Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2022 m. spalio 16 d. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje buvo laikomos pamaldos Mažosios Lietuvos genocido aukoms atminti. Po pamaldų vyko diskusija apie Mažosios Lietuvos genocido atminimą ir pamokas ateities kartoms, kurioje dalyvavo architektai, Mažosios Lietuvos tyrinėtojai: doc. dr. Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė, LGGRTC Strateginio vystymo ir...
Palestinos kolonizacijai reikalingų darbų besimokantys Trakų žydų jaunuoliai, iš dešinės į kairę: Abraomas Nudleris, Juozapas Šubas, Benjaminas Bunimovičius (nužudytas per Holokaustą), Nachumas Cvi (nužudytas per Holokaustą), Zeevas Pokroiskis, Michaelis Chasda (nužudytas per Holokaustą). Iš 1954 m. Tel Avive išleistos knygos „Trakai“. Paaiškinimą išvertė dr. L. Lempertienė Rasa Kalinauskaitė, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kultūrinės veiklos...
Vincas Krėvė-Mickevičius Stasys Ignatavičius, LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, www.voruta.lt Knygos „Iš šiaudinės pastogės“, „Žentas“, „Skirgaila“, „Raganius“, drama „Šarūnas“, apsakymai „Gilšė“, „Bobulės vargai“ ir kiti rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus kūriniai amžiams įrašyti į lietuvių literatūros klasikos sąrašą. Visa tai žymaus Lietuvos visuomenės ir politinio veikėjo, rašytojo, tautosakininko profesoriaus Vinco Krėvės-Mickevičiaus palikimas ateities...
Ekspozicijos fragmentas „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ – taip vadinasi nauja paroda, kurią nuo spalio vidurio lankytojams pristato Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Tai pirmąkart viešais eksponatais tapę autentiški tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos partizanų naudoti prietaisai, savadarbės atminimo dovanos, su savimi tremtyje ar lageriuose turėtos simbolinės relikvijos – altorėliai, rožiniai, papuošalų ir laiškų dėžutės, nuotraukų rėmeliai,...
Paulius Petronis (sėdi viduryje) su Semeliškių ligoninės darbuotojais. Antra iš kairės pirmoje eilėje Nadiežda Gliaudelytė-Černiauskienė, liudijusi byloje Nr. 395, antroje eilėje kiek į dešinę už P. Petronio –Vanda Gliaudelienė. Zitos Kopūstaitės ir Vandos Gliaudelienės asmeninio albumo nuotraukos Daiva Červokienė, www.voruta.lt 2022-uosius Seimas paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metais, atkreipdamas dėmesį į išskirtinį leidinį, kuris pogrindžio...
Laisvės premijos laureatė Bernadeta Mališkaitė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ ilgiausiai (17 metų) Rytų Europoje ėjęs nelikviduotas pogrindžio leidinys. Pradėtas leisti 1972 m. kovo 19 d. Tikslas – fiksuoti ir viešinti tikėjimo varžymo, tikinčiųjų persekiojimo tuometinėje Sovietų Lietuvoje faktus (leidinyje buvo rubrika ir „Sovietinėse respublikose“). „Kronika“ ėjo dviejuose pasauliuose: Lietuvoje pogrindyje ir Vakaruose – laisvės sąlygomis....
717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis laikomas, mirtininkus iš įvairių įkalinimo įstaigų perkeldavo...
Antanas Žilėnas. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, www.voruta.lt Antanas Žilėnas Lietuvos istorijos gerbėjams žinomas kaip žmogus, parašęs milžiniškos apimties enciklopedinę trilogiją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius ir santykius su kaimynine Lenkija Lietuvos pirmos respublikos metais. A. Žilėno trilogija „Parubežys ir parubežiniai“. A.Virvičienės nuotr. Šiais metais buvo išleista trečioji trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knyga, skirta Lietuvos...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjimą, kuris vyks 2022 m. rugsėjo 28 d., trečiadienį, 14 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F,Vilnius). 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė rugsėjo 28-ąją Tuskulėnų aukų atminimo diena. Šią dieną...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Ne tik Rusija, Ukraina, bet ir visa Europa su nerimu seka, kas vyksta aplink antrą pagal dydį Senojo žemyno valstybę. Nors ir nebuvo netikėta, bet Putino paskelbta „dalinė mobilizacija“ ir keturiose okupuotose Ukrainos teritorijose vykstantys referendumų spektakliai mus ir Vakarus privertė susigūžti. Dabar gi spėliojama, kas gi bus po...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Žvalgausi po interneto platybes. Lankau įvairias svetaines – tiek draugiškas Ukrainai, tiek priešiškas, žinoma, daugiausiai rusiškas. Kad susidaryčiau, kaip sakoma, objektyvų vaizdą. Tokia gi žurnalisto priedermė. Bet tai nelengvas užsiėmimas. Atskirti grūdus nuo pelų net profesionalui sunku. Juk tą informacija kuria irgi išmanantys technologijas, kurias dažnai vadiname juodomis. Jeigu...
Teismo posėdžiui pasibaigus. Su Albinu Kentra (viduryje) | J. Vaičienės nuotr. Daiva Tamošaitytė, www.alkas.lt Kas nepažįsta legendinio miško brolio Albino Kentros, sovietų okupuotoje Lietuvoje praradusio tris tikrus brolius mūšiuose už laisvę ir daugybę kitų? Dažnai jį matau einantį Totorių gatve, nes gyvenu per keletą namų: sunkiai šlubčiojantį, kantriai nešantį sužeidimų ir randų naštą, bet nesuvokiamos...
Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...
Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...
Šalia restauruotų (dešinėje) sarkofagų – ir daugiau sarkofagų su Tiškevičių giminės palaikais. Ramūno Guigos nuotrauka Neseniai baigti restauruoti du Trakų Vokės dvaro sodybos koplyčioje-mauzoliejuje esantys istorinių asmenybių sarkofagai. Vienas – Jono Juozapo Tiškevičiaus (1867–1903), kurio rūpesčiu 1898 m. prancūzų architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė rekonstravo šalia dvaro esantį parką. Kitas restauruotas sarkofagas – jo...
Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...
Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1934 m. Iš kairės: kun. Kristupas Čibiras, Bronius Untulis, Antanas Juknevičius, kun. Antanas Viskantas, Povilas Karazija, Konstantinas Stašys, Marcelinas Šikšnys. – Vilniaus kultūrinis gyvenimas, Vilnius, 2006, įklija Kazys Misius, inžinierius, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1907 m. Jono Basanavičiaus pastangomis Vilniuje buvo įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Rusų valdžia tos draugijos veiklos beveik netrukdė. Apie...
Borisas Johnsonas. abcnews.go.com nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Apžvalgininkui visados maga pakomentuoti ką nors artimo, savo, mielesnio, tinkančio vasaros skaitiniams, o ne tik gasdinti skaitytoją karu Ukrainoje, tranzito į Kaliningrado anklavą peripetijomis ar vėl atsigaunančiu koronavirusu. Taigi, praėjusią savaitę “nuvirto” Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. Paklausite, kodėl ši asmenybė tokia artima? Atsakymas sukels...
Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Trečiąją – ČIA. 1906 m. sausio 1 d. už dalyvavimą tautiniame judėjime žandarai Andrių Matulaitį areštavo ir pasodino į Kalvarijos kalėjimą. Kalėjimo sąlygos buvo nepakenčiamos. Kameros perpildytos judėjimo dalyviais, o tardymų niekas nevykdė. Kalėjimas buvo skirtas 250...
Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Nemažai informacijos apie tų metų įvykius galima rasti spaudos draudimo laikų veikėjo Andriaus Matulaitičio prisiminimuose[1]. Andrius Matulaitis gimė 1872 m. lapkričio 4 d. Kalvarijos apskrityje, Stebuliškių kaime, turtingo ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo didelį ūkį –...
Varpininkų pasitarimo Jelgavoje (Mintaujoje) 1892 m. dalyviai. Iš kairės: stovi J. Jablonskis, J. Tumas-Vaižgantas, V. Kudirka, sėdi M. Lozoraitis, G. Landsbergis, priekyje – M. Čepas Keletą metų prieš Lietuvos nepriklausomybės 100-metį ir keletą po jo nedaug buvo rašyta apie 1905 metų lietuvių tautinį sukilimą, kurio metu žengtas pirmas žingsnis Lietuvos nepriklausomybės link. Sukilimas buvo spontaniškas, neturėjo centrinio valdomojo organo ir reiškėsi visoje...
Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu. „Ne veltui rezoliucijoje yra minima Seimo 2005 m. rezoliucija dėl Holodomoro prilyginimo genocidui, tuo parodant, kad Rusija nepasikeitė. Nuo caro laikų ji yra iš esmės autokratinė valstybė, ir Putinas tęsia Stalino darbus. Genocidas prasidėjo jau tada. Ir Putino Rusija...
Aleksandras Adamkovičius, Gudų kultūros draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Vilniuje kovo 20 ir 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas organizavo keletą renginių, skirtų pagerbti Lietuvos ir Baltarusijos didvyrį Kostą Kalinauską. Kostas Kalinauskas kovojo prieš Rusiją, vadovavo Lietuvoje ir Baltarusijoje 1863-64 m. sukilimui, buvo nubaustas mirtimi Lukiškių a. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. Sukilėliai kovojo su šūkiu: „Už jūsų ir...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Publicistas Vidmantas Valiušaitis priminė vieną įdomią frazę: „Это исконно русские земли“ („Tai nuo seno rusų žemės“)*. Tiesa, ji nuskambėjo gana seniai, prieš 20 metų Rusijos Dūmoje. Jos autorius – irgi ne koks Sibiro glūdumoje meškų apsuptyje išauklėtas rusofilas, o mūsų kaimynas – latvis. Nors V. Valiušaitis šią frazę pritaikė sovietams...
Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona Voverienė, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...
Lietuvių mokslo draugijos 1918 metų suvažiavimo nuotrauka iš LNM rinkinių Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt Dr. Valdas SELENIS Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius 2021 metais lapkričio 23 d. sukako 170 metai nuo „Aušros“ laikraščio, Didžiojo Vilniaus Seimo ir Lietuvių mokslo draugijos iniciatoriaus Jono Basanavičiaus gimimo. Šių metų balandžio 7 d. sukanka 115 metų kaip...
Paminklo griovikai. Alkas.lt koliažas Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila, www.alkas.lt Mintys po diskusijos dėl Juozo Krikštaponio paminklo Ukmergėje nukėlimo Paminklų statymo ir apsaugos koncepcijos prireikus Susiduriant su paminklais, skirtais asmenims, kurie visuomenėje gali būti vertinami nevienareikšmiškai, iškyla poreikis susikurti tokių paminklų atžvilgiu vienodai galiojančią Paminklų statymo, apsaugos ar nukėlimo koncepciją – bendrąjį metodą,...
Per Birželio sukilimą susprogdintas Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas per Nemuną Kaune (1941 06 23). © Barschdorff. Vokietijos federalinis archyvas Koblenze Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Tiriant 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvos provincijoje gana dažnai pagrindinis, o kartais ir vienintelis informacijos šaltinis yra šio sukilimo dalyvių archyvinės baudžiamosios bylos....
Policijos (sovietmečių milicijos) pastatas. Šiame pastate J.Biliūno g. 17 vokiečių okupacijos metais veikė Anykščių partizanų štabas ir valsčiaus policija. Dabar – Anykščių rajono policijos komisariatas. 1942 vasario 16 d. Balkone – buvę sukilėliai – policininkai, šauliai, ir LK kariškiai, centre (su akiniais) Anykščių valsčiaus viršaitis Juozas Gogelis. Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai,...
S. Kuizinas, pirmas iš dešinės, Kardas, 1925, nr. 12, p. 3 Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas. Stasnislovo Kuizino biografija – įdomi ir spalvinga. Būsimasis karininkas gimė 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskrityje,...