Mareničių „Ramybės angelas” Vilniaus Bernardinų kapinėse. I.Randakevičienės nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Vos įėjus į senąsias Vilniaus Bernardinų kapines, padvelkia ramybė. Ne veltui kapinių priekyje švyti „Ramybės angelas“, t.y. angelo skulptūra ant Mareničių šeimos kapo. Šią skulptūrą 1906 m. sukūrė varšuvietis skulptorius R.B.Lubanovskis, sekdamas kito žymaus lenkų skulptoriaus Leopoldo Vasilkovskio kūriniu. „Ramybės angelas“ laikomas meniškiausia...
Rusijos okupacija
Vytautas Landsbergis.”Liublino ketvertas”. Ar išties esame keturiese?
Vytautas Landsbergis, Vilnius, 1997 m. kovo mėn. | Fotografas Gintaras Mačiulis, Lietuvos Respublikos Seimo archyvas Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Europos rytuose, riboje su Rusija, vyksta pasaulinė drama. Jos veikėjai: žudikai prievartautojai ir savo namų, savo vaikų gynėjai. Naujojo Hitlerio totalus karas – „total Krieg“ – brėžia anksčiau neregėtą pasaulinį protų frontą. Antai Ukraina,...
Patvirtinta Lietuvos laisvės kovų įamžinimo programa
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracija. lnm.lt nuotr. Seimas, įvertindamas, kad 2029 metais bus minimos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metinės, nusprendė patvirtinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-2756(3) balsavo 110...
Dr. Arūnas Vyšniauskas dalyvavo XI tarptautiniame Gudijos tyrinėtojų kongrese Gdanske
Arūno Vyšniausko pranešimo Gdanske momentas. Asmeninio archyvo nuotr. 2023 m. rugsėjo 22–24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas dalyvavo Lenkijos mieste Gdanske vykusiame XI tarptautiniame Gudijos tyrinėtojų kongrese. Tokio pobūdžio kongresai vyksta reguliariai nuo 2011 m. ir apima daugelį socialinių bei...
Medikas apie paramą kariaujantiems ukrainiečiams: pagalbos nebereikės tik tada, kai baigsis karas
Gydytojo Roko Tamošausko asmeninio archyvo nuotr. Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau beveik pusantrų metų, nesibaigia ir būtinosios pagalbos kariaujantiems ukrainiečiams poreikis. Parama medicinos priemonėmis Ukrainos kariams besirūpinančio Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos paramos fondo direktorės Vilmos Traškaitės-Juškevičienės teigimu, gyvenant taikos sąlygomis kartais sunku suprasti, kiek daug elementarių priemonių, tokių kaip tvarsčiai ar turniketai, kasdien reikia ten,...
Įdomios istorijos. XIX a. Vilniuje gimęs gydytojas, pirmasis pritaikęs linksminančiąsias dujas medicinoje
S. Klikavičiaus aparatas, kurį naudojo paruošiant diazoto monoksido mišinį Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Daugelyje medicinos mokslo straipsnių teigiama, jog skausmas, kurį moteris patiria gimdymo metu, yra vienas stipriausių žmogaus patiriamų skausmų. Medicinos literatūroje nurodoma, jog gimdymo skausmui malšinti naudojami nemedikamendiniai ir medikamentiniai būdai. Vienas iš medikamentinių gimdymo skausmo malšinimo būdų – inhaliuojamoji analgezija. Tam naudojamas...
Lietuva kartu su Ukraina pasaulio teisme siekia Rusijos tarptautinės atsakomybės
Hagoje vykstančiame Tarptautinio Teisingumo Teismo posėdyje byloje „Ukraina prieš rusiją” dėl melagingų kaltinimų genocidu Lietuvos delegacija pasisako prieš rusijos nuolatinį tarptautinės teisės principų nepaisymą ir piktnaudžiavimą tarptautinės teisės normomis. Vakar prasidėjusiuose klausymuose rusija jau išsakė savo poziciją, neigiančią ne tik Teismo galimybę nagrinėti bylą, bet ir galiojančią tarptautinę teisę. Lietuvos delegacijos vadovė teisingumo viceministrė Gabija...
Saldžiosios Šiaulių pramonės istorija, slypinti archyvų dokumentuose
Saldainio popierėlis „Mūsų didvyriai“. 1928-1939 m. Iš „Rūtos“ šokolado muziejaus archyvo Atšalus orams, dažnai pagalvojame apie jaukesnę aplinką ir nuotaiką pakeliantį karštą šokoladą. Pastarojo Šiaulių krašte netrūko net tarpukariu. Tuo metu Šiauliuose veikė keturios šokolado ir saldainių dirbtuvės: dvi stambesnės, „Rūta“ ir „Birutė“, bei dvi mažesnės, „Aušra“ ir „Fortūna“. Ilgainiui, neatlaikiusios konkurencijos, mažesnės saldainių dirbtuvės...
Įdomios istorijos. Vienintelis išsigelbėjęs nuo Muravjovo kartuvių
Iš kairės į dešinę: Zigmuntas Mineika, Rozalija Mineika, Eustachijus Mineika ir Cecilija Mineika. Nuotrauka daryta XX amžiaus sandūroje, greičiausiai Graikijoje. LHERITAGE nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dar vienas savaitgalio pasakojimas. Šį kartą – apie Zigmantą Mineiką, vieną iš 1863 m. sukilimo vadų, stebuklingai išsigelbėjusį nuo mirties bausmės. Straipsnis paskelbtas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“. *** 2019-ųjų...
Atidaryta legendinio partizano – Žalio Velnio –muziejus-slaptavietė
Laisvės kovų simbolika ir artefaktai štabe Prieš trisdešimt metų paskutinis okupantų kareivis paliko Lietuvos teritoriją. Prieš pat šią atmintiną datą buvo surengtas ypatingas Laisvės kovų istorijos renginys. Įvairių organizacijų atstovai bei partizanų istorijos entuziastai susirinko į naujo muziejaus atidarymo šventę Gegužinės kaime, Kaišiadorių rajone. Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje lankytojams duris atveria ypatinga...
Česlovas Iškauskas. 30 metų galutinei Lietuvos deokupacijai: ar pavojus praėjo?
Nuotrauka-Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Paulius Lileikis foto Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sovietinė kariuomenė, kurios buvimui Lietuvoje ėjo paskutinės dienos, palietė ir šių eilučių autorių. Neturiu galvoje slogios tarnybos svetimoje armijoje. Jau po Kovo 11-osios vykstant žiguliuku į Kauną, ties Gariūnais buvome sustabdyti ir kariškių nuodugniai iškrėsti. Ko ieškojo, kareiviai net patys nežinojo… Tuomet pajutome,...
Česlovas Iškauskas. Rugpjūčių pamokos
Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Jau esame atkreipę dėmesį į rugpjūčių fatališką reikšmę Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Tegul tuos laikotarpius – tarp 1939-ųjų rugpjūčio 23-osios ir 1991 m. rugpjūčio 19 – 22 d. pučo Maskvoje – skiria daugiau kaip pusė amžiaus, tačiau anas vasaros pabaigos metas lėmė valstybės likimą. Gal kai...
Partizanų vado Antano Slučkos-Šarūno takais Troškūnuose
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2023 m. liepos 22 d. Anykščių r. vaikščiojome partizanų apygardos vado plk. Antano Slučkos-Šarūno takais Troškūnuose su Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, kan. teol. lic. Sauliumi FILIPAVIČIUMI, dim. plk. Vitu RIMKUMI ir tremtiniu, sąjūdiečiu, buv. Kauno r. meru Valerijonu SENVAIČIU. Antanas Slučka gimė 1917 m. balandžio 19 d....
Įdomios istorijos. Litvakas riestais ūsiukais
Davidas Suchet. Nuotrauka UPPA/Photoshot/Scanpix Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame sekmadienio pasakojimų ciklą apie lietuvių kilmės pasaulio įžymybes, kurios iki šiol garsina savo arba savo protėvių Tėvynę. Taip pavadinęs šį rašinį, vargu ar rasiu žmogų, kuris nenutuoktų, apie ką bus kalba. Mūsų vaizdinė atmintis yra geriausias detektorius, optimaliai nustatantis, kada, kur, kas įvyko, kas turima omeny, o...
Broliai Adolfas, Eustachijus ir Romualdas Januškevičiai – 1831 m. sukilėliai, jų sąsajos su Vilniumi ir gyvenimo metai
Adolfas Januškevičius. Šaltinis – wikipedija Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Adomas Mickevičius poemos “Vėlinės” III dalyje, kuri skirta Filomatams, mini herojų Adolfą. Jo prototipas Filaretų draugijos narys, poeto bičiulis Adolfas Mykolas Valerijonas Julijonas Januškevičius, gimęs 1803 m. birželio 9 d. Radviloms priklausiusiame Nesvyžiaus dvare smulkiųjų bajorų Mykolo ir Teklės Sakalauskaitės Merlo-Januškevičių šeimoje. Januškevičių jaunystė ir studijos...
Valstybės diena. Švenčių dienos ištakos: vieno gyvenimo istorija, paženklinta Kazachijos lagerių randais
1956 m. Balchašo lageryje „Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną, turime progą naujai pažvelgti į savo istoriją, atnaujinti savo įsipareigojimus Tėvynei. Tai mūsų visų darbų, vilčių, santarvės ir gerovės diena. Būtent tokie žmonės – neabejingi, savo valia ir širdimi drąsūs žmonės išsaugojo Lietuvą. Tebūna ir ateityje mums visiems jų...
Atidengtas paminklas Čedasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės
Paminklas Čedasų didžiavyriams. Šalia Čedasų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Rūta Trimonienė, Dalia Urbonienė, Memorialinio departamento Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vyriausiosios istorikės 2023 m. liepos 2 d. Rokiškio r. Čedasų miestelyje vyko šv. Petro ir Povilo atlaidai. Po jų atidengtas paminklas Čedasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės. Šventėje dalyvavo LR Seimo nariai Angelė Jakavonytė ir Jonas...
Birželio diena, paženklinta dainos „Saulelė raudona“ ženklu
Raimundo Kaminsko nuotraukose – 1941 metų Birželio sukilimo 82-ųjų metinių minėjimas Kaune Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Baigėsi birželis – pirmasis vasaros mėnuo. Mūsų kalendoriuje jis vadinamas šviesiausiu metų mėnesiu, turėjusiu keletą gražių prasmingų lietuviškų pavadinimų. Tačiau išlikusioje žmonių sąmonėje šis mėnuo vadintas ir baisiojo birželio vardu: Sovietų Sąjunga 1940 metais okupavusi Lietuvą, po metų,...
Apie renginį „Kovos už Lietuvos Nepriklausomybę 1941 metų birželį”
Dalia Poškienė, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. birželio 27 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje (LPKTS) surengta konferencija „Kovos už Lietuvos Nepriklausomybę 1941 metų birželį”. Iniciatoriai – XXVII knygos mėgėjų draugija, birželio 27 d. paminėjusi savo atkūrimo 30-ąjį gimtadienį, ir LPKTS Kauno filialas. Renginyje dalyvavo iš JAV (Čikagos) atvykęs jauniausias 1941 m. Birželio sukilimo...
Lietuviška tremties istorija pristatyta Lenkijoje
LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė ir Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Gintaras Žandaravičius 2023 m. birželio 19 dieną Lenkijoje, Balstogės Sibiro atminties muziejuje, buvo pristatyta lenkų kalba išleista Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knyga ,,Lietuviai prie Laptevų jūros”. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius...
Kovotojas su komunizmo virusu. Povilo Lašo-Spiridonovo 145-osioms gimimo metinėms
Komunistų mitingas, remiantis Lietuvos okupaciją ir Liaudies vyriausybę. Kaunas, P. Vileišio aikštė. 1940 m. birželio 24 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 10-2. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Povilas Lašas-Spiridonovas gimė 1879 m. birželio 23 d. Kaune.[1] 1898 m. baigė Kauno gimnaziją, tarnavo Rusijos imperijos...
Česlovas Iškauskas. 1941 – ieji: sunkaus pasirinkimo kryžkelėje
Joniškėlio mstl. 1941 m. Birželio sukilėlių būrio nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Visiems žinoma, kad istorija linkusi kartotis. Įrodymų netrūksta ir šiandien. Kita vertus, svarbiausių įvykių neištrinsi nei iš žmonijos atminties, nei iš mokslinių analų. Tad nenuostabu, kad ir šio komentaro, skirto karštajam 1941 – ųjų birželiui, pagrindinė mintis apie sunkų to metu lietuvių...
Ar istorinė atmintis svarbi mūsų ateičiai?
Poetė ir vertėja Vanda Martins ir 2022 m. išleista knyga „Литоуцы ля мора Лапцевых“ Ramunė Jarmalavičiūtė, Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Skaudūs prisiminimai, kurių kartais netgi nesinori prikelti, dar glūdi buvusių sovietinio režimo tremtinių, kalinių, jų šeimų narių akyse. Nesinori, tačiau be galo svarbu yra atmintis ir žinojimas. Kad neužmirštume, kad gerbtume...
Aleksandras Sakas. Kaip skiedrelė amžiaus vėjuose…
Straipsnio autoriaus tėtis Aleksandras Sakas Veiviržėnuose pas mokytoją Zuzaną Žukauskaitę – Domeikienę. Artūro Knašo nuotrauka Aleksandras Sakas, Klaipėda, www.voruta.lt „Tai buvo tikra artimo meilė…”. Apie paprastus žmones, jų humanizmą, krikščionišką atjautą ir tuos žmones mokiusią mokytoją. Nuo Dabikinės pakrančių Pačioje XIX amžiaus pabaigoje, 1899 metų gruodžio 6 dieną, į Akmenės bažnyčią kūmai atvežė...
Akcija „PUT IN jail“. Rusijos prezidento maketai keliauja į kalėjimų kameras ir muziejus
Nusikaltelio maketas keliauja į Lukiškių kalėjimą Gedulo ir vilties dienos išvakarėse Lietuvoje prasidėjo akcija „PUT IN jail“ (angl. sodink į kalėjimą). Agresorės Rusijos vadovo V. Putino atvaizdas su antrankiais, sukurtas pasitelkiant dirbtinį intelektą, talpinamas už grotų, įvairiuose Lietuvos rezistencijos muziejuose, taip pat muziejuose, kurie įsikūrę Lietuvoje veikusių sovietų represinių struktūrų būstinėse. Simbolinio kalinio maketo dydis...
Už laisvę kovojusių mūsų artimųjų vardai bei pavardės šiemet Gedulo ir vilties dieną bus skaitomi Lietuvos miestuose ir Europos Parlamente Strasbūre
„Grįžo, negrįžo, likimas nežinomas…“ – šie žodžiai ir ištremtųjų į Rusijos platybes vardai bei pavardės šiemet birželio 14-ąją skambės ir Lietuvos šaulių sąjungos narių lūpose tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente Strasbūre. „Negalime jų pamiršti. Gyvų tų įvykių liudininkų vis mažėja, o istorinė atmintis turi būti gyva – reikia priminti apie trėmimus ir išvežtus žmones, apie...
Pagerbiamas okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų atminimas
Lietuvos Respublikos Seime ir kitose Lietuvos vietose vyks renginiai, skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, pagerbiamas okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų atminimas. Birželio 14 d., trečiadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmai) įvyks minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti...
Pasitinkame leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas” 6-ąją dalį
2023 m. birželio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino per. 60, Vilnius) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleisto daugiatomio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ paskutiniosios – 6-tosios – dalies pristatymas ir viso leidinio ruošimo bei leidybos darbų pabaigtuvės. Leidinį „Lietuvos gyventojų genocidas“ pristatys atsakingoji redaktorė Birutė Teresė Burauskaitė, LRS Laisvės...
Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (IX)
Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančukas: Jūs − nepalaužiama nugalėtojų tauta ir amžinai liksite nepavaldūs nei negailestingai stalinistinei mašinai, okupacinei sovietų valdžiai, nei šovinistiniam Putino režimui
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančukas. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut Olga Posaškova) Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Gerbiamoji Ministre Pirmininke, Gerbiamasis Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininke! Gerbiamieji Seimo nariai, Ekscelencijos, ponios ir ponai! Man ypatinga garbė būti apdovanotam šiuo aukštu Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimu. Su dideliu jauduliu ir ne mažesniu pasididžiavimu priimu Aleksandro Stulginskio žvaigždę, kuri...


























