Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Žinutė apie 1920 02 03. Lenkai 8 – 9 varstų ilgumo grandine puolė Alovę ir Taknėnus ties Alytum. Sutikę tvirtą mūsų pasipriešinimą, paliko 2 nukautais ir pasitraukė //1920. Pirmieji m. (Spalio 6) Nr. 1. P. 21. Alytus. Antai, eina mūsų šauliai keliu. Pakelėje sėdi pikta boba. Klausias jos kelio. Boba atšauna: „Ja,...
Istorija
Prisimintas Žalio Velnio šimtmetis
Julius NORKEVIČIUS, Vilnius Tėvynės pažinimo draugijos Vilniaus skyrius organizavo išvyką į Žaslių kraštą, kuri skirta Didžiosios Kovos apygardos vado bei kitoms šio krašto sukaktuvėms paminėti. Išvykos pradinis taškas – prie šiandien nebeveikiančios, todėl gerokai apleistos Kaugonių geležinkelio stotelės pastato. Šalia bėgių, kuriais su trumpomis pertraukėlėmis tai viena, tai kita kryptimi dunda traukiniai, ant kalvelės kuklus...
Kas tebebijo 1941 metų birželio sukilimo dvasios?
Įpusėjo jubiliejiniai septyniasdešimtieji metai nuo vieno svarbiausių naujausiųjų laikų mūsų istorijos įvykių – 1941 m. Birželio sukilimo. Tuometė Laisvės sąjūdžio prieš okupantus mintis nenuslopo iki pat 1990 m. Kovo 11-osios, kai Tauta vėl atgavo valstybingumą. Anuomet daug kur spontaniškai prasidėjęs pilietinės visuomenės veikimas, buvo atsakas pasaulį pasidalyti sumasčiusiems totalitarizmams ir su jais kolaboravusiems. Tad suprantama:...
T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu...
Semeliškės Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose
Vytautas ŽEIMANTAS, Vilnius Kryžiuočių žvalgų žemėlapiuose Semeliškės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1377 m., kai jas nusiaubė kryžiuočiai. Gyvenvietė sena, spėjama, kad ji buvo įkurta apie 1276–1283 m., kai didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. Semeliškės buvo tarp Kryžiuočių ordino ir stambiausių Lietuvos miestų – Trakų ir Vilniaus....
Fenriras, arba ką byloja ežero dugno lobis apie galindus ir gotus
Algirdas PATACKAS, Kaunas Neseniai lrytas.lt, pasiremdamas Lenkijos spauda, paskelbė sensacingą informaciją apie Prūsijos Galindijoje, dabartinės Lenkijos Mozūrijoje, prie Nidajno ežero rastą lobį, įvardintą kaip „baltų genties galindų kario kapas“ [1]. Kodėl ši žinia yra sensacinga? Ogi todėl, kad keičia mūsų sampratą apie baltų ryšius su visa to meto Europos pagoniškaja oikumena, praplėsdamas juos vakarų kryptimi...
Smetoninės
2011 m. rugpjūčio 14 d. vyks Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 138-ojo gimtadienio paminėjimas. 12.30 val. – Šv. Mišios Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Lėne, Taujėnų seniūnijoje. Po jų koncertuos dainininkė Rasa Juzukonytė (sopranas). 14 val. – A. Smetonos gimtadienio paminėjimas Prezidento tėviškėje Užulėnyje. Apsilankymas Užugirio krašto muziejuje. 15 val. – Susipažinimas su Prezidento A. Smetonos Užugirio...
Horizonte – nykstančios protėvių pilys ir dvarai
Šią vasarą ne vienas mato, kaip po restauravimo ar atstatymo darbų keičiasi senosios Lietuvos pilys, anksčiau buvę apleisti dvarai. Už Europos Sąjungos (ES) ir savo lėšas naujam gyvenimui gali būti prikeltas senasis Lietuvos paveldas. Ką apie šią programą mano Lietuvos paminklosaugininkai visuomenininkai? Ar, įgyvendinus ją, istorijos paminklai džiugins širdį? O gal ir čia, kaip kitur...
Vargo pelė įamžinta bronzoje
Gražina MARECKAITĖ, Vilnius 2011 m. birželio pabaigos dienomis, kai Lietuva, Lenkija ir Vilniaus universitetas rengėsi švęsti Nobelio premijos laureato rašytojo Česlovo Milošo šimtąsias gimimo metines, kai šia proga įžymiajam rašytojui, universiteto auklėtiniui Alma Mater sienoje buvo atidengta atminimo lenta, kitame, nuošalesniame kiemelyje virš vartų arkos tyliai atsirado kito Vilniaus universiteto augintinio – Simono Daukanto, Adomo...
Vilniaus tvirtovės griūtis
Aras LUKŠAS 1944 metų liepos vidurys – svarbus mūsų krašte vykusių sovietų ir vokiečių karo veiksmų epizodas. Liepos 13-ąją Gedimino bokšte vėl buvo iškelta raudona sovietų vėliava, o vokiečių radijo komunikatas paskelbė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė palikta priešui. Kone savaitę trukusi Vilniaus šturmo operacija šiandien prisimenama ir vertinama labai prieštaringai, o kartais – tiesiog...
Vilniaus rajono savivaldybė pagerbė karo nusikaltimus Lietuvoje vykdžiusios lenkų Armijos krajovos atminimą
2011 m. liepos 13 d. Kriaučiūnuose Vilniaus rajono savivaldybė kartu su lenkų sąjunga pagerbė karo nusikaltimus įvykdžiusios Armijos krajovos (AK) atminimą, kuri prieš 67 metus bandė okupuoti ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis prie paminklo Armijai krajovai, kuris yra Vilniaus rajone netoli Karveliškių kapinių. Šaltinis: Savaitraštis „Tygodnik Wilenszcyzny“ 2011 m., liepa, 6-13 d.,...
Ar įmanoma interpretuoti karą, pamiršus prieškarį?
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Šiais metais pažymime skaudžius 70-mečius: tremties, karo pradžios, sukilimo, mėginusio, prasiveržus tarp okupacinių Scilės ir Charibdės, tautą išvesti į Lietuvos valstybę, holokausto… Dar taip neseniai Istorijos mokęsi iš sovietinių vadovėlių, savąją perduodami nelyg tautosaką iš lūpų į lūpas, šiandien, suprantama, galime jaustis kiek sutrikę: kur tikroji tiesa, kur – mums primestos ar...
Įdomiausias XX a. politinis pokeris 2 d.
Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Vengrų istoriko Krisztiano Ungvary straipsnių serijos apie SSRS ir Trečiojo Reicho karo išvakares ir jo pradžią apžvalga. Stalinas nebuvo numatęs, kad vokiečiams žaibo karo pradžia bus tokia sėkminga. Vokietijos stiprėjimas daugelį metų jį nelabai jaudino. Rimta grėsme jis laikė tik galimą bendrą Vokietijos ir Japonijos karą prieš Sovietų Sąjungą. To buvo galima...
V. Žiliaus kalba Lietuvos Sąjūdžio XIII-jame suvažiavime
Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko Vidmanto Žiliaus kalba, pasakyta 2011 m. birželio 4 d. Lietuvos Sąjūdžio XIII-jame suvažiavime Tėvynės gynyba – kiekvieno piliečio pareiga Gerbiamieji sąjūdininkai, praėjo dveji metai po praėjusio suvažiavimo, perkopėme nepriklausomos valstybės dvidešimtmetį, atrodo, kad ir laiko tarpas nemažas praėjo gyvenant nepriklausomoje valstybėje, kad ir grėsmių valstybingumui turėtų būti mažiau, tačiau tautos dvasinis...
Sukilimas
Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ, kriminologė Pirmą kartą per 70 metų Lietuvoje paminėtas 1941 m. Birželio Sukilimas. Ir paminėtas iškilmingai, Mokslų Akademijos Dižiojoje konferencijų salėje, su žinomų mokslininkų pranešimais, istorinio-dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“, skirtu įamžinti sukilimo prieš okupaciją ir terorą jubiliejui, demonstravimu, su sukilimo dalyvių prisiminimais ir planų šiam fenomenui įamžinti visuotinu patvirtinimu! Pirmą kartą per 70 metų...
Rezoliucija dėl Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo
Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo REZOLIUCIJA Vilnius, 2011 m. birželio 4 d. Dėl Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo Lietuvos Sąjūdis, padėjęs atkurti Lietuvos Respubliką ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, palaiko Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą ir nedalomumą, Konstitucijos ir įstatymų įgyvendinimą, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitų įstatymų laikymąsi, autentiškų Lietuvos vietovardžių išsaugojimą ir jų rašymą bendrine valstybine kalba,...
Kaip Švėtės krioklys tapo mūšio su švedais lauku
Vaidutis RIŠKUS, Kaunas Prieš gerą dešimtį metų, panagrinėjęs Švėtės slėnio geologinę sąrangą aukščiau ir žemiau Žagarės tvenkinio užtvankos, išmąsčiau, kad čia anksčiau buvo Švėtės krioklys, nuo kurio vieno laipto ar kaskadinio slenksčio vanduo krito kokius 3-4 m ir apie tai parašiau į pirmąją „Versmės“ leidyklos serijos „Lietuvos valsčiai“ knygą (1). Dar nuo mokymosi Žagarės gimnazijoje...
Pagerbti Paneriuose sušaudytieji
Linas VENSKŪNAS, Vilnius 2011 m. gegužės 21 dieną Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga Paneriuose organizavo eitynes, skirtas pagerbti čia 1944 metų gegužę nacių sušaudytus 86 Vietinės rinktinės karius bei lietuvybę puoselėjusią Jagomastų šeimą. Eisena turėjo prasidėti 11 valandą ryto. Atvykę kiek anksčiau bei išskleidę Lietuvos vėliavas, Panerių geležinkelio stotyje kėlėme vietinių gyventojų nuostabą bei nepasitenkinimą, tačiau...
KGB nepavyko atskleisti Trispalvės paslapties
Zenonas MIKŠYS Patriotizmo daigeliai kalėsi šeimoje Mirtis negailestingai retina tremtinių, politinių kalinių, partizanų, pirmųjų sąjūdiečių, TV bokšto ir Parlamento gynėjų gretas. Išėjo Anapilin ir kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvis, Vilniaus Šaulių rinktinės narys, didelis patriotas Antanas Aginskis, Lietuvos nepriklausomybės 70–mečio išvakarėse prie Radijo ir televizijos pastato iškėlęs lietuvišką trispalvę vėliavą. Sulaukęs garbaus pensininko...
Jono Šliūpo pastabos apie Nepriklausomą Lietuvą*
Dr. Česlovas LAURINAVIČIUS, Vilnius Kadangi specialiai Jono Šliūpo veiklos nesu tyrinėjęs, ir kadangi konferencijai, skirtai Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms, pasiruošti laiko būta nedaug, tai pasirinkau galimai optimalų ir tuo pačiu paprasčiausią variantą – pristatyti kelis J. Šliūpo rašytinės veiklos dokumentus, kurie atspindi kritinius pirmosios nepriklausomos Lietuvos raidos momentus. Tokiu būdu galima bus ne tik susipažinti...
Ringaudas – prie Lietuvos valstybės ištakų
Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas Ne quid veri non audeat = Kas tiesa, drįsk pasakyti Ateities veiksmus galime planuoti pagal turimą patirtį. Jei jos trūksta, tenka vadovautis kitų patarimais, nurodymais ar įsakymais. Norėdami teisingai įvertinti bet kurios valstybės istoriją, apmaudžių klaidų išvengsime prisimindami Škotijos Glazgo universiteto profesoriaus A. Browning’o teiginį: „Istorijos klaidas paprastai lemia ne...
Senosios Videniškių šventovės – Kentauro dinastijos reliktų atspindys
Arimeta VOJEVODSKAITĖ, Vilnius Mitinė Kentauro Dausprungo dinastija, savo kelią pradėjusi senajame Vilkmergės centre, ilgainiui išplito po visą regioną. Jos reliktai yra užkoduoti kai kuriuose vietovardžiuose, susijusiuose su kultinėmis vietomis, susietomis su senaisiais protėvių kapais. Kaip ilgai jie išliko ir kaip keitėsi bendruomenės sąmonėje, matysime išnagrinėję senąsias kulto vietas. Tokių vietų Videniškiuose šiuo metu žinome dvi:...
XIII-asis Sąjūdžio suvažiavimas
2011 m. birželio 4 d., šeštadienį, LR Seimo Kovo 11-osios salėje vyks XIII-asis Sąjūdžio suvažiavimas. Kiekvieno piliečio pareiga – ginti savo Tėvynę Programa: 10.00 val. – Dalyvių registracija 11.00 val. – Suvažiavimo pradžia. Himnas ir Malda. Svečių pristatymas 11.40 val. – Sąjūdžio Garbės pirmininko prof. Vytauto Landsbergio pranešimas 12.10 val. – Sąjūdžio pirmininko Ryto Kupčinsko ataskaita 12.30 val. – LR...
Gydytojas Juozas Žemgulys
Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS, Panevėžys Gydytojas Juozas Žemgulys gimė 1890 m. gruodžio 19 d. Kretingos apskrityje, Vieviržėnų valsčiuje, Rusinų kaimo pasiturinčių ūkininkų Barboros ir Juozapo Žemgulių šeimoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje, Liepojos valstybinėje gimnazijoje, kurią baigė aukso medaliu. Įstojo į Petrogrado Karo medicinos akademiją, 1914 m. mobilizuotas, paskirtas dirbti carinės Rusijos kariuomenėje gydytoju. 1918 m. išlaikė...
Pagerbtas už Tėvynę žuvusio pasieniečio G. Žagunio atminimas
Minėdami pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos vietoje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio 20-ąsias žūties metines, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai vieną Pasieniečių mokyklos auditoriją pavadino jo vardu. Ši auditorija Medininkuose (Vilniaus r.) įsikūrusioje VSAT Pasieniečių mokykloje atidaryta, 2011 m. gegužės 18-ąją, trečiadienį. Renginio metu Gintaro mama Aldona Žagunienė ir VSAT vadas Vainius Butinas atidengė simbolinę auditorijos lentelę...
Liustracijos procesas: pabaigos pradžia…
Ričardas ČEKUTIS, Vilnius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pradeda viešinti KGB veiklą atspindinčius dokumentus – šis projektas tiesiogiai susijęs su naujausia Liustracijos įstatymo redakcija. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko dr. Arvydo Anušausko, dar 2005 metais KGB rezervui priklausiusių žmonių pavardžių paviešinimui pritarė 74 proc. šalies gyventojų ir 80 proc....
Mano Mama
Kęstutis BALČIŪNAS Tikrais įvykiais pagrįsti Kęstučio Balčiūno (jaunesniojo) literatūriniai pasakojimai. Kada prisimenu savo ankstyvąją vaikystę, prieš akis atsiveria pavieniai, lyg fotonuotraukose, atmintyje įsiamžinę didelio Sibiro miesto, tolimojo Krasnojarsko vaizdai. Plati vandeninga Jenisiejaus upė, su be galo ilgu ir nežinia kur nutįsusiu tiltu. Įspūdinga prieplauka, su joje stovinčiais baltais laivais ir iš jų sklindančia trankia muzika....
Kaip radosi Žemaitija arba naujai apie gamtos ir istorijos sąveiką
Algirdas PATACKAS, Kaunas Žemaitija – vienas iš slėpiningiausių Lietuvos kraštų. Nelygstamas yra Žemaitijos įnašas į Lietuvos istoriją, tačiau jos pačios istorijoje yra dar daug nežinomybės. Apie žemaičius, jų radimąsi rašyta yra daug, bet būta „perdaug rašto, permažai krašto“, t. y. perdaug dėmesio skirta istoriniams šaltiniams ir per mažai pačiai žemaičių oikumenai, būtovei, jos kraštovaizdžiui. Bandysime...
Kreipimasis dėl tinkamo aktyvaus Lietuvos Sąjūdžio dalyvio poeto S. Gedos atminimo įamžinimo
Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui Lietuvos Respublikos Kultūros Ministrui Arūnui Gelūnui Vilniaus m. Merui Artūrui Zuokui Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus rajono tarybų susirinkimo, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos K R E I P I M A S I S...
Pareiškimas dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo
Gerb. Andriui Kubiliui – TS-LKD pirmininkui, LR Ministrui Pirmininkui. Gerb. Irenai Degutienei – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio respublikinio suvažiavimo P A R E I Š K I M A S Dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo Kaunas 2011-04-16 Lietuvos partizanai, Laisvės kovų dalyviai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai yra susirūpinę...