskolių“
Įrašas

1863–1864 m. ginkluoto sukilimo išvakarėse šiaurės Žemaitijoje 1862 m. platinti ranka piešti plakatai su perlaužto kryžiaus atvaizdu ir lietuvišku tekstu, kviečiančiu ginti katalikų tikėjimą nuo „maskolių“

  www.voruta.lt Sausio 22 d. sukanka 157-eri metai nuo 1863–1864 m. ginkluoto sukilimo pradžios. Šia proga Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje bus pristatoma nauja istorikės Aldonos Prašmantaitės publikacija „Perlaužto kryžiaus kodas. Lietuviški 1862 metų plakatai“, taip pat bus surengta dviejų originalių 1862 m. lietuviškų plakatų paroda. Publikacijos objektas – patriotinių manifestacijų, vykusių buvusios Abiejų Tautų Respublikos...

Europos istorijos iškraipymas. Smerkiamas V. Putino bandymas pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą
Įrašas

Europos istorijos iškraipymas. Smerkiamas V. Putino bandymas pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą

SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...

Arūnas Bubnys. Lenkų pogrindis Lietuvoje pirmosios sovietų okupacijos metais
Įrašas

Arūnas Bubnys. Lenkų pogrindis Lietuvoje pirmosios sovietų okupacijos metais

TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII.    Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius, www.voruta.lt Ginkluotos kovos sąjungos („ZWZ“) Vilniaus apygardos struktūra ir kadrai   Pirmosios sovietų okupacijos metais „ZWZ“ Vilniaus apygarda apėmė prieškarinės Vilniaus vaivadijos teritoriją. Apygardos teritorija buvo padalyta į Vilniaus miestą (kriptonimas „Dwor“) ir provinciją („Pole“)....

Gen. Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose
Įrašas

Gen. Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose

Jonas Noreika ir Antanina Krapavičiūtė-Noreikienė. Nuotraukos iš LJPA,  LGGRTC archyvų www.voruta.lt PAŽYMA APIE JONO NOREIKOS (GENEROLO VĖTROS) VEIKLĄ     ANTINACINIAME POGRINDYJE Vilnius, 2019-12-17 Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve rasti istoriografijoje  nežinomi kun. Jono Borevičiaus liudijimai atskleidžia, kad Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo...

Netrukus visuomenei bus prieinami iki šiol nematyti kino kadrai apie Lietuvos išeivijos gyvenimą 1941–1947 m. Šveicarijoje ir Prancūzijoje
Įrašas

Netrukus visuomenei bus prieinami iki šiol nematyti kino kadrai apie Lietuvos išeivijos gyvenimą 1941–1947 m. Šveicarijoje ir Prancūzijoje

Nikolajaus Gubanovo ir Larisos Dmuchovskajos fotografijos www.voruta.lt Lietuvos centrinio valstybės archyvo kino dokumentų kolekciją papildė nauji, iki šiol nematyti, kino kadrai, pasakojantys apie Lietuvos išeivijos gyvenimą 1941–1947 m. Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Tai mėgėjiška kino dokumentika, kurią archyvui perdavė visuomenininkė, aktorė, teatro režisierė Caroline Masiulytė-Paliulienė (pranc. Caroline Paliulis). Tai ne pirmas kartas, kai p. Caroline archyvui...

Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.
Įrašas

Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.

Klaipėdos krašto miškininkai 4-me XX a. dešimtmetyje Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt                                                        1941 06 22 – 1944 12 31   Nepraėjus nė savaitei po birželio 13 – 17 dienomis siautėjusių trėmimų, ir kai kuriems miškininkams bei jų šeimoms tebesislapstant nuo sovietinių aktyvistų, prasidėjo vokiečių karo veiksmai prieš TSRS. Pasipriešinimas Lietuvos pasienyje buvo nesunkiai pralaužtas ir rusų...

Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m.
Įrašas

Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m.

  Dr. Juozas ČAPLIKAS, www.voruta.lt Dar 1940 m. rugsėjo 27 d. buvo nacionalizuota „Spaudos“ fondo kooperacinė bendrovė, „Sakalo“ bendrovė, Šv. Kazimiero draugijos knygų leidykla, „Šviesos“ knygynas ir leidykla, A. Ptašeko knygynas ir leidykla, „Mokslo knygynas“ ir leidykla, „Pribačio“ knygynas ir leidykla, D. Gurmano knygynas ir leidykla su „Šviesos“, „Varpo“ spaustuvėmis bei cinkografija. Lietuvoje nukentėjo daug...

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės
Įrašas

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės

www.voruta.lt Šių metų lapkričio 22 dieną vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18-os sukilimo dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių ceremonija.  Laidotuvių ceremonija penktadienį 8.30 val. prasidės Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vidiniame kieme. 8.45 val. 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstai bus įnešti...

Viktoras Jencius – Butautas. Apie signataro Donato Malinausko tėvą Mykolą Malinauską
Įrašas

Viktoras Jencius – Butautas. Apie signataro Donato Malinausko tėvą Mykolą Malinauską

Mykolas Malinauskas   Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt    Iki šiol nepavyksta sudaryti 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko kiek reikšmingesnio genealoginio medžio, tačiau informacija, gauta iš Rusijos, praplėtė žinias apie Donato Malinausko tėvą ir jo karinę karjerą[1]. Paaiškėjo jo karinis laipsnis, tačiau kai kuriuose dokumentuose nurodoma, kad jis buvo pulkininkas.    Mykolas[2], sūnus Nikalojaus,...

Gintaras Šidlauskas. Apie vieno stabo griūtį Varniuose arba laisvos variacijos kultinio sovietinio nusikaltėlio tema
Įrašas

Gintaras Šidlauskas. Apie vieno stabo griūtį Varniuose arba laisvos variacijos kultinio sovietinio nusikaltėlio tema

Varniuose Lenino biustą nuvertus, 1990 07 21. Fot. St. Vozbutas. Gintaras ŠIDLAUSKAS, www.varniai-museum.lt   1938 m. “Naujoji Romuva” įžvalgiai išspausdino žinomo katalikiškojo italų rašytojo, garsiosios „Kristaus istorijos” autoriaus Džovanio Papinio pasikalbėjimo su Vladimiru Iljičiumi Leninu (Uljanovu) “Pasimatymas su Leninu” vertimą. Tikriausiai neatsitiktinai šis pokalbis atsidūrė respektabiliausiame to meto nepriklausomos Lietuvos periodiniame leidinyje: dvi galingiausios Europos...

Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.
Įrašas

Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr. Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt I-oji ciklo dalis. 1939 10 10 – 1941 06 22   Laikotarpis tarp vadinamos „Savitarpio pagalbos ir Vilniaus bei Vilniaus krašto sugrąžinimo sutarties“ pasirašymo tarp Lietuvos ir TSRS ir Vokietijos – TSRS karo  pradžios, nors netruko nei pilnų dvejų metų, suspėjo gan lemtingai paveikti...

Ignas Meškauskas. Kulkos iš rytų
Įrašas

Ignas Meškauskas. Kulkos iš rytų

Mindaugo Lukošaičio piešinys iš ciklo „Pasipriešinimas“ Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, šaulys, www.voruta.lt Sereikų šeima, gyvenusi Naujųjų Bakainių kaime, buvo gausi – dešimt vaikų ir 10 ha žemės. Ūkis buvo tvarkingas, šeima jautė tautinę savigarbą ir šaipėsi iš atėjūnų kultūros atneštos „Katiušos“ dainos. 1940 m. jau penki vaikai buvo komjaunuoliško amžiaus, bet nei vienas kalbinamas į tą organizaciją...

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje gyvenusių žmonių dienoraščiai ir prisiminimai
Įrašas

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje gyvenusių žmonių dienoraščiai ir prisiminimai

www.voruta.lt XX a. Lietuva ir svarbiausias, didžiausias jos miestas Vilnius išgyveno du pasauli­nius karus, nusinešusius daugybę gyvybių, pridariusius didžiulės žalos krašto ūkiui. Antrojo pasaulinio karo įvykiai Lietuvoje daugeliui bent jau pačiais bendriausiais bruožais yra žinomi, bet daugiau nei prieš šimtmetį vykęs Pirmasis pasaulinis iš es­mės gerokai primirštas. Ši knyga – tai Pirmojo pasaulinio karo metais...

Česlovas Iškauskas. Suvalkijos šviesuolis. Nepelnytai pamiršti prisiminimai
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Suvalkijos šviesuolis. Nepelnytai pamiršti prisiminimai

Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus. Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią...

Geležinkelio Sankt Peterburgas-Švenčionėliai-Varšuva istorijos takais. Švenčionėlių geležinkelio stotis
Įrašas

Geležinkelio Sankt Peterburgas-Švenčionėliai-Varšuva istorijos takais. Švenčionėlių geležinkelio stotis

Švenčionėlių geležinkelio stotis 1904 m. ru nuotr.   Ramunė ČEBRUČENKO, Švenčionėliai, www.voruta.lt Carinės Rusijos imperatorius Nikolajus I  1851 m. vasario 15 d. išleido įsaką dėl geležinkelio linijos Sankt Peterburgas-Varšuva tiesimo valstybės iždo lėšomis. Geležinkelis buvo planuojamas tiesti su geležinkelio atšaka Lentvaris – Eitniūnai (Prūsijos pasienyje). Tai buvo 1524 mm pločio  vėžės pirmasis Rusijoje dvikelis  geležinkelis....

Prieš 75 -erius metus Tuskulėnuose užkastos pirmosios aukos
Įrašas

Prieš 75 -erius metus Tuskulėnuose užkastos pirmosios aukos

Vyskupas Vincentas Borisevičius nužudytas, nes atsisakė tapti KGB agentu. Nuotraukos iš LGGRTC it LYA archyvų www.voruta.lt Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų lavonų ir suversti į iš anksto...

Kodėl Mykolas Römeris negalėjo susikalbėti su Józefu Pilsudskiu?
Įrašas

Kodėl Mykolas Römeris negalėjo susikalbėti su Józefu Pilsudskiu?

Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos instituto direktorius, www.voruta.lt Pranešimas perskaitytas 150-ųjų Juzefo Pilsudskio gimimo metinių bei Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga Vilniuje 2017 m. gruodžio 5-6 d. surengtoje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“. Organizatoriai: Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje. Konferencijos...

Ramunė Čebručenko. Švenčionėlių siaurasis geležinkelis
Įrašas

Ramunė Čebručenko. Švenčionėlių siaurasis geležinkelis

  Švenčionėlių siaurojo geležinkelio garvežių ir vagonų dirbtuvės. web.1mab.lt nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, www.voruta.lt Karo inžinieriaus, generolo Boleslovo Jaloveckio (1846–1917), kilusio iš kaimyninio Saldutiškio miestelio, įsteigta Pirmoji Rusijos  privažiuojamų kelių bendrovė, 1894 m. birželio 27 d. gavusi carinės Rusijos valdžios leidimą, ėmė tiesti  215 km ilgio ir 750 mm pločio vėžės siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Švenčionėliai-Pastovys  (Baltarusija). Geležinkelio ...

Irma Randakevičienė. 1863 metų sukilimo represija –  politiniai sekimai
Įrašas

Irma Randakevičienė. 1863 metų sukilimo represija – politiniai sekimai

Ištrauka iš rašto apie platinamas draudžiamas knygas ir dainas. Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotraukos. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Plačiai vykdyti Trakų žandarmerijos politiniai slaptieji sekimai Prisiminus 1863 metų sukilimą, prieš akis stoja, būtent, 1863 metai. Žinoma, šiais metais sukilimas kilo, pasiekė savo apogėjų ir buvo numalšintas. Tačiau neatmestinas ir visas tolesnis pasipriešinimo laikotarpis, kuris galbūt...

Politinis susidorojimas su Vilniaus universiteto rektoriumi 1958–1959 m.
Įrašas

Politinis susidorojimas su Vilniaus universiteto rektoriumi 1958–1959 m.

www.voruta.lt Sovietinės okupacijos metais Vilniaus universitetas buvo vienas svarbiausių Lietuvos intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo centrų, mėginusių išsaugoti europietišką universitetinę kultūrą, palaikyti lietuvybę ir ugdyti kritiškas, pasauliui atviras asmenybes. Rektoriaus Juozo Bulavo 1956–1958 m. vykdytų pertvarkymų metu bandyta išsivaduoti iš komunistų politinės kontrolės, sulietuvinti Universitetą ir atgaivinti akademines tradicijas. Lietuvos komunistų partijos vadovybė 1958–1959 m. susidorojo...

SSRS Raudonosios armijos ir NKVD kariuomenės vykdyta naikinimo operacija prieš lenkų ir lietuvių partizanus
Įrašas

SSRS Raudonosios armijos ir NKVD kariuomenės vykdyta naikinimo operacija prieš lenkų ir lietuvių partizanus

www.voruta.lt Maloniai kviečiame į dokumentų rinkinio „Miotla Stalina“ („Stalino šluota“) pristatymą apie 1945 m. liepos mėn. Augustavo apylinkėse (Lenkija) SSRS Raudonosios armijos ir NKVD kariuomenės vykdytą naikinimo operaciją prieš lenkų ir lietuvių partizanus. Knygą parengė Lenkijos mokslų akademijos Politinių mokslų instituto darbuotojai. Knygos pristatymas vyks liepos 15 d. 17 val. Tuskulėnų memorialinio parko konferencijų salėje(Žirmūnų g....

Gedimino kalne – Lietuvos širdyje – rastų 1863–1864 m. sukilėlių asmenvardžius Lietuvoje verta rašyti tik valstybine lietuvių kalba. Sukilėlių biografijos ir kita informacija turėtų likti leidiniuose.
Įrašas

Gedimino kalne – Lietuvos širdyje – rastų 1863–1864 m. sukilėlių asmenvardžius Lietuvoje verta rašyti tik valstybine lietuvių kalba. Sukilėlių biografijos ir kita informacija turėtų likti leidiniuose.

Vilniaus Gedimino kalne rasti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikai. lnm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt          Rengdamiesi sutikti 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines kapų užrašais negalima vaizduoti, esą jis buvo už nepriklausomas demokratines Lietuvos, Lenkijos, Gudijos ir Ukrainos Respublikas su valstybinėmis lietuvių, lenkų, gudų, ukrainiečių kalbomis....

LGGRT centras: „J. Noreikos (Generolo Vėtros) veikla nelaikytina kolaboravimu“
Įrašas

LGGRT centras: „J. Noreikos (Generolo Vėtros) veikla nelaikytina kolaboravimu“

Jonas Noreika – Generolas Vėtra, LGGRTC nuotr. www.voruta.lt DĖL KALTINIMŲ JONUI NOREIKAI (GENEROLUI VĖTRAI) Vilnius, 2019-03-27 2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. 2018 m. pil. G.A....

Imperijai tarnavę, Lietuvą mylėję. Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeima
Įrašas

Imperijai tarnavę, Lietuvą mylėję. Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeima

Piotras Veriovkinas Kauno ir Vilniaus gubernatorius miręs 1946 m. Nuotraukos šaltinis – Lietuva senose fotografijose.  Atsiuntė: Laimonas Umbrasas. Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeimos istorija Po viduramžių tobulėjant civilizacijai vis daugiau ėmė rastis draugijų pagal profesijas ir interesus, humanistų, kurie steigė labdaros organizacijas. Poreikis gauti pašalpą ar pagalbą nelaimės, ligos atveju...

Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos
Įrašas

Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos

TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII.  www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt baigė publikuoti dokumentus apie nusikalstamą Raudonosios armijos veiklą Lietuvoje 1939-1949 m. Baigiamajame etape atskleidžiami Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos. 1939 m. Raudonajai armijai okupavus...

Stribizmas: už ką M. Ivaškevičiui skiriama nacionalinė premija?
Įrašas

Stribizmas: už ką M. Ivaškevičiui skiriama nacionalinė premija?

Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, Vilnius, www.iskauskas.lt Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė… „Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po...

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – autobiografinę vokiečių autoriaus Helmuto Bohno knygą „Prie gyvenimo vartų“
Įrašas

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – autobiografinę vokiečių autoriaus Helmuto Bohno knygą „Prie gyvenimo vartų“

  Helmut Bohn. Prie gyvenimo vartų. Vertėja Dalia Kižlienė. – Vilnius: Briedis [2018]. – 400 p. Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – autobiografinę vokiečių autoriaus Helmuto Bohno knygą „Prie gyvenimo vartų“. Tai iš Eseno kilusio žurnalisto, Trečiojo reicho kario pasakojimas apie sovietų lageriuose praleistus metus. Mūšiuose prie Nevelio 1944 m. pradžioje dvidešimt...

Iš DRAUGO archyvo 1931: Prisimenant spalio 9 d.
Įrašas

Iš DRAUGO archyvo 1931: Prisimenant spalio 9 d.

Lietuvos – Lenkijos demarkacinės linijos 1919–1920 metais žemėlapis: 1) Lietuvos-Sovietų Rusijos siena pagal 1920 m. taikos sutartį, 2) pirmoji demarkacinė linija su Lenkija, nustatyta 1919 m. birželio 18 d., 3) Maršalo Fošo 1919 m. liepos 27 d. nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, 4) Kerzono linija, nustatyta 1919 m. gruodžio 8 d., 5) Suvalkų sutarties sienos linija,...

A. Smetonos išvykimas iš Lietuvos: sovietmečio miglos sklaidosi Kybartuose
Įrašas

A. Smetonos išvykimas iš Lietuvos: sovietmečio miglos sklaidosi Kybartuose

Virginijos Skučaitės nuotr. Virginija SKUČAITĖ, klaipeda.diena.lt Siekiant daugiau sužinoti apie 1940 m. birželio 15-osios Antano Smetonos kelionę per Lietuvos sieną Kybartuose, atsiskleidė mažai žinomų prezidento ir žūstančios valstybės santykių detalių, sovietmečiu paskandintų mituose. Užsuko užkąsti „Atvažiavau į Kybartus praėjusiojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Anuomet garbaus amžiaus vietos gyventojai man pasakojo įdomių smulkmenų iš 1940 m. birželio...