Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko Vidmanto Žiliaus kalba, pasakyta 2011 m. birželio 4 d. Lietuvos Sąjūdžio XIII-jame suvažiavime

Tėvynės gynyba – kiekvieno piliečio pareiga

Gerbiamieji sąjūdininkai, praėjo dveji metai po praėjusio suvažiavimo, perkopėme nepriklausomos valstybės dvidešimtmetį, atrodo, kad ir laiko tarpas nemažas praėjo gyvenant nepriklausomoje valstybėje, kad ir grėsmių valstybingumui turėtų būti mažiau, tačiau tautos dvasinis išsilaisvinimas dar tęsiasi, nes problemų vis iškyla tiek viduje, tiek išorėje.

Sąjūdžio taryba per paskutinius dvejus metus pakankamai turėjo veiklos, kuri apėmė šias pagrindines sritis: žemėtvarką, teismus ir jų demokratizavimą, tautos ir esminių vertybių išsaugojimą, valstybės saugumą, santykius su kitomis tautomis.

Tad pradėkime nuo žemės – pagrindinio mūsų turto

Lietuvos Sąjūdžio taryba, suvokdama, kad šalyje dar nebaigtas žemės grąžinimas savininkams, kad po ilgos sovietinės žemės nacionalizacijos Lietuvoje nėra tokia stabili žemėvalda kaip kitose ES valstybėse, kad leidžiant užsieniečiams pirkti žemę visų pirma reikėtų inventorizuoti valstybės žinioje likusius-galimus parduoti žemės sklypus, kad pirmiausia tokius žemės sklypus galima būtų pasiūlyti pirkti Lietuvos piliečiams, norintiems užsiimti žemės, miškų ar vandens verslu, kreipėsi į valstybės vadovus su prašymu, kad žemės pardavimo užsieniečiams terminas būtų nukeltas vėlesnei datai, o per šį laikotarpį būtų įgyvendintos žemės fondo priemonės, palankios Lietuvos žmonėms.

Taip pat labai svarbu Lietuvai teismai ir jų demokratizavimas

1990-02-03 įsigaliojo Aukščiausiosios Tarybos priimtas LR teismų ir teisėjų statuso įstatymas, kuriame buvo numatyta, kad teismai formuojami demokratiniu principu – iš renkamų teisėjų ir tarėjų, tačiau šis įstatymas galiojo tik iki 1995 m.

Nuo 1995 m. buvo įvykdyta teismų pertvarka, kurios pasėkoje visuomenės atstovavimas per tarėjų instituciją teismų darbe tapo nebeįmanomas. Po šios pertvarkos teismai neteko visuomenės pasitikėjimo, kuris įvairių apklausų duomenimis siekia iki 60-70 proc.

Lietuvos Sąjūdžio taryba kėlė klausimus Vyriausybėje, Seime bei Prezidentūroje dėl teismų veiklos, teisėjų reputacijos bei atsakomybės visuomenei.

2009 m. Sąjūdžio iniciatyva 47 Seimo nariai pateikė Seimui svarstyti kai kurių konstitucijos straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą, kurį priėmus būtų galima įtraukti visuomenės atstovus – tarėjus į Lietuvos teismų sistemą, tačiau šio klausimo įtraukimas į Seimo darbotvarkę buvo atidėliojamas, o 2010 m. Seimo Teisės ir teisėsaugos komitetas bendru sutarimu klausimo svarstymą kažkodėl atidėjo neribotam laikui.

Todėl manome, kad dėl teismų veiklos ir jų demokratizavimo savo žodį turėtų tarti Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas.

Daug lietuvių patriotų padėjo galvas dėl mūsų laisvės,

todėl kreipiamės į visus tautiečius, prašydami gerai įsiminti tragišką 1940 m. birželio 15 datą ir okupacijos pasekmes. Būkime budrūs ir neleiskime įvairioms nedraugiškoms Lietuvai jėgoms tiek išorėje, tiek viduje kelti įvairias grėsmes valstybės saugumui ir jos teritorijos vientisumui bei daryti neigiamą įtaką dabartiniam Lietuvos Respublikos ekonominiam ir energetiniam šalies vystymuisi.

Tokiais žodžiais Lietuvos Sąjūdis kartu su Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus koordinacine taryba, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija kreipėsi į valstybės vadovus, kad 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos okupacijos data būtų išskirtinai paminėta, atkreipiant į tai ne tik Lietuvos, bet ir Europos dėmesį.

Lietuvos Sąjūdžio taryba negalėjo taikstytis su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko viešai mestais kaltinimais Lietuvai dėl blogos tautinių mažumų padėties ir lenkų etninės mažumos diskriminavimo Lietuvoje, kurie buvo išsakyti Europos Parlamente bei susitikimuose su Europos Komisijos pirmininku Chose Manuel Durrao Barosu ir Europos Parlamento pirmininku Jeržy Buzeku.

Šie kaltinimai šmeižia Lietuvą ir jos žmones, nes mūsų valstybėje lenkų vaikai nuo darželio iki universiteto baigimo gali mokytis lenkų kalba ir turi tokias pat teises, kokias turi visi kiti Lietuvos gyventojai, neatsižvelgiant į jų tautybę.

Sąjūdžio taryba kreipėsi į LR Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, reikalaudama, kad ši atliktų tyrimą nustatant ar, LLRA pirmininkas nepažeidė valstybės politiko elgesio principų (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir kt.). Sąjūdis nedaug prašė, tik kad partijos lyderis viešai atsiprašytų valstybės…

Šiandien Lietuvos valdžios ir tautines mažumas atstovaujančių asmenų santykį galėčiau palyginti su motina ir vaiku, tik gaila, kad mūsų atveju motina nežino, kaip padėti savo vaikui, o vaikas gerai suvokia, kad kritimas ant žemės ir spardymasis kojytėmis, kaimynui paguodžiant, yra ta priemonė, kurios pagalba galima viską išsireikalauti, bet juk paprastai, laikui bėgant, išaugama iš vaikystės.

Pastaruoju metu Lenkijos ir Lietuvos geri kaimyniniai santykiai atšalo. Prie šių santykių atšalimo labai prisidėjo Lenkijos valdžios atstovų pareiškimai Lietuvai, kad čia skriaudžiamos tautinės mažumos, kad nesudaromos tinkamos sąlygos mokyti lenkų vaikus, kad diplomatinėmis priemonėmis reikia spausti Lietuvą.

Lietuvos žmonės seniai suprato, kad jiems yra svarbūs geri kaimynystės santykiai, tačiau tą svarbą turi suprasti abu kaimynai.

Lietuvos Sąjūdis dėkoja lenkų intelektualams, inteligentijai, kurie viešu laišku kreipėsi į Lenkijos valdžią prašydami pradėti veiksmingą Lenkijos ir Lietuvos dialogą, paremtą supratimo ir pagarbos dvasia, pagrįstą ilgaamže abiejų šalių bendradarbiavimo ir raidos tradicija.

Ir kiekvienas šiandien turime įsisąmoninti, kad tautos kultūrinis pagrindas – lietuvių kalba ir jos keisti ar niekinti nevalia

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įrašyta pamatinė nuostata, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba.

LR Vyriausybė buvo pateikusi Seimui vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo leidžiama ne lietuvių tautybės piliečiams vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne lietuviško raidyno rašmenimis.

Lietuvos Sąjūdžio taryba, nesuprasdama, iš kur atsirado iniciatyva išplėšti knygnešių, daraktorių ar kalbos normintojų pastangomis parašytą istorijos lapą ir panaikinti nacionalinį raidyną, kreipėsi į LR Seimą, kad šis apgintų pamatinę tautos kultūrinę vertybę- lietuvių kalbą, nepritariant pateiktam Vyriausybės projektui.

Po svarstymo Seime šis projektas nebuvo priimtas, kuo labai džiaugiamės.

Lietuvos Sąjūdis prieš 20 metų su LR piliečiais atkūręs Lietuvos Respubliką mano, kad reikia nuosekliai laikytis LR Konstitucijos 10, 14 bei kitų straipsnių, todėl niekada nepritarė tam:

– kad LR piliečių vardai ir pavardės būtų rašomos užsienio valstybių abėcėlių raidėmis;

– kad, pažeidžiant teismų sprendimus, būtų grąžinami sovietiniai dvikalbiai gatvių pavadinimai;

– kad būtų slavinami etninių lietuvių žemių vietovardžiai;

– kad būtų tęsiama okupacinių režimų įvesta nutautinimo politika.

Lietuvos Sąjūdžiui rūpi ir kitų tautų laisvės siekiai:

Vilniaus miesto valdžia dėl ekonominių išskaičiavimų pataikaudama komunistinio režimo valdomai Kinijai, žlugdė Užupio bendruomenės, Tibeto laisvės rėmimo grupės organizuotą iniciatyvą suteikti Vilniaus Malūnų gatvėje esančiam skverui „Tibeto“ vardą.

Jei okupuotos Lietuvos nepriklausomybės siekio nebūtų rėmusios kitos laisvos šalys, pataikaudamos tuo metu vienai galingiausių komunistinių imperijų – Sovietų Sąjungai, tai šiandien nežinia ar gyventume dvidešimtuosius Nepriklausomybės metus, todėl Lietuvos Sąjūdžio taryba reikalavo, kad Vilniaus miesto taryba svarstytų Tibeto skvero Užupyje klausimą ir priimtų palankų sprendimą.

Šiandien džiaugiamės turėdami Vilniuje Tibeto skverą.

Lietuvos Sąjūdis yra solidarus su Tibeto žmonėmis palaikydamas jų laisvės ir nepriklausomybės siekį.

Gerbiamieji sąjūdininkai, noriu palinkėti, kad ir toliau savo darbais stiprintume pilietinės, teisinės ir socialiai atsakingos valstybės raidos kryptį, kad nepailstumėme kovodami su kartais vis iškylančiu blogiu, kad niekada nenuleistumėme rankų kovodami už šviesią Lietuvos ateitį.

Dėkoju visiems.

Nuotraukoje: V. Žilius