Gausus būrys trakiečių ir svečių susirinko prie atidengtos paminklinės lentos Stanislovui Mikulioniui. Viršuje – paminklinė lenta. Olego Ševeliovo nuotr. www.traku-zeme.lt Spalio 19 d., ketvirtadienį, prie Trakų istorijos muziejaus administracijos (buv. Dominikonų vienuolyno) sienos atidengta architektui, restauratoriui dr. Stanislovui Mikulioniui (1935–1992) atminti paminklinė lenta. Šiemet sukako 25 metai nuo jo mirties. Ta proga Trakų Salos pilyje buvo...
Trakai
Įrašas
Birutė Lisauskaitė. Totoriai Trakuose
BIRUTĖ LISAUSKAITĖ: „KADANGI ESU MAKSIMALISTĖ IR VISADA NORIU VISKĄ PABAIGTI TEISINGAI IR IKI GALO, NUSIVYLIAU GEROS IDĖJOS DĖL TOTORIŲ SKVERO TERITORIJOJE ĮRENGTOS LENTOS, IŠKRAIPYMU. KĄ GALI VIENAS NEVYKĘS ARCHITEKTO, KURIS NESUPRANTA, KODĖL TA ATMINIMO LENTA BUVO REIKALINGA, SPRENDIMAS – LENTA PRIE SUNAIKINTO FONTANO IR KANALIZACIJOS ŠULINIO ANT KLERKŲ TAKO. KOKS TEN TURISTAS UŽKLYS? O JUK...
Įrašas
Totorių skveras Trakuose
LIETUVOS TOTORIŲ BENDRUOMENIŲ SĄJUNGOS PIRMININKAS PROF. DR. ADAS JAKUBAUSKAS (KAIRĖJE), AMBASADORĖ DR. HALINA KOBECKAITĖ, GARSUS DIRIGENTAS, MUZIKAS ALEKSANDRAS MELECHAS www.traku-zeme.lt Rugsėjo 18 d., pirmadienį, Trakuose totoriams buvo džiugi šventė – prie Trakų rajono savivaldybės esančiam skverui oficialiai buvo suteiktas Totorių skvero vardas, skirtas totorių apgyvendinimo Lietuvoje 620-osioms metinėms paminėti. Į atidarymo iškilmes susirinko Trakų rajono...
Įrašas
Archeologė Birutė Lisauskaitė: „Ką dar padaryti, kad Trakai išliktų”…
XVII a. K. Šnopso graviūros kopija iš knygos „Trakų miestas ir pilys“ Archeologė Birutė LISAUSKAITĖ, Trakai, www.voruta.lt XX a. II pusėje įvertinus Trakų istorinę ir kultūrinę reikšmę istorijoje buvo susirūpinta kultūros vertybių apsauga. 1958 m. Trakų Pusiasalio pilies ir Užutrakio dvaro parkai buvo įtraukti į gamtos paminklų sąrašus, o 1960 m....
Įrašas
Algimantas Zolubas. Investicijos ar nežabotas godulys? Susirūpinti turi visa Lietuva
Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt Nelengva sukurti įstatymą, kurį būtų sunku peržengti ar apeiti, tačiau kartais kuriami būtent tokie įstatymai ar normatyviniai aktai, pagal kuriuos galima sauvaliauti su stebuklinguoju pasilaiminimu – vsio zakonno. Lietuvoje, regis, sukurta europietiška kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sistema, tokią veiklą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimo priežiūra, tačiau sankcijos už pažeidimus, kurių viešai žiniasklaidoje rasime...
Įrašas
Karaimų leksikografijos istorija ir dabartis
V. Radlovo žodynas Doc. dr. Halina KOBECKAITĖ, www.traku-zeme.lt Praėjusių metų gruodžio mėnesį Lietuvių kalbos ir tautosakos institute Vilniuje vyko mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“. Konferencijos prelegentai labai įdomiai diskutavo apie kintančias įvairiakalbių žodynų formas, apie tai, kaip laikmetis ir socialinės realijos sąlygoja vartojamos kalbos leksiką ir kaip tai atsispindi žodynuose, kiek...
Įrašas
Trakų miesto gyventojų tautinės sudėties kaita
Karaimų bendruomenė 1930 m. Dr. Halina KOBECKAITĖ, Trakai, www.traku-zeme.lt Versdama Trakų miesto 1918–1927 m. Kroniką, vis stengiausi išsiaiškinti, kaip istorijos eigoje kito Trakų miesto gyventojų skaičius ir tautinė sudėtis. Pasirodė, kad tai nėra paprasta padaryti. Ieškodama šaltinių, pasitelkiau solidžiausią ir lig šiol išsamiausią studiją apie Trakus – A. Baliulio, S. Mikulionio ir A. Miškinio 1991...
Įrašas
Trakų miesto kronika nuo 1918 m. gruodžio mėn.
TRAKŲ MIESTO MAGISTRATO VALDYBA 1923–1924 M. CENTRE – MIESTO BURMISTRAS VLADISLOV BUDREVIČ, KARAIMAS A. ZAJONČKOVSKIS – PIRMOJE EILĖJE TREČIAS IŠ DEŠINĖS, AKADEMIKO ANANIAŠO ZAJONČKOVSKIO TĖVAS Iš lenkų kalbos vertė ir pastabas surašė dr. Halina KOBECKAITĖ 1918 m. gruodžio mėnesį dar vokiečių okupacijos metu, nors jau po monarchijos griūties Vokietijoje, bet dar kelias savaites prieš vokiečiams...
Įrašas
Monsinjoro Vytauto Rūko, Trakų Taikos prezidento, 90-asis jubiliejus įvyko!
Trakų merė E. Rudelienė su monsinjoru V. P. Rūku. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Rūta SUCHODOLSKYTĖ Skambant varpams ir šviečiant kaitriai, gegužės žiedus išsprogdinusiai saulutei, skubėjome į monsinjoro Vytauto Rūko šventę, prasidėjusią iškilmingomis mišiomis Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Monsinjoras kartu su kitais baltomis apeiginėmis albomis pasidabinusiais kunigais sėdėjo obelų ir neužmirštuolių žiedais papuošto altoriaus kairėje. Šv....
Įrašas
Mons. Vytautui Pranciškui Rūkui 90 metų
Vytautui Pranciškui Rūkui 90. Su garbingu Jubiliejumi Monsinjorą emeritą, ilgametį Trakų bažnyčios administratorių, dekaną, pedagogą, Trakų garbės pilietį, Gedmino V laipsnio ordino kavalierių, Kunigaikščių Gedmino ir Vytauto apdovanojimų nominantą, Trakų bažnyčios paslėptų aukso lobių atradėją, reikšmingų Trakų bažnyčios paveikslų restauracijos iniciatorių, vaisingos ir reikšmingos Trakų miestui partnerystės tarp Trakų ir Vokietijos Rheinės bei Olandijos Bornės...
Įrašas
Iš kitos varpinės
Besistengiant pabėgti nuo Trakų rajoną ir visą Lietuvą apsėdusios rinkimų karštinės – nėra taip paprasta. Europos Sąjunga irgi ruošėsi, arba vis dar ruošiasi rinkimams į savivaldybės tarybas. Vasario 15 d. (sekmadienį) viename didžiausių Vokietijos miestų, Hamburge įvyko rinkimai į savivaldybės tarybą (vok. Hamburgische Burgerschaft). Hamburgo miestą buvo užvaldžiusios politinės reklamos. Tačiau lyginant su Lietuva,...
Įrašas
Dr. Halinai Kobeckaitei įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk”
Kultūros ministras Šarūnas Birutis įteikė Kultūros ministerijos Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk” tautinių bendrijų veikėjai, rašytojai, vertėjai, ambasadorei dr. Halinai Kobeckaitei. Aukščiausias ministerijos apdovanojimas įteiktas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus stiprinant kultūrų dialogą, puoselėjant tautinę ir religinę santarvę, ugdant visuomenėje humanistines vertybes. “Sveikiname ne tik kultūros, bet ir kultūrų asmenybę, susijusią su...
Įrašas
Povilas Gaidelis. Jie žudė Lietuvos žmones prisidengdami miško brolių vardu
Manau, niekas neabejoja, jog šiuo metu Lietuvoje vyksta aršus informacinis karas: televizijoje, dienraščių puslapiuose ir internetiniuose portaluose. Naujasis rytų fiureris žada atkurti buvusią imperiją. Man teko būti liudininku žiauraus karštojo karo – nematomo fronto, kuris mūsų tėvynėje vyko ištisą dešimtmetį prieš ketvirtį šimtmečio sugriuvusios imperijos milžinišką, gerai ginkluotą armiją. Tuo tarpu jaunoji karta apie tą...
Įrašas
Istorikas: Vytautas Didysis greičiausiai mirė ne nukritęs nuo arklio
Prieš 584 metus Trakuose spalio pabaigoje mirė Vytautas Didysis. Kokie buvo paskutiniai tam laikmečiui neįprastai garbaus amžiaus – apie 80 metų – sulaukusio, tačiau karūnos nesulaukusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio mėnesiai? Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Petrausko, Vytautas rasdavo laiko ir jėgų netgi pamedžioti, o mirė neturėdamas daug priešų. LRT Televizijos laidoje „Laba...
Įrašas
Hadži Seraja Chano Šapšalo karaimų tautos muziejus
Simona GUDABSKAITĖ, Robertas STANEVIČIUS Karaimų tautos papročiai ir buitis Tarp daugybės kalvų ir ežerų stovi garsūs Trakai. Istorijos amžiai bėga į priekį, o miestas ir toliau gyvuoja savitu unikalumu bei gamtos grožiu. Skirtingų tautinių tradicijų bei papročių sintezė paverčia šį kraštą ypatingu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Viena iš jo unikalumo priežasčių yra karaimų...
Įrašas
Trakai ir trakiškiai Vilniaus orientalistikos istorijoje
Dr. Halina KOBECKAITĖ Orientalistikos sąvoka turi labai plačią prasmę tiek dėl tyrimo objekto, tiek dėl to tyrimo pobūdžio. Šiame straipsnyje ji bus vartojama domėjimuisi Rytais ar Rytų kultūromis apskritai apibrėžti. Lietuvoje paprastai daugiau dėmesio būdavo skiriama Tolimiesiems Rytams, Indijai, Kinijai, ką rodo ne tik ankstesnių keliautojų maršrutai, bet ir 1991 m. išleista knyga „Orientas“. Pastarąjį...
Įrašas
Kun. Justinas Saulius
Vytautas ČESNULIS, Vilnius Kunigas Justinas Saulius gimė 1912 m. sausio 8 d. Švenčionių rajone, Mėžionyse (buv. Cirkliškio apyl.), smulkaus ūkininko šeimoje. Tai – Pranciškaus ir Julijos Uzielaitės Saulių sūnus. Pasak 1932 m. spalio 3 d. rašytos autobiografijos (Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, sutr. MAB, f. 318, b. 26144), eidamas vos trečius metus, vaikelis liko...
Įrašas
Konferencija karaimikos klausimais Haliče
Dr. Halina KOBECKAITĖ 2012 m. rugsėjo 17 d. Haličo mieste (Ivano Frankivsko sritis, Karpatų papėdė, Vakarų Ukraina) buvo surengta konferencija „Karaimai ir jų vaidmuo pasaulio bendrijos kontekste“. Tai jau trečia konferencija karaimikos klausimais, kurią rengė Ukrainos nacionalinis draustinis „Senasis Haličas“, įsteigtas 1994 m. Draustinio tikslas rūpintis senosios Haličo ir Haličo Voluinės kunigaikštijos sostinės Haličo kultūriniu...
Įrašas
Šiukšlintojai
www.voruta.lt Trakus lanko tūkstančiai turistų. Daugelio maloniai laukiame, nes jie ne tik susipažįsta su Lietuvos istorija, bet ir palieka nemažai pinigų, įsigydami suvenyrų, valgydami, linksmindamiesi… Vis dėlto pasitaiko nemalonių išimčių. 2012 m. rugsėjo 15 d. portalas 15min.lt paskelbė, kaip turistai, įtariama lenkų, Trakų mieste, eidami į geležinkelio stotį, paliko daugybę šiukšlių. Paprastai jos yra išmetamos...
Įrašas
Vytinė Galvės ežere – paminklas LDK laikų Neries ir Nemuno prekinei laivybai
Vladas KASPERAVIČIUS, Senieji Trakai 2012 m. birželio vidury Trakų salos pilies didžiojoje menėje visuomenei buvo pristatytas atkurtas nacionalinis burlaivis vytinė ir surengta spaudos konferencija. Ta proga parodytas dokumentinis filmas „Trakų vytinė“, apžiūrėtas laivas, stovintis Karališkajame uoste. Renginį organizavo viešoji įstaiga „Trakų kultūros centras“. Vytinė pristatyta visuomenei Šį įspūdingai atrodantį laivą prieš kelis šimtus metų Nemune,...
Įrašas
Romualdas Čaprockis. Lietuva ne Krymas, bet gimta šalelė…
Romualdas ČAPROCKIS Nuostabiame Trakų ežerų ir pilių krašte nuo seno gyvena viena iš Lietuvos tiurkų tautelių – karaimai. Per ilgus metus gyvendami šalia kitų Lietuvos tautų jie dalijosi vargais ir džiaugsmais, ilgainiui kultūriškai supanašėjo su vietiniais. Išlikusi sena tiurkų kalba visiškai kitoje kalbinėje aplinkoje, lyg inkliuzas gintare, stebina tyrinėtojus… Maža tauta žinoma ir savo patiekalais...
Įrašas
Lietuvoje iki šiol ieškoma LDK epochos lobių
Natalija ZVERKO Lietuvos lobiai, kurie minimi dar antrajame Lietuvos Statute 1536 metais, neduoda ramybės ir šių dienų lobių ieškotojams. Apsiginklavę specialia įranga, jie ieško ir randa tai, kas anksčiau buvo grynas atsitiktinumas. Pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinyje paslėptą lobį jo savininkas antikvaras aptiko visiškai atsitiktinai, po eilinio nesėkmingo bandymo parduoti šią knygą. Apie tai rašo...
Įrašas
Semeliškės Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose
Vytautas ŽEIMANTAS, Vilnius Kryžiuočių žvalgų žemėlapiuose Semeliškės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1377 m., kai jas nusiaubė kryžiuočiai. Gyvenvietė sena, spėjama, kad ji buvo įkurta apie 1276–1283 m., kai didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. Semeliškės buvo tarp Kryžiuočių ordino ir stambiausių Lietuvos miestų – Trakų ir Vilniaus....
Įrašas
Stanislovo Rapolionio premija įteikta „Vorutos“ leidėjui Juozui Vercinkevičiui
Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius 2011 m. gegužės 13 dieną, penktadienį, šalies mokslo ir kultūros visuomenės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Prietryčių Lietuvos švietimo, kultūros organizacijų, Vilnijos krašto šviesuomenės atstovai susirinko į tradicinės Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo iškilmes Eišiškėse. Graži šventė buvo surengta Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Erdvioje, modernioje salėje į susirinkusius mąsliai žvelgė vieno iš lietuviškos raštijos pradininkų S....
Įrašas
Kun. Florijonas Neviera Lenkijoje
Vytautas ČESNULIS, Vilnius „Voruta“ 2010 m. 19–22 numeriuose išspausdino Vytauto Česnulio straipsnį „Trakų klebonas ir dekanas Florijonas Neviera“. Tačiau rašinio autoriui nebuvo žinomas 1946 m. rudenį į Lenkiją išvažiavusio kunigo tolimesnis likimas. Redakcija savo prieraše paprašė skaitytojų, ką nors žinančių apie kun. F. Nevieros gyvenimą Lenkijoje ar kur kitur, parašyti laikraščiui. Pirmasis atsiliepė kun. Vaclovas...
Įrašas
Karaimų laidojimo tradicijos
Karaimų ir totorių kapinės Viniuje. vilniusgo.lt nuotr. www.voruta.lt Daugiau kaip 600 metų Lietuvoje gyvena dvi tiurkų tautos – totoriai ir karaimai. Kalbos ir etnogenezės požiūriu jos priklauso seniausioms tiurkų gentims – kipčiakams. Jų įsikūrimas LDK žemėse siejamas su didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. XIV a. pabaigoje Aukso ordą alino vidaus karai. Naudodamasis chanų tarpusavio kovomis dėl valdžios,...
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3