XIX amžiaus pirmoje pusėje tarp Lietuvos bajorų išpopuliarėjo dvilypę tautinę jų savimonę aiškinantis lotyniškas posakis „gente lituanus, natione polonus“ („kilmė – lietuvis, tautybė – lenkas“). Po šimto metų, XIX–XX sandūroje tokio aiškinimo nebepakako. Nacionalinių valstybių priešaušryje „gente lituanus“ turėjo pasirinkti, kas jie yra „iš tikrųjų“: lenkai ar lietuviai. Egzistavo ir trečiasis kelias, faktiškai glundantis prie...
Istorija
Įrašas
Istorijos aidas svarbus ir ateinančioms kartoms
LGGRTC Atminimo programų skyriaus vedėja Dalė RUDIENĖ Jau dvylika metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) organizuoja mokinių konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Jį taip pat koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Šio konkurso tikslas – ugdyti ir puoselėti jaunosios kartos istorinę atmintį, stiprinti istorinės praeities pažinimą, skatinti jaunimą...
Įrašas
Radviliškis 1919. Nepriklausomybės kovos
Prof. Vytautas LANDSBERGIS, Vilnius Radviliškio kautynės, Radviliškio pergalė. Tai ypatinga istorija – ir tos vietos, ir Lietuvos – o su būdingais pasikartojančiais likiminiais bruožais. Kas buvo priešas? Lietuva – tarptautinėj košėj. Dvi Rusijos (balta ir raudona). Dvilypė Vokietija, išeinanti ir neišeinanti. Privalanti, bet nenorinti išeiti. Ir neaiškiai veikianti Antantė. Šiai atrodo svarbu, kad nebūtų karų,...
Įrašas
Tauragės hipodromas: istorija ir prisiminimai
Edmundas MAŽRIMAS Tauragės miestas neatskiriamai prisiglaudęs prie Jūros upės. Iš pradžių kūrėsi kairiajame jos krante, vėliau pradėjo užimti ir dešinįjį krantą. Šiame krante daugiau nei prieš pusšimtį metų buvo įrengtas miesto hipodromas. Ką mena ši primiršta kultūrinė erdvė? Nuo seno kiekvienas miestelis turėjo ir turi reikšmingas susibūrimo vietas. Iš pradžių tai buvo turgaus aikštės, vėliau...
Įrašas
S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti – nemokamų koncertų ciklas „Muzikinis skrydis“
Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą ir jų tragiška mirtis iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio – vienas iš svarbiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje. 2013 m. visa Lietuva minės lakūnų didvyrių skrydžio per Atlantą 80-metį. Koncertinė įstaiga „Kaunas”, prisidėdama prie Kauno miesto savivaldybės inicijuojamų Stepono Dariaus ir...
Įrašas
Žmogaus gyvenimo prasmė kažkur labai labai giliai paslėpta*
„Aušra“: Jūs buvote drąsus žmogus tada, kai pradėjote savo kovą dėl Lietuvos laisvės, kai už tai grėsė fizinis susidorojimas, kalėjimas, tremtis. Esate drąsus ir dabar. Kalbėdamas Lietuvos parlamente Sausio 13-ąją, kai Jums buvo teikiama Laisvės premija, pasakėte daug karčios tiesos, kuri galėjo nepatikti visuomenės autoritetams. Nes ėjimas prieš srovę ir kitokios nei vyraujančios nuomonės reiškimas...
Įrašas
Regiono pavadinimų „Sūduva“, „Užnemunė“, „Suvalkija“ raida
Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Kaip žinia, sūduvius 1278-1283 m. išnaikino kryžiuočiai: daugumą išžudė, dalį ištrėmė į...
Įrašas
Istorikai: niekas nebesidalija Žalgirio mūšio pergalės vaisių
Simona AGINSKAITĖ, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvių, lenkų ir baltarusių istorinėje atmintyje Žalgirio mūšio pasakojimai skiriasi. „Skirtingi istoriniai pasakojimai kaunasi dėl to, kas yra svarbiausias šio mūšio nugalėtojas ir kas yra didžiausias priešas“, – sako Darius Staliūnas, vienas iš knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ autorių. Lenkams ilgai tai buvo Jogailos pergalė, lietuviams – Vytauto...
Įrašas
Fragmentiškai apie partizanams padėjusius stribus ir kitus
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Jūratė TERLECKAITĖ, Vilnius Metas būtų pratęsti Juozo Starkausko pradėtą šios temos tyrimą. Turėtume visapusiškesnę partizaninio karo sampratą, pagerbtume paklydėlius, grįžusius prie tarnystės Tėvynei. Šią temą labai aktualizuoja aiškiai matomos pastangos sukurti naują mitą: partizanai neturėjo savo žvalgybos ir kontražvalgybos, todėl aklai skelbė mirties nuosprendžius civiliams. Įvairiuose leidiniuose...
Įrašas
Istorikai: Žalgirio mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu
Monikia Petrulienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Trys istorikai, pristatę knygą apie tai, kaip skirtingais laikais buvo vertintas Žalgirio mūšis, išjudino istorijos visuomenę. Autoriai teigia, kad istorinis mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu. Eilės norinčiųjų gauti autografą nutįso prie istorikų – Dariaus Staliūno, Rimvydo Petrausko ir Dangiro Mačiulio – po naujosios knygos „Kas laimėjo...
Įrašas
1863 metų sukilimas – ATR tradicijos tąsa
Zigmas VITKUS Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013-aisiais sukanka 150 metų nuo 1863-ųjų metų sukilimo ir pažymėdamas istorinę bei kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms, nutarė paskelbti 2013-uosius 1863-ųjų sukilimo metais. Ką žinome apie šį sukilimą, kas tai buvo – nacionalinio išsivadavimo judėjimas, socialinis judėjimas, o gal kova už Lietuvos...
Įrašas
Ir uždavinynuose teko meluoti…
Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje buvo išleista nemaža originalių, lietuvių autorių parengtų aritmetikos vadovėlių ir uždavinynų pradžios mokykloms bei gimnazijų pirmosioms klasėms. Paskutiniuosius uždavinynus I–III pradžios mokyklos skyriams (1937–1939 m.) spėjo šleisti mokytojas Mikas Petrauskas. M. Petrauskas gimė 1908 m. vasario 12 d. Žaslių vls. Talpūnų kaime...
Įrašas
Kiek lietuvaičių ištekėjo už Lietuvoje internuotų lenkų?
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2013 m. sausio 24 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Joje panaudota medžiaga yra iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų, muziejų ir privačių asmenų kolekcijų. Paroda veiks iki vasario 28 d. Dvidešimtyje chronologiškai išdėstytų parodos stendų eksponuojamos fotografijos, spaudos publikacijos, dokumentai, žemėlapiai ir...
Įrašas
Klaipėdos krašto sukilimo ir jo išvadavimo 90-osioms metinėms
Dr. Algirdas MATULEVIČIUS, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vyresn. moksl. redaktorius Daugiau kaip 40 metų tyrinėju Mažąją Lietuvą, prūsus ir visą Prūsiją, 40 metų rengiu lietuviškas enciklopedijas, tad laikau save to fronto kariu savanoriumi. Jau sovietinės okupacijos laikotarpio enciklopedijose (išleidom neseniai ir pirmąją pasaulyje 4 tomų Mažosios Lietuvos enciklopediją), moksliniuose veikaluose, publicistikoje daug dėmesio skyriau Mažajai...
Įrašas
Be Klaipėdos krašto nebūtų ir Lietuvos?
Martynas VAINORIUS 2013 m. sausio 15-ąją minimų 90-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos proga „Vakarų ekspresas“ paprašė įvairių sričių atstovų įvardinti, ko dabar neturėtų mūsų šalis, ir kokia ji galėtų būti, jei prieš devynis dešimtmečius valstybės vadovai nebūtų įvykdę to, kas dabar vadinama viena sėkmingiausių šalies karinių operacijų. Jei ne 1923-iųjų įvykiai, Lietuvos politiniame pasaulio...
Įrašas
Dėl karių ir civilių gyvybės
Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Nepaisant visų savo trūkumų žmonės labiausiai verti meilės. (J. V. Gėtė) Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė (1919 01 31 – 1920 05 11) 1918 m. gruodžio pabaigoje Ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius kreipėsi į Lietuvos piliečius kviesdamas ginti Tėvynę. Puolė bolševikai. Raudonojo Kryžiaus draugijos Vyriausioji valdyba, nors dar neturėjo oficialiai patvirtinto statuto (jį Ministrų...
Įrašas
Pirmieji Europos karališkieji ordinai
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV XIV amžiaus pradžioje Europa išgyveno naują riterystės tradicijų etapą – plūstelėjusią pasaulietinių ordinų kūrimosi bangą, pasiekusią ir Lietuvos žemę, darusią įtaką Lietuvos valdovų dvaro papročiams, ritualams, pasitarnavusią ir padėjusią formuotis europietiškoms Lietuvos didikų manieroms, riteriškų tradicijų kultūrai, veikusiai LDK kilmingųjų savimonę, bei Lietuvos diduomenės gyvenimą. Pasaulietinių karališkųjų riteriškų ordinų atsiradimui pradžią...
Įrašas
T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai padės prisiminti savo kilmę
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu iš svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse. Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip...
Įrašas
Kelkime istorinę vėliavą! Tik kurią?!
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Valstybės vėliava yra kiekvienos šalies gyventojus ar jos piliečius vienijantis simbolis, įkūnijantis valstybės statusą, esmines jos vertybes, tikslus bei siekius.Kiekviena šiuolaikiška valstybė, besididžiuojanti turtinga istorine praeitimi, šalia savo valstybės oficialios vėliavos turi ir daugybę margaspalvių istorinių vėliavų, kurios smagiai plazdėdamos, reprezentuoja šalies istoriją, kartu atspindėdamos įvairius valstybės raidos etapus, epochas, dinastijas...
Įrašas
Ir Lietuvos Karalius atvyks per Kalėdas…!
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Gruodžio 25-oji diena daugeliui pasaulio žmonių yra viena iš svarbiausių metų švenčių, kuria simboliškai pažymimas Kūdikelio Jėzaus gimimas Betliejuje. Seniausia kalėdinė istorija, aprašyta Šventuose raštuose, pasakoja, kaip, tąsyk danguje sužibus ryškiai žvaigždei, pasaulis sužinojo džiugią žinią apie Kristaus ir tautų Karaliaus – visų karalių Karaliaus – gimimą. Iš jos sužinome, kaip...
Įrašas
Jonas Jurgis Gocentas
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Mano dėdė, Mamytės Martos brolis, Jonas Jurgis Gocentas (teisininkas, kraštotyrininkas, literatas, bibliofilas, sakytojas) gimė 1897 m. gruodžio 11 (23) d. 4 val. vakaro Paprūsėje, Gardamo miestelyje (Raseinių aps., dab. Šilutės r. žemaitiškoje dalyje) mažažemių ir daugiavaikių (3-ias iš 10 vaikų) Augusto (1871–1935) ir Marijos Katrės (Endrulikės, 1872–1954) Gocentų šeimoje. Tik šią...
Įrašas
Lietuvos laisvės armija – partizaninio karo pradininkė Dzūkijoje
Gintaras LUČINSKAS, Alytus Dažnai iš televizijos ekranų girdime ir spaudoje bei internete skaitome, kad Lietuvoje laisvės kovotojai (partizanai) atsirado 1944 metų rudenį, sovietų okupantams pradėjus mobilizuoti vyrus į Raudonąją armiją. Tai neatitinka tiesos, nes pirmieji partizanų būriai buvo susiorganizavę 1940–1944 m. iš Lietuvių aktyvistų fronto, Lietuvos laisvės armijos (LLA) ir kitų pogrindžio organizacijų. Lietuvos laisvės...
Įrašas
Lietuvos banko istorijos žiupsnelis
Lietuvos banko valdytojas Vladas Jurgutis. Lietuvos banko Pinigų muziejaus archyvo nuotrauka Zigmas Tamakauskas, LS Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys, Kaunas, www.voruta.lt 2012 metų spalio mėnesį Lietuvos bankas minėjo savo veiklos 90-ties metų sukaktį Ta proga mes, su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus žmonių būriu, norėdami arčiau susipažinti su lietuviškos bankininkystės istorija,...
Įrašas
Prisiminimai apie Lietuvoje internuotus lenkus
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. lapkričio 22 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje iškilmingai atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Kilnojamąją parodą parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodoje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų,...
Įrašas
Asmenybė ir laikas: arkivyskupo Julijono Steponavičiaus (1911–1991) gyvenimo stotys
Ark. Julijonas Steponavičius. VLE.lt nuotr. Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Gervėčiai: tėvas – pirmasis mokytojas Iš kurios pusės važiuotum į Gervėčius – iš Gėlūnų, Galčiūnų, Miciūnų, Mockos, Petrikų kaimų – iš visų pusių atsiveria kelrodė – Švč. Trejybės bažnyčia (1899–1903). Viena iš gražiausių Rytų Lietuvoje ir didžiausia katalikų šventovė Baltarusijoje: fasado bokštas siekia 61 metrą. Kelis kartus...
Įrašas
Vokietijoje aptikta didelė Radvilų portretų kolekcija
Myro pilies Baltarusijoje muziejininkai skelbia Vokietijoje aptikę unikalią Nesvyžiaus Radvilų portretų ir meno dirbinių kolekciją. Ši kolekcija XIX a. priklausiusi Myro pilies savininkams – kunigaikščių Radvilų giminės palikuonims pagal moteriškąją liniją. Kolekcija aptikta po ilgų mokslinių tyrimų ir paieškų, praneša BELTA. Surasti eksponatai yra kunigaikščio Dominyko – paskutinio tiesioginio Nesvyžiaus Radvilų šakos palikuonio – dukters...
Įrašas
Ekspedicijos „Kraslagas’12 Prezidento A. Stulginskio tremčiai atminti“ ir filmo „Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis“ pristatymai
2012 m. lapkričio 30 d., penktadienį, 16 val. Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33) vyks „Kraslagas’12 Prezidento A. Stulginskio tremčiai atminti“ ekspedicijos ir dokumentinio filmo „Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus ekspedicijos vadovas Gerimantas Statinis, ekspedicijos direktorius Žilvinas Leleiva, dalyviai – Seimo narys Paulius Saudargas, politologas Jonas Survila. 2012 metais rugpjūčio 16–28 dienomis į Rusiją, Krasnojarsko...
Įrašas
LDK istorija dailininko Giedriaus Kazimierėno kūryboje
Laima TUBELYTĖ-KRIUKELIENĖ, Utena „Man svarbus karo, vizualaus triukšmo ir rimties, sakralios tylos kontrastas“ – taip savo kūrinį „Rūstybės diena“ apibūdino Lietuvos tapytojas prof. Giedrius Kazimierėnas. Prisipažinsiu, labai laukiau 2012 m. lapkričio 21 d., kada Medininkų pilyje (Medininkų km. Vilniaus raj.) išvysiu Lietuvos tapytojo G. Kazimierėno meno kūrinį „Rūstybės diena“. Nuo tos akimirkos, kai sužinojau, kad...
Įrašas
Alfonsas Balsevičius iš Čiobiškio
Laima KUTIŠČEVA, Širvintų raj. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė 2012 m. lapkričio 25 d. Čiobiškio (Širvintų r.) kultūros namų salėje buvo paminėtos Alfonso Balsevičiaus (1925–2011) mirties metines ir pasidžiaugta jo gražiais darbais – pristatytas jo eilėraščių rinkinys. Alfonsas Balsevčius gimęs Čiobiškio apylinkėse, Pamusių kaime, vaikystę ir jaunystę praleido džiaugdamasis vaizdinga Musės pakrante, akį glostančiuose laukuose, pievose. Būtent gamta ir...
Įrašas
Pogrindžio spaustuvė „ab“
Eugenija PAKUTKIENĖ Pogrindžio spaustuvė „ab“ – dabar muziejus, pasislėpęs ne tik po žeme, bet dar ir po šiltnamiu. Prie pat Vytėnų mikrorajono, šalia Neries upės, netoli Kauno. Šioje slaptoje spaustuvėje sovietmečiu buvo spausdinama nelegali pogrindžio spauda. Spaustuvę įkūrė Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius. Ji buvo pavadinta „ab“ pagal įkūrėjų pirmąsias pavardžių raides. Spaustuvė-leidykla nesusekta veikė...