Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius
„Vorutos“ skaitytojus negalėjo nesudominti Aleksandro Zajančkausko straipsnyje „Vorutos paslaptis“ (2013 m. kovo 2 d.) aprašytos Jono Jaunučio Savicko šio vardo pilies paieškos, kurios privedė prie išvados, kad Mindaugo Voruta buvusi dzūkų krašte, Varėnoje. Tuo atveju ji negalėjo priklausyti Mindaugo tėvonijai, nes Mindaugas nebuvo jotvingis, taigi jis nekilo iš dabartinio dzūkų krašto. Tas pats pasakytina dėl Vorutos ieškojimo Naugarduke – irgi ano meto jotvingių žemėje, taip pat prie Anykščių (Šeimyniškėlių piliakalnis) – sėlių krašte. Mindaugo tėvonija buvo kažkur apie Ukmergę, Trakus, Vilnių, kur atsirado Lietuvos valstybė. Tačiau ieškomoji Voruta galėjo būti ir ne Mindaugo tėvonijos pilis, bet turėta kitose jo valdytose žemėse. Kalavijuočių eiliuotoji kronika tenurodo, kad Mindaugas buvo užsidaręs savo pilyje. Šiaip ar taip Vorutos būtų galima ieškoti bet kur ano meto Lietuvos valstybės teritorijoje, bet tuo atveju ji vargu ar galėtų būti traktuojama kaip viena iš Mindaugo sostinių.
Daug abejonių ir neaiškumo kelia A. Zajančkausko straipsnyje vartojamas žodis voras, kuriuo reiškiama lyg ir salos sąvoka. Bet tokios reikšmės žodis voras lietuvių kalboje neturi, todėl greičiausiai yra paties J. J. Savicko susigalvotas. Betgi žinomas būdvardis voras reikšme senas.
Tyrėjai Voruta vadinamos vietovės ano meto Lietuvos valstybės teritorijoje neranda, išskyrus naujai padarytus tokius pavadinimus. Be to, ir istorijos šaltiniuose Vorutos pavadinimas yra pavartotas vienintelį kartą Hipatijaus metraštyje, kur kalbama apie 1250 – 1252 m. įvykius. Ten rašoma: Mindaugas pasitraukė į pilį, vadinamą Voruta. Kituose šaltiniuose niekur Vorutos pilies neminima. Dėl to neatmestina jau seniai tyrėjų keliama prielaida, kad Voruta yra ne tikrinis, bet bendrinis žodis, reiškęs tą patį kaip senoji (pilis) suprantant ją esančią priešingybe naujajai (piliai). Plg. būdvardį voras – senas. Toks požiūris į Vorutą tebėra iki šiol vienas įtikinamiausių. Nežiūrint to, Vorutos paslaptis ir toliau išlieka. Reikia tikėtis, kad ji ateityje bus atskleista tik bendromis archeologų, istorikų ir kalbininkų pastangomis.
Taip pat skaitykite
Voruta. – 2013, kov. 30, nr. 7 (771), p. 4.
