Zigmas TAMAKAUSKAS, LS Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas, miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys Lietuvos Valstybės dienos išvakarėse Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, pirmininko pavaduotojai Alvydas Malinauskas, Zigmas Tamakauskas ir etikos komisijos pirmininkė Aldona Grigaitienė apsilankė Viešojo saugumo tarnybos pulke, kuriame turiningai pabendravo su mūsų rimtį saugančiais kariais ir su tarnybos vadu generolu Sergejumi Madalovu....
Istorija
Įrašas
Dvasinė-kraštotyrinė konferencija „ant ratų“ „1863–1864 m. sukilimo istorinė atmintis“
Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys Pražydo skaisčiais laisvės žiedais Istorijos šaltiniai galėtų daug papasakoti apie 1863 m. sukilimo įvykius Lietuvoje. Ypač vertingi sukilėlių atsiminimai, dokumentai yra saugomi Lenkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje bei Lietuvoje. 1863-iųjų sukilėlių aukos nebuvo beprasmės. Išsipildė tuo metu prieš mirtį pasakyti sukilimo vado, kunigo Antano Mackevičiaus ištarti žodžiai: „Lietuvių tauta – darbšti, sąžininga, religinga,...
Įrašas
Jono Stoskeliūno 100-ųjų gimimo metinių minėjimas
Penktadienį, 2013 m. birželio 28 dieną, Kampuočiuose vyko Punsko krašto visuomenės veikėjo, lituanisto, mokytojo ir literato Jono Stoskeliūno 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Prie kelio ties sodyba, kur prieš 100 metų gimė mokytojas ir literatas, buvo atidengtas ir pašventintas jam skirtas koplytstulpis. Renginį pradėjo ir atvykusius svečius pasveikino Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorė Irena Marcinkevičienė. Apie...
Įrašas
Viduramžių Lietuvos viešpačiai (I)
Inga BARANAUSKIENĖ, Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Daugirutis – lietuvių kunigaikštis, žuvęs 1213 m., vienas iš įtakingiausių besikuriančios Lietuvos valstybės veikėjų. Kartais jis netgi laikomas Lietuvos valdovu, vis dėlto šaltiniai byloja, kad Lietuvos valdovas tuo metu buvo kitas asmuo. Daugiručio jaunystė, matyt, sutapo su laikotarpiu, kai Lietuva, 1183 m. išsivadavusi iš Polocko priklausomybės, pradėjo kurti savo valstybę....
Įrašas
Žygyje „Pasieniečių keliais“ Medininkuose prisimintas ir Vyties kryžiaus ordininkas Antanas Straukas
Virginijus JOCYS Šilalės kraštiečių draugija Vilniuje, Šilalės rajono Laukuvos šaulių 2-asis atskirasis būrys ir kt. rajono šauliai prisistatė ir šį pėsčiųjų žygį „Pasieniečių keliais“ Medininkuose skyrė savo kraštiečio žemaičio Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvio, Vyties kryžiaus kavalieriaus, pasienio policininko Antano Strauko (1898 06 13–1941 06 23), 1941 m. birželio 23 d. žiauriai nužudyto besitraukiančios Sovietų kariuomenės...
Įrašas
Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...
Įrašas
Kaip amžių bėgyje keitėsi Sūduvos miestų ir miestelių tautinė sudėtis?
Vytautas PLEČKAITIS, Kovo 11-osios Akto signataras, Vilnius Sūduva ar Suvalkija, kitaip vadinama Užnemunė, yra Lietuvos dalis, esanti kairiajame Nemuno krante. Jos gyventojai vadinami suvalkiečiais, sūduviais, užnemuniečiais. Dauguma žinomų Lietuvos istorikų yra linkę šį regioną vadinti Sūduva, nes būtent sūduviai buvo dabar čia gyvenančio etnoso, susidariusio XV-XVII amžiais pradininkai. Žinomi kalbininkai K. Būga, J. Balčikonis, A....
Įrašas
Patriotinė-kraštotyrinė ekskursija „1941 m. birželio sukilimas – reikšmingas istorinis įvykis“
Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys Karas sugrąžino nepriklausomybės viltį Antrasis pasaulinis karas Lietuvą pasiekė 1941 m. birželio 22 d., kai Vokietija pradėjo karą prieš SSRS. Į Lietuvą įžengę vokiečiai buvo sutikti kaip gelbėtojai iš sovietų valdžios. Karas sugrąžino ir nepriklausomybės viltį. Todėl jau birželio 23-osios ankstyvą priešaušrį prasidėjo lietuvių sukilimas. O rytą Kauno radijas paskelbė, kad atkuriama...
Įrašas
J. Stoskeliūno pagalba sprendžiant lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje problemą
Marytė MALINAUSKIENĖ Kova dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje buvo unikalus reiškinys. Ji reikalavo didelės drąsos ir ištvermės. Ginant pagrindines žmogaus teises reikėjo susiremti su ateistinę ideologiją diegiančia valdžia ir jos aparatu bei daugiausia su Lomžos vyskupijos ir Seinų parapijos valdytojais. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviškos pamaldos buvo atnašaujamos Punske, Seinuose ir kas antra savaitė Smalėnuose....
Įrašas
Rainių žudynės
2013 m. birželio 25 dieną sukanka 72 metai, kai įvyko Rainių žudynės. Rainių žudynės buvo vienas iš daugelio Raudonosios armijos nusikaltimų Lietuvoje. Jos buvo vykdomos Rainių miškelyje ties Telšiais. 1941 m. birželio 25 naktį rusai nukankino 73 lietuvių intelektualus, teisininkus, politikus ir kitokius „liaudies priešus“. Žudynės pasižymėjo išskirtiniu žiaurumu. Artėjant frontui, birželio 23 d., kalinius...
Įrašas
Kas gi laimėjo Žalgirio mūšį?
Prof. Aldona GAIGALAITĖ, Vilnius Apie Žalgirio mūšį per 6 šimtmečius prikurta tiek daug istorinės, grožinės ir kitos literatūros, pritapyta drobių, pastatyta skulptūrų, įamžinta asmenų, kad atrodo pateikti ką nors naujo nebėra galimybės. Tačiau mūsų trys energingi ir kūrybingi istorikai Dangiras Mačiulis, Rimvydas Petrauskas ir Darius Staliūnas surado nišą, kurios iki šiol nepastebėjo kiti istorikai ir...
Įrašas
Restauruojant Dautarų rūmus pavyko atrasti turtingą sienų dekorą
Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mažeikių rajone baigtas restauruoti XIX amžiuje vokiečių meistrų statytas Dautarų dvaras. Jis dabar traukia ne tik turistus, bet ir klasikinės muzikos gerbėjus. Mažeikių rajono pakraštyje raudonų plytų Dautarų dvaras – prikeltas naujam gyvenimui. Dvaro savininkė sako, kad vien pagrindinį pastatą tvarkė aštuonerius metus. „Pastatas buvo, galima sakyti, beveik...
Įrašas
Juodasis birželis
2013 m. birželio 14 d. sukanka 72 metai, kai pradėtas masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą. Sovietams okupavus Lietuvą, pradėta terorizuoti ir naikinti šalies gyventojus. Represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas pripažino pavojingais sovietų politinei santvarkai. Trėmimai apėmė Lietuvos politikus, valstybės tarnautojus, įvairių įstaigų darbuotojus, politinių ir visuomeninių organizacijų narius, karininkus, mokytojus, dvasininkus, ūkininkus,...
Įrašas
Vaizdai iš Sibiro: ekskavatoriaus perskrostas karstas ir ant kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai
Kęstutis CEMNOLONSKIS Kaulais nuklotos Laptevo jūros pakrantės ir ant Sibiro kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai – tokius vaizdus teigia regėjęs beveik 40 ekspedicijų į Sibirą surengęs žymus keliautojas, fotografas ir operatorius Gintautas Alekna. „Tai, kad lietuvių kapinės Sibire vis dar išlikusios, turime būti „dėkingi“ netvarkai, kuri yra Rusijos kapinėse“, – sako daugelio ekspedicijų į lietuvių...
Įrašas
Vilniuje baigėsi dvi dienas trukusi Pirmajam pasauliniam karui skirta tarptautinė konferencija
Regina RAJECKIENĖ, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Informacijos poskyrio vedėja 2013 m. birželio 10–11 d. Vilniuje, konferencijų centre „Karolina“, įvyko tarptautinė konferencija iš ciklo „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis“ tema „Pirmojo pasaulinio karo prielaidos“. Konferenciją organizavo VšĮ Karo paveldo institutas (Vilnius). Moderatorius – Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Konferencija buvo skirta...
Įrašas
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro J. Šerno 125-osios gimimo metinės
2013 m. birželio 18 d., antradienį, 17 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) maloniai kviečiame paminėti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno 125-ąsias gimimo metines. Dalyvaus: signataro vaikaitė Kristina Šernaitė, dr. Algimantas Kasparavičius Koncertuos Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos mokiniai Informacija: tel. (8-5) 231 4437 Nuotraukoje: J. Šernas
Įrašas
A.Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų
www.literaturairmenas.lt Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!.. Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą...
Įrašas
Gintaras Grušas. „Sąjūdis davė daug vaisių, bet neišgydė tautos žaizdų“
Jėzus Kristus Naujajame Testamente pateikia sugretinimą: „Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo man ją palyginti? Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Jis išaugo į medelį, ir padangių sparnuočiai susisuko lizdus jo šakose“. (Lk 13, 18–19). Panašiai nuaidėjo Sąjūdžio metu daina apie gegutę, kuri klevelyje įsitaisiusi čiulbėjo, o...
Įrašas
Lietuvių Tauta – suverenas savo Nepriklausomoje Valstybėje
Dr. Algimantas LIEKIS 2013 m. gegužės 31 d. LR Seimo Konstitucijos salėje įvyko mokslininkų, politikų konferencija-diskusija, skirta neseniai išėjusiai istoriko Algimanto Liekio monografijoje „Prezidentinė Lietuva (1919 – 1920, 1926 – 1940)“ iškeltoms problemoms aptarti. Skaitytojų dėmesiui knygos autoriaus kalba konferencijoje-diskusijoje. Apie pirmąjį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną nemažai rašyta. Tačiau, sekant sovietmečio istoriografija, daugiausia neigiamai, kaip...
Įrašas
Antanas Tyla: Pasisakymas XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime
Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai Gerbiamas Lietuvos sąjūdžio garbės pirmininke Vytautai Landsbergi, gerbiami Lietuvos sąjūdžio XIV suvažiavimo dalyviai. Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių...
Įrašas
Seimas paminėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-metį
1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio mitingas. Leonardo Skirpsto nuotr. 2013 m. birželio 3 d. Seimo iškilmingame minėjime paminėtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmetis. Minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, istorikas mokslų daktaras Aurimas Šukys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos...
Įrašas
XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo deklaracija „Su Sąjūdžiu – už Lietuvą“
XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo DEKLARACIJA „Su Sąjūdžiu – už Lietuvą“ 2013-06-01 Vilnius Lietuvių Tauta, XIII a. pradžioje sukūrusi savo valstybę, didžiulėmis pastangomis ją vėl atkūrė 1918 ir 1990 m. Tada, prieš 22 metus, nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką atkūrė Lietuvos Sąjūdis, pažadinęs Lietuvos žmonių dvasią, grąžinęs atsakomybės jausmą už savo Tėvynės ateitį, įkvėpęs darbo ir gyvenimo...
Įrašas
LPKTS pareiškimas „Dėl bandymų kvestionuoti sovietinio genocido Lietuvoje sąvoką“
LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS PAREIŠKIMAS „Dėl bandymų kvestionuoti sovietinio genocido Lietuvoje sąvoką“ 2013-05-31 Kaunas Nuo seno kai kurios žydų ekstremistų organizacijos (Vyzentalio centras ir E. Zurofas priešaky) bei Vladimiro Putino vadovaujami Kremliaus ideologai atkakliai neigė ir iki šiol neigia sovietinio genocido sąvokos teisėtumą. Ir tai suprantama, nes vieni siekia genocido sąvoką įtvirtinti tik...
Įrašas
XIV suvažiavime Lietuvos Sąjūdžio pirmininku išrinktas Vidmantas Žilius
Jonas VAIŠKŪNAS 2013 m. birželio 1 d. Lietuvos Sąjūdis (LS) minėdamas savo 25-metį surengė savo keturioliktąjį suvažiavimą. Sąjūdžio 25-mečiui pažymėti skirtoje šventinėje suvažiavimo dalyje sambėjo eilės, dainavo vaikų choras „Aidija“, buvo rodomas istorinis filmas apie Sąjūdį ir profesorių Vytautą Landsbergį. Suvažiavimo dalyviams buvo perduoti Lietuvos Respublikos preziodentės ir Seimo pirmininko sveikinimai. Prezidentės sveikinimą perskaitė vyriausioji...
Įrašas
M. Laurinkus: nepriklausomybę atkūrė politikuojantys neprofesionalai
Vladimiras Laučius, LRT.lt Lietuvos valstybė tampa valdininkiška, o didžiausia dabartinio politinio elito yda – išpuikimas. Taip naujienų tinklalapiui LRT.lt Sąjūdžio 25-mečio išvakarėse teigė buvęs Sąjūdžio Seimo tarybos narys Mečys Lurinkus. „Geras vadovas ar tarnautojas turi mokėti bendrauti žmogiškai, o dabar vis daugėja tuščiai pasipūtusių. Žmonės, nepasižymintys vadovų savybėmis, vaidina generolus“, – stebėjosi M. Laurinkus. –...
Įrašas
Čižiūnų kaimo istorija
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Ten miškelis, čia kalva, O toliau melsva spalva. Ežerėlis vardu Mošė, Prie sodybos gluosniai ošia… (Jonas Kasparavičius) Vietovardis ir geografinė padėtis Kalbininkas, prof. Zigmas Zinkevičius savo knygoje „Lietuvių asmėnvardžiai“ (Vilnius, 2008 m.) nurodo Čižiūnų kaimo vardo kilmę iš žodž. „Čižėti“ – „šnibždėti‘‘ (vienoje žodžių grupėje nurodydamas žmogaus fizines ypatybes rodančius...
Įrašas
Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas
Lietuvos Sąjūdžiui – 25 2013 m. birželio 1 d., šeštadienį, LR Seimo Kovo 11-osios salėje vyks XIV-asis Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas. Ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi Programa: Dalyvių registracija – 10.00 val. 1. Suvažiavimo pradžia. Himnas ir Malda. Svečių pristatymas – 11.00 val. 2. Sveikinimai, svečių pasisakymai. 3. Suvažiavimo darbotvarkės, reglamento patvirtinimas ir balsų...
Įrašas
Tarptautinė mokslinė konferencija „Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje“
2013 m. gegužės 29–30 dienomis Vilniaus universitete Centrinių rūmų ansamblio Mažojoje Auloje (Universiteto 3) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje“ (615-osioms totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje metinėms paminėti). Konferencijos tikslas – pristatyti naujausius mokslinius tyrimus ir pasidalinti duomenimis tiurkų istorijos, kultūros, religijos, kalbos ir literatūros tyrimų srityse, taip pat padėti...
Įrašas
Vytautas Landsbergis. Lietuvos Sąjūdžio vienybės ir brolybės atsišaukimas
Lietuvos Sąjūdžio vienybės ir brolybės Atsišaukimas Lietuvos Sąjūdžio sukaktis mums visiems teprimena apie didžiąją brolybę. Tai buvo, ją patyrėme. Todėl šių dienų pasauliui, draskomam godulio ir pykčio, mes tvirtai liudijame: galima gyventi kitaip. Net jei patys paklydome ir nebesugebame, mūsų liudijimas išlieka: tai buvo galima prieš 25 metus, todėl tai tebėra galima. Tik nebijokime išpažinti,...
Įrašas
Apie Vilių Bražėną
Šiemet „Tremtinio“ 11 nr. rašė: „Simboliška, kad didžiausios Lietuvos valstybingumo šventės susijusios su pavasario dvelksmu. Simboliška ir tai, kad vis daugiau jaunimo supranta laisvės vertę ir didžiuojasi savo Tėvyne. Jaunimas – tai valstybės pavasaris, kurio ilgimės.“ Straipsnis „Kovo 11-ąją vyresniųjų pesimizmą keitė jaunatviškas optimizmas“ pradedamas pesimistine gaidele, o baigiamas optimistiškai: „Kone milijonas palikusiųjų Lietuvą –...