Istorija

Įrašas

Prisimenant Joną Stoskeliūną, ateitininką ir „Vytauto“ klubo narį

Marytė MALINAUSKIENĖ Prieš kelerius metus Punske buvo apsistojusi keliaujanti jaunųjų ateitininkų stovykla, kuriai vadovavo Reda Sopranaitė, „Ateities“ žurnalo redaktorė. Mūsų jaunimas turėjo progą su šiais nuostabiais žmonėmis trumpai pabendrauti. Paliko jie nepaprastą įspūdį. Kiek vėliau sužinojau, kad ateitininkų bendruomenę 1989 ar 1990 m. atkūrė mums gerai pažįstamas Arvydas Petras Žygas (1958–2011), Ilinojaus universiteto (JAV) ir...

Įrašas

Aukštadvario valsčiaus partizanas Stasys Virganavičius

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai Partizanai žygin eina Ir užtraukia linksmą dainą, Kai Tėvynė laisva bus, Mes sugrįšim į namus. (Partizanų žygio daina) Stasys Virganavičius gimė 1920 m. gegužės 15 d. Trakų apskrityje Aukštadvario valsčiuje Liciūniškių kaime. Jo tėvai – Mečislovas Virganavičius, Bernardo (g. 1897 m.)...

Įrašas

Klastotės anatomija

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

Įrašas

Bronislovas Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas

Artėja Sąjūdžio 25-metis, tačiau jo gimtadienis – birželio 3 diena – tarsi likusi nuošalyje. Dabar visą visuomenės dėmesį prikaustė Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir su tuo susiję renginiai. Apie tai kalbamės su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu Bronislovu Genzeliu. Nors birželio 3-ąją Sąjūdžio gimtadienis, apie jį žino ne visi, tuo tarpu netyla...

Įrašas

Kaune paminėtos R. Kalantos susideginimo metinės

Jūratė ANILIONYTĖ, LRT televizijos naujienų tarnyba Antradienį, 2013 m. gegužės 14 d., Kaune paminėtos 41-osios Romo Kalantos žūties metinės. Istorikai sako, 1972 m. pavasarį Kaune vykusios demonstracijos buvo sovietinio režimo pabaigos pradžia, o Lietuva pasauliui priminė apie savo laisvės siekius. Prisiminti R. Kalantą ir po jo žūties kilusius neramumus muzikinio teatro sodelyje susirinko vos keliasdešimt...

Įrašas

Panemunės pilis – prikelta gyvenimui

Lukas PILECKAS Šeštadienį, 2013 m. gegužės 11 d., oficialiai atidaryta viena iš gražiausių prie Nemuno esančių pilių – Panemunės pilis. Gyvybės beveik porą šimtmečių apleistiems buvusiems mūrams įkvėpė Vilniaus dailės akademija, kurios pastangomis rekonstruota dalis pilies, įrengtas viešbutis, konferencijų ir ekspozicijų salės. Iškilmingos ceremonijos metu pilies kieme buvo pagerbti prie komplekso rekonstrukcijos prisidėję žmonės, pristatyta pilies...

Įrašas

Minimos R. Kalantos žūties metinės

Agnė KAIRIŪNAITĖ, LRT radijas, LRT.lt Kaune minimos Romo Kalantos 41-osios žūties metinės. Kauno muzikinio teatro sodelyje 19-metis jaunuolis susidegino, protestuodamas prieš sovietinį režimą. Tuomet kelias dienas trukusios masinės demonstracijos atkreipė viso pasaulio dėmesį į okupuotos Lietuvos padėtį. Vidudienį tradiciškai rengiamas minėjimas prie paminklo Muzikinio teatro sodelyje, kur prieš 41-erius metus susidegino R. Kalanta. Taip pat...

Įrašas

Disidentinės veiklos pėdsakais, prisimenant LKB Kroniką

Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. Švietimo komiteto ir konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto iniciatyva, talkinant miesto Švietimo ir ugdymo skyriui nuo 2008 metų buvo surengti šeši miesto bendrojo lavinimo (gimnazijų) patriotinio pilietinio ugdymo istorijos konkursai, daugiausiai turėję paskelbtų metų atitikmens turinį. Mūsų organizuoti konkursai prisidėjo akcentuojant miesto mokyklose Lietuvos...

Įrašas

Į 1863 metų sukilimą valstiečiai raginti lietuviškai

1863 metų sukilimas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvoje (po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų Rusijos imperijos prisijungtose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse) turėjo tikslą atkurti XVIII a. pabaigoje panaikintą Lenkijos ir Lietuvos valstybę arba, kaip tada ji buvo vadinama, „Lenkiją“. Jau apie 1858 m. Lenkijos Karalystėje prasidėjo sukilimą pranašaujantis patriotinis sąjūdis. Įspūdingiausia jo dalis buvo gyventojų patriotinės manifestacijos,...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: bandant rasti derybų atsparos taškus

Aleksandro Jakovlevo vizitas Lietuvoje 1988 m. rugpjūčio 11-13 d. Trakai, Algirdo Sabaliausko ir Gedimino Svitojaus nuotrauka „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Pokalbio su Aleksandru Jakovlevu 1990 m. balandžio 3 d. Maskvoje, TSKP CK rūmuose, rekonstrukcija. Šis tekstas niekur nebuvo skelbtas. Jis – pirmo neoficialaus diplomatinio bandymo deryboms su TSRS pradėti ataskaita Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Po 1990...

Įrašas

Ten, kur amžinąją ramybę ošia Aukštųjų Panerių pušys

Gytis Subačius, Vilnius Jau tapo graži ir prasminga tradicija gegužės 20-ąją Aukštųjų Panerių memoriale pagerbti čia nacių sušaudytus Vietinės rinktinės karius. Broliškame kape jų ilsisi aštuoniasdešimt trys. Tai buvę Vietinės rinktinės 306 ir 310 batalionų kariai. Tragedija, kaip liudija istorikai, vyko gegužės 17, 18 ir 21 dienomis, kai kilo atviras konfliktas su vokiečių karine vadovybe,...

Įrašas

Užsienio ir Lietuvos tyrėjai – apie LDK kunigaikščius

2013 m. balandžio 24–26 d. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a., Kaunas) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščių sluoksnio transformacijos procesai: nuo karinės-gentinės aristokratijos iki politinės tautos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kurioje įvairiais rakursais bus gvildenama LDK tyrimų problematika. Konferencijoje dalyvaus gausus būrys regiono mokslininkų, kurie pamėgins rekonstruoti Lietuvos karinės-gentinės aristokratijos virsmo LDK politine...

Įrašas

L. Berija: „Svarstant Lietuvos klausimą, dariau teisingas išvadas“ (tardymo protokolas)

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ jau publikavo dokumentą, susijusį su gana kraupia, bet kartu ir prieštaringa sovietinės epochos figūra – Lavrentijumi Berija („L. Berijos raportas apie Lietuvą“, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Nr. 1).  Priminsime, kad žvelgiant iš Lietuvos, įdomiausi ir gana netikėti yra jo paskutinieji veiklos ir gyvenimo mėnesiai, kai po Stalino mirties jis tapo įtakingu vidaus reikalų ministru, vadovavusiu...

Įrašas

LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija Lietuvos teisės sistemoje

Vytautas SINKEVIČIUS, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Skaitant Deklaraciją apima pagarbus jaudulys. Ir pasididžiavimas. Pasididžiavimas tuo, kad tokia Deklaracija buvo parašyta. Negali nesistebėti, kokios didelės dvasios ir pasiaukojimo buvo žmonės, kokį begalinį tikėjimą, kad okupuota Lietuvos valstybė vėl bus laisva, jie turėjo, kai partizanų bunkeryje, žibalinės lempos šviesoje, aplinkui siaučiant sovietų kariuomenės daliniams, tykant mirtiniems pavojams kūrė...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: kelyje į nepriklausomybę

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Nepriklausomybės sąsiuvinių 2012 metų antrajame numeryje buvo paskelbta šios komisijos 1990 m. sausio 30 d. posėdžio stenograma. Dabar skelbiamas 1990 vasario 19 d. posėdžio dokumentas. Abiejų stenogramų tekstų patikslinti nebuvo galimybių – kur yra audioįrašai, kas juos šifravo, nustatyti nepavyko. Kaip ir sausio 30 d. stenogramoje, tekste yra nemaža neaiškių vietų, didžiuma...

Įrašas

Lietuvos jaunimo studijos Tartu universitete 1802–1918 m. ir jų istorinė reikšmė

Neseniai, 2013 metų pradžioje, Lietuvos nacionalinis muziejus išleido naują plačiajai visuomenei ir nacionalinio Lietuvos laikraščio „Voruta“ skaitytojams gerai žinomo istoriko akademiko prof. habil. dr. Antano Tylos knygą „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 metais“ (V., 2013, 192 p. Tiražas 500 egz.). Naujojoje knygoje prof. A. Tyla susumuoja, apibendrina tyrimo, kurį pradėjo 1969 m., rezultatus....

Įrašas

Pareiškimas „Dėl 1941 birželio 23 d. pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu“

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Gerbiamam Vydui Gedvilui Pareiškimas Dėl 1941 birželio 23 d. pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu Vilnius, 2013 04 10 Mes, Laisvės kovotojai susitikimo su LR Seimo pirmininku dalyviai, įvertindami pasipriešinimo okupacijoms ir kolaborantams pasekmes ir kasdienę kovą, konstatuojame, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939 08 23 Sovietų Sąjungos...

Įrašas

1863 m. sukilimo tremtinių palikuonys Suvalkijoje

Antanas ŽILINSKAS, Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Per Lietuvą vingiuojantis 1863 m. sukilimui atminti muziejų kelias, 2012 m. balandžio mėn. atkeliavo į Vilkaviškį. Krašto muziejus, rinkdamas istorinę medžiagą apie sukilimo pėdsakus Marijampolės apskrityje, Klausučių seniūnijoje surado keletą šeimų – 1863-ųjų sukilimo tremtinių palikuonių. Žaliojoje gyvenantis Vladas Černys iš savo tėvo ir senelio pasakojimų atkūrė giminės medį ir...

Įrašas

Viliaus Bražėno 100-metė gimimo sukaktis ir LLKS ataskaitinis susirinkimas

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius 2013 m. balandžio 6 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyko publicisto Viliaus Bražėno (1913–2010) 100–ųjų gimimo metinių minėjimas. Jį organizavo Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pjėgumus Koordinacinė taryba ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS). Pirmoji renginio dalis prasidėjo 9. val. ryto šv....

Įrašas

Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“

Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys...

Įrašas

Sugrįžtantys dvarai. Tuskulėnų kompleksas

Tęsiame pasakojimus apie atgimstančius Lietuvos dvarus ir dėkojame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui už informaciją apie Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso praeitį bei šiandieną. Teritorija, kurioje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro, vadinamo Derevnictva, žemė ir funkcionavo kaip Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba,...

Įrašas

Kas mums trukdo suprasti pokarį. Istoriko Nerijaus Šepečio mintys

2013 m. kovo 21 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusio projekto „Trakinių partizanai“ akademinės dienos metu įžanginį žodį tarė VU istorikas dr. Nerijus Šepetys. „Kalbėjimas apie partizanų karą Lietuvoje šiandien: nesu(si)pratimų dirvonai įtampos laukuose“, tokia buvo jo laisvu stiliumi perskaityto pranešimo tema. Kas mums, Lietuvos žmonėms, trukdo sutarti, kai imame kalbėti apie partizanų karą? Kokie...

Įrašas

Istoriko dr. Algimanto Bučio knygos sutiktuvės

2013 m. balandžio 4 d., ketvirtadienį, 18 val. į Venclovų namuose-muziejuje (Pamėnkalnio g 34, Vilnius) vyks literatūros kritiko, vertėjo, prozininko, istoriko bei humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Bučio knygos „История при свете письменности. Культурные конфликты средневековья: три литовских эпизода“ („Istorija raštijos šviesojeю Viduramžių kultūriniai konfliktai: trys Lietuvos epizodai“) sutiktuvės. Dalyvaus knygos autorius dr. Algimantas Bučys, knygos vertėjas į...

Įrašas

Akad. prof. Z. Zinkevičius. Pastangos įminti Vorutos paslaptį

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius „Vorutos“ skaitytojus negalėjo nesudominti Aleksandro Zajančkausko straipsnyje „Vorutos paslaptis“ (2013 m. kovo 2 d.) aprašytos Jono Jaunučio Savicko šio vardo pilies paieškos, kurios privedė prie išvados, kad Mindaugo Voruta buvusi dzūkų krašte, Varėnoje. Tuo atveju ji negalėjo priklausyti Mindaugo tėvonijai, nes Mindaugas nebuvo jotvingis, taigi jis nekilo iš dabartinio...

Įrašas

Ukmergės vardo kilmė

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Aurimas Markevičius leidinyje Baltistica XLVII, 2012 m., 145–153 p., gana įtikinamai parodė, kad šiam miestui vardą davusios upelės Vilkamergė ankstesnis pavadinimas buvęs Vilkamirgė, su – mirgė vietoj – mergė. Dėmenį – mirgė jis sieja su mirgėti, taigi upelės vardo pirmykštė reikšmė turėjusi būti „mirguliuojanti vilko upė“. Autorius pagrįstai...

Įrašas

Ar Vakarų radijo stotys apgavo mūsų partizanus?

Zigmas VITKUS Vienas iš gyvybingiausių lietuvių istorinės sąmonės mitų – plačiai paplitęs manymas, kad Vakarų valstybės suvedžiojusios ir apgavusios mūsų partizanus. Esą per „laisvojo pasaulio“ radijo stotis sklido raginimai kovoti, žadant greitai ateisiančią paramą, tuo tarpu ji taip ir neatėjo. Tačiau istoriniai tyrimai rodo ką kita. Istorija yra žavi disciplina vien dėl to, kad joje...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. 1956 m. Valdo Adamkaus kalba

Kviečiame paskaityti 1956 m. Valdo Adamkaus kalbą, sakytą Jaunimo ir studentų posėdyje Tautinės sąjungos sąskrydžio metu. Valdas Adamkus, kurį posėdžio vedėjas pristato Vlado Adamkavičiaus vardu, kalba apie tautos išlaisvinimo iš okupantų siekį ir Lietuvos jaunimo peticiją, įteiktą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Richardui Nixonui. Gerbiamas pirmininke, gerbiami prezidiumo nariai, mieli susirinkę šio posėdžio dalyviai! Lietuvos klausimo...

Įrašas

Kovo 16-oji – Knygnešių diena

Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešių diena, kadangi šią dieną 1846-aisiais gimė žymiausias knygnešys Jurgis Bielinis. Šią dieną pagerbiami visi knygnešiai, kurie lietuvių kalbos draudimo metais platino lietuviškas knygas. Po 1863 metų sukilimo Rusijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių rašmenimis. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės. Vėliau, kai pradėjo eiti laikraščiai,...

Įrašas

Alytiškio kraštotyrininko knyga apie Varviškės „respubliką“

Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Alytiškis kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas po nedidelės pertraukos vėl ėmėsi leidybos darbo. Tiksliau sakant, tos pertraukos nė nebuvo, nes šio autoriaus knygų jau nespėju skaityti. Jo tyrinėjimų ašis visąlaik sukasi apie karybos istoriją. Ir Dzūkija – jam svarbiausia visada. Atiduoti duoklę kažkada čia gyvenusiems žmonėms, ar nepelnytai primirštiems įvykiams, – tai vis Gintaro...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: 1992 metų Konstitucijos rengimas (laikotarpio užrašų fragmentai)

Vietoj įvado. 1990 m. kovo 11 d. priėmus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Laikinąją Konstituciją), labai greitai paaiškėjo, kad jis neatitinka naujų visuomenės ir valstybės poreikių, naujai besiklostančių ekonominių, politinių, socialinių santykių. Tapo akivaizdu, jog būtina kuo skubiau parengti naują Konstituciją. Jos rengimas vyko aštriai diskutuojant dėl įvairių dalykų, o ypač dėl valstybės valdžių sąrangos, jų įgaliojimų...