Profesorius Antanas Tyla. lma.lt nuotr. www.voruta.lt Pranešimas, skaitytas 2017 02 11 Signatarų namuose Vilniaus anykštėnų sambūryje, minint Vasario 16-ją. Svarbiausi Lietuvių tautos XX a. darbai yra Lietuvos suverenios valstybės atkūrimas, jos plėtojimas ir lietuvių tautos egzistencijos užtikrinimas, po to nepriklausomybės atkūrimas ir jos 27 metų turininga ir permaininga tąsa, kurioje būdami mes susirinkome šiame...
Istorija
Įrašas
Riaušės Žaslių bažnyčioje 1940 m.
Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia Parengė K. ŽEMAITIS, www.voruta.lt 1940 m. pabaigoje Žaslių bažnyčioje vykusių riaušių aprašymas buvo gautas iš vieno privataus asmens, tačiau mašinraščio per kalkę egz. buvo išblukęs ir sunkiai įskaitomas. Todėl skelbiamas tekstas sutikslintas su Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyne esančiu to mašinraščio pirmu egz. (F. 29–373, l. 1–14). Teksto autorius nenurodytas....
Įrašas
Vytautas Valentinas Česnulis. Redaktorė Jadvyga Šablinskaitė
Vytautas Valentinas ČESNULIS, www.voruta.lt Dienraštis „Express Wileński“ 1933 m. vasario 2 d. (laikraštis nenumeruotas!) informacijų rinkinėlyje „Atsitikimai ir įvykiai“ parašė: „33 metų Jadvyga Šablinskaitė (Szablińska) (Didžioji g-vė 2) prie Vilniaus gatvės namo Nr. 8, norėdama nusižudyti, išgėrė acto esencijos. Greitosios pagalbos gydytojas suteikė apsinuodijusiajai pirmąją pagalbą, paskui nuvežė ją į Žydų ligoninę. Ligoninėje Šablinskaitė mirė.“...
Įrašas
A. Anušauskas: „Visais laikais egzistavo ir egzistuoja pasirinkimas – kovoti ar išduoti“
Vytautas RAŠKAUSKAS „Ši knyga yra apie pasirinkimus“, – taip naujausią savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristato istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Apie liūdniausiai pagarsėjusio pokario išdaviko gyvenimą, jo siekį nuginkluoti partizanus ir į dvi priešiškas stovyklas pasidalijusią tuometinę Lietuvą kalbamės su knygos autoriumi. Įprasta rašyti apie partizanus, jų žygius. Savo naujausioje knygoje tyrinėjate išdaviko gyvenimą. Kodėl?...
Įrašas
Prof. Alvydas Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“
Šv. Brunonas pamokslauja pagonių karaliui. Freska Pažaislyje. Prof. dr. Alvydas BUTKUS, Kaunas, www.voruta.lt Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar...
Įrašas
Dr. Aušra Jurevičiūtė. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai 90 metų (1927–2017)
Dr. Aušra JUREVIČIŪTĖ, LKKSS Kauno skyriaus pirmininkė, www.voruta.lt 2017 m. sausio 21 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Kaune, Kauno įgulos karininkų ramovėje, iškilmingai paminėjo savo organizacijos 90-metį. Tai organizacija, kuri vienija žmones, pasiryžusius savo laisvu noru aukotis dėl Tėvynės laisvės. „Žmogus aukodamasis renkasi: jeigu ne žus jis, žus kas nors kita, jei nėra žmonių...
Įrašas
Sedos gimnazijos LLA kuopai -70 metų
Sedos gimnazijos II klasės gimnazistai, LLA kuopos nariai 1946 metais. Viršutinėje eilėje iš kairės penktas – Antanas Markauskas. Iš dešinės penktas – Juozas Pukinskas, septintas – Vacys Vizgaudis. Apatinėje eilėje pirmas iš dešinės šalia mokytojos sėdi Stasys Kazlauskas. Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Politinė padėtis Mažeikių apskrityje, lyginant su 1946 m., nepagerėjo. Yra 9 partizanų būriai....
Įrašas
Viktoras Jencius-Butautas. Kas 1918 metais nuvežė Nepriklausomybės Aktą į Berlyną
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt Svarbiausią XX ir XXI amžių Lietuvos valstybės dokumentą, 1918 metų Nepriklausomybės Aktą, iki šiol gaubia paslaptys. Nenorima žinoti, kas jį atspausdino su klaidomis, tiksliai nežinoma, kiek Akto egzempliorių pasirašyta, visuomenei nežinoma nei vieno Nepriklausomybės akto egzemplioriaus buvimo vieta. Paslaptys gaubia ir Akto (galbūt originalo) nuotraukų su nutrupėjusiais dokumento kraštais paplitimą Atgimimo pradžioje...
Įrašas
Dr. Martynas Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? II dalis
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą ,,mokslinės” prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada...
Įrašas
Dr. Martynas Purvinas. Reikšmingas veikalas apie Mažosios (Prūsų) Lietuvos istoriją
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Žinomas Rytprūsių ir Mažosios Lietuvos praeities tyrėjas V. Rotė (Wolfgang Rothe) su D. Vymer (Daniela Wiemer) 2016 m. išleido fundamentalų dvitomį veikalą apie Prūsų Lietuvos gyvenviečių istorinę raidą, paremtą Tolminkiemio parapijos ir jos aplinkos istorine analize. Tas reikšmingas leidinys jau sulaukė Vokietijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities specialistų palankių atsiliepimų. Šis...
Įrašas
Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje?
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.voruta.lt Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius… O juk yra svarbesnių dalykų… Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio...
Įrašas
Kai kontekstai tampa iškalbingesni už faktus: knygos apie Nepriklausomybės Akto signatarą prelatą Kazimierą Steponą Šaulį sutiktuvės
Onos Gaidamavičiūtės nuotr. Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt Šių metų sausį Vilniuje, Signatarų namuose, vyko ką tik išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“ sutiktuvės. Ši knyga pasakoja apie Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Valstybės Tarybos, Steigiamojo Seimo nario prelato Kazimiero Stepono Šaulio (1872–1964) gyvenimą ir veiklą. Jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius (1922–1944),...
Įrašas
Trimis Lenkijos ordinais apdovanotas prof. A. Bumblauskas dėstė apie lietuvių tapatybę Trakuose
Sausio 27 d. Trakų rajono savivaldybėje, įgyvendinant projektą „Trakų rajono savivaldybės vystymo krypčių tyrimas ir investicijų vadovo parengimas“, įvyko jau penktasis seminaras iš dešimties numatomų, kuriame dalyvauti buvo kviečiami savivaldybės, jos įstaigų, įmonių, kitų valstybinių organizacijų darbuotojai, bendruomenės, verslo atstovai. Seminarą vedė turbūt žymiausias šių dienų Lietuvos istorikas prof. Alfredas Bumblauskas. Į Trakų r. savivaldybės...
Įrašas
Pranui Žižmarui – 110
Marija DEKSNYTĖ, www.voruta.lt Margoje Vilniaus istorijoje būta ir šviesių, ir tamsių periodų. Sostinės netektis prieškario dvidešimtmetį buvo istorijos smūgis Lietuvai , ypač skaudus Vilniaus krašto lietuviams. Tačiau lietuvybės idėjai pasiaukoję ir Vilniaus nepalikę patriotai niekados nepasidavė. Kas būtų Vilnius be iškilios dr. Jono Basanavičiaus figūros? Be Vileišių šeimos? Be veikliųjų Vilniaus dvasininkų? Plačiai žinomas jau...
Įrašas
Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
www.voruta.lt Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme...
Įrašas
Antanas Tyla. Trijų Anykščių krašto moterų žmogiškos brungenybės ir lemtis
Geležinkelis ties Vorkuta, G. Aleknos nuotr. Antanas TYLA, www.voruta.lt Gyvenimas ošia, banguoja, kaip vandenynas. Ant jo bangų mūsų rūpesčiai, pergyvenimai, drąsa, narsa, ryžtas, meilė, pasiaukojimas, nepastovumas, išmintis, skurdas…Viskas, viskas. Tos bangos ritasi ir krantą pasiekę susigeria į jo smėlį, kaip į žemės smegenis. Kartais tų bangų nešamam žmogui kelią pastoja netikėta kliūtis, reikalaujanti pasiaukojimo, dėl...
Įrašas
K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas
2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo...
Įrašas
Sovietų režimas pavogė pusę gyvenimo
Elena Janušauskienė. (Asmeninio albumo nuotr.) Rasa SĖJONAITĖ, www.draugas.org Liūdnų prisiminimų našta, žmogaus galimybes viršijantys išgyvenimai ir skausmingų netekčių lydimas likimas – tai buvo duota vos ne kiekvienai lietuvių šeimai, patyrusiai XX amžiaus sovietinio režimo genocidą, karo ir tremčių siaubą. Politinės kalinės, partizanų ryšininkės, tremtinės Elenos Pečiulaitytės-Janušauskienės gyvenimo istorija nėra išimtis. Išimtis gal tik todėl, kad gerb....
Įrašas
Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
Dainora KANIAVIENĖ, www.voruta.lt Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis. Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros...
Įrašas
Senosios Lietuvos herbas! Ar?!.
Senosios Lietuvos herbas K. Grunenbergo herbyne, Vokietija, 1480 m. Violeta RUTKAUSKIENĖ, JAV Kai 2009 m. užsienio bibliotekose pavyko surasti gan originalių, neįtikėtinai įdomių ir tikrai daugeliui nematytų senosios lietuviškos heraldikos pavyzdžių, istorijos tyrinėtojams (ne tik man) buvo didelė staigmena. Lietuvos istorikams skelbiant, jog lietuviškos heraldikos užsienio šalių archyvuose beveik nėra išlikę (gal su keliomis išimtimis...
Įrašas
Prisiminimai iš Vorkutos lagerių
Albinas VAIČIŪNAS, Vilnius Už dalyvavimą 1950–1951 m. pogrindinėje organizacijoje „Lietuvos jaunimo vyčių sąjunga“ aš 1951 m. balandžio mėn. 28 d. kartu su kitais šios organizacijos dalyviais buvau areštuotas ir tais pačiais metais Kaune Pabaltijo karinio tribunolo buvau nuteistas 25-eriems metams kalėjimų ir 5-eriems metams tremties. Gruodžio mėn. pabaigoje 1951-aisiais buvau įkalintas 40-osios Vorkutos šachtos...
Įrašas
Naktinis košmaras Šilutėje
Buriavimo treniruotė Kuršių mariose 1952 m. pavasaris. Pirmame plane Šklėrius, už jo Jurkšaitis ir Bračiulis Vytautas PUPŠYS, Ukmergė Kambaryje degė elektra, nubudau nuo garsios rusiškos šnektos. Kuri galėjo būti valanda, niekaip negalėjau suprasti, nes už langų dar buvo tamsu. Žadintuvo ar sieninio laikrodžio neturėjom. Laikas namuose buvo fiksuojamas pagal šviesą lauke ir lentpjūvės sireną,...
Įrašas
Nuviliantis lokalinis žinynas
Krivasalio kaimo kapinėse 1904 m. pastatytas kryžius. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Vilnius Šiemet pavasariop knygynuose pasirodė ilgai lauktas leidinys „Ignalinos krašto enciklopedinis žinynas“ (1). Jį rengė penkios įvairių specialybių sudarytojos, bet neįvardijo savo tematikos. Jos išreiškė viltį, atsiradus daugiau informacijos, išleisti papildytą žinyną. Todėl prasminga paanalizuoti „naujagimį“, pareikšti kritinių pastabų,...
Įrašas
Kęstutis Petkūnas: laikraščių reporteris, ekologas ir sąjūdininkas
Kęstutis Petkūnas Kęstutis Petkūnas daugiau kaip keturis dešimtmečius yra aktyvus Lietuvos periodinės spaudos žurnalistas, reporteris, rašantis apie viską, dažniausiai apie gamtą. „Trakų žemei“ rašo nuo pat jos įsteigimo, aktyviai bendradarbiavo su laikraščiais „Lietuvos rytas“ ir „Voruta“. Jo reportažai „Lietuvos ryte“ buvo skaitomi ir plačiai žinomi. Daug metų praleido dirbdamas Lentvario kilimų fabrike, buvo aktyvus Sąjūdžio...
Įrašas
Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas
Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblis „Verdainė“ su vadove Regina Jokubaityte (dešinėje) Prieš 25-erius metus, 1991 m. spalio 19 d., Bitėnų kapinėse (Pagėgių savivaldybė) buvo iškilmingai perlaidoti iš Detmoldo (Vokietija) atvežti Vydūno palaikai. Ši sukaktis spalio 15 d. gražiais renginiais paminėta Vilkyškiuose ir Bitėnuose (Pagėgių savivaldybė). Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko sukakčiai skirta konferencija,...
Įrašas
Prano Dovydaičio gyvenimo moto: “Aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėti aukščiausiajai tiesai, gėriui ir grožiui.“
www.voruta.lt 2016 metų Gruodžio 2–ąją sukako 130–metų kaip gimė 1918–ųjų vasario 16–osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, ministras pirmininkas, profesorius mokslų daktaras, dalyvavęs steigiant Pirmąją Lietuvišką Vilniaus dabartinę Vytauto Didžiojo gimnaziją, vėliau direktoriumi dirbęs pirmoje Kauno lietuviškoje „Saulės“ dabartinėje „Aušros“ gimnazijoje, prisidėjęs steigiant Lietuvos nuo 1930 metų Vytauto Didžiojo universitetą ir jame dirbęs. Lietuvos Ateitininkų fedracijos...
Įrašas
Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis
Skaisgirių, Pakalnės apskr. (dab. Bolšakovas, Slavsko r.), gyvenvietės turgus, iki 1938 m. Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės. Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas...
Įrašas
Signataro Jurgio Šaulio žvilgsniai: Mažoji Lietuva
Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jurgis Šaulys. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr. Dainora KANIAVIENĖ, www.mazoji-lietuva.lt Jeigu reikėtų tik šiek tiek papasakoti apie Vasario 16 – osios Nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio veiklas, trumpai galėtume jį įvardinti kaip valstybės, visuomenės, žiniasklaidos veikėją. Pradėjęs dar moksleivis rašyti į spaudą, vėliau, tapo legendinių laikraščių „Varpo“, „Ūkininko“ redaktoriumi, o po studijų...
Įrašas
Viktoras Jencius-Butautas. Nuo kavinės iki Gedimino kalno keltuvo
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt 1911 12 01 (14) Vilniaus miesto valdybos[1] posėdyje buvo priimtas sprendimas pastatyti vandentiekio rezervuarą ant Gedimino pilies kalno pagal inžinieriaus Eduardo Šenfeldo, kurio padėjejas buvo Gabrielis Sokolovskis[2], sumanymą. Nuo šio įvykio praėjus 100 metų, o Gedimino kalnas ir Pilis vėl jaudina Lietuvos visuomenę. 1912 -1913 metais buvo paskaičiuota vandentiekio įrengimo...
Įrašas
Įtikimiausia 1236 m. Šiaulių (Saulės) mūšio vieta – prie Mūšos ir Tautinio santakos (dab. Joniškio raj.)
www.voruta.lt Lietuvos Sąjūdžio Tarybos ir Lietuvos kultūros fondo prezidiumo vardu – Romas BATŪRA Nesiklaidindami privalome užbaigti pradėtus memorialo tvarkymo darbus Nuo seno istoriografijoje įvairiose vietose buvo ieškoma 1236 m. Saulės mūšio vietos, bet derinant įvairių šaltinių duomenis apsistota ties Šiauliais, Mūša ir Tautiniu. Atskirai 13 a. vid. minima „tera Saulen“ („Saulės žemė“) tęsėsi į...