www.voruta.lt Kaip ir kasmet, rugpjūčio 1-ąją minėsime miesto gimtadienį. Ką švęsti bei kuo didžiuotis išties turime: klaipėdiečiai gyvena seniausiame Lietuvos mieste, kuris šiemet skaičiuoja jau 768-uosius gyvavimo metus. Kaip liudija šaltiniai, XIII a. viduryje Livonijos ordino riteriai pasiekė kuršių apgyvendintą teritoriją tarp dabartinės Klaipėdos ir Kretingalės. 1252 m. Ordinas užėmė vietovę prie Dangės upės žiočių...
LŠSI šauliai Čikagoje Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse pagerbia LR diplomato dr. A.Kalvaičio atminimą. E.Lukoševičiaus nuotr. Ernestas LUKOŠEVIČIUS, Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje CV narys, www.voruta.lt „Aš viską padariau, ką galėjau, savo Tėvynės labui“, – iš Lietuvos Respublikos diplomato dr. A. Kalvaičio laiško Lietuvos diplomatijos vadovui S. Lozoraičiui. Berlynas, 1940 m. 2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės, LŠSI ...
www.voruta.lt Mieli Vorutos skaitytojai ir Mažosios Lietuvos mylėtojai, kviečiame skaityti pirmąjį 2020 metų Rambyno žurnalo numerį! Paspaudus šią nuorodą: Rambynas_2020 visas publikacijas matysite PDF formatu. Jis patogus, galima ir reikia pasididinti mastelį pagal poreikį. Projektą „Rambynas-Mažosios Lietuvos etnoregiono savitumo išsaugojimui-2019“ SRTRF remia 3,5 tūkst. eurų. Esame labai dėkingi fondui už galimybę skleisti žinią apie Mažąją Lietuvą.
Choralų knyga vargonininkams. Rytų ir Vakarų Prūsijos provincijų Karališkosios konsistorijos leidinys. Parengė F. W. Markulis – Dancigo [dab. Gdanskas] Šventosios Marijos vyriausios kunigų Bažnyčios Karališkasis muzikos direktorius ir jos pirmasis vargonininkas. 2-asis papildytas ir pataisytas leidimas profesoriaus, Berlyno Karališkosios menų akademijos senato nario, Karališkosios Katedros choro direktoriaus Alberto Bekerio. Antras spaudinys. Karaliaučius Prūsijoje. Grėfės ir Anzerio leidykla (Gräfe...
VDU studentas P.Jonikas (antras iš dešinės). Daiva KINIULIENĖ, Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos dokumentų komplektavimo ir tvarkymo sk. vedėja, www.voruta.lt Važiuojant iš Tauragės į Pagramantį, Tauragės-Šilalės plentu, ties rodykle „Ringiai“ pasukus į kairę rasime kalbininko mokslininko Petro Joniko (1906-1996) tėviškę, paženklintą memorialine lenta. Pirmieji kūrybiniai bandymai Tauragės muziejuje kabo Tauragės mokytojų seminarijos pirmosios laidos...
www.voruta.lt Pirmąjį „Rambyno“ laikraščio numerį galite skaityti ČIA .
Astrida PETRAITYTĖ, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais. I knyga.- Trakai: Voruta, 2015 Visi bent kiek besidomintys Prūsų (Mažąja) Lietuva žino dr. Martyną Purviną – to krašto atstovą ir tyrėją, per daugelį metų išvaikščiojusį, matyt, visus jo kampelius, rinkusį būtųjų gyvenimų liudijimus (išlikusius ir suniokotus), fiksavusį fotografavusį… Ir savo profesinius (architekto) tyrimus,...
Krasnojarsko kraštas Sibire, į kurį buvo tremiami lietuviai. wikipedia.org nuotr. Roza ŠIKŠNIENĖ, istorikė, www.voruta.lt Prie Šilutės geležinkelio stoties sienos 2011 metais pritvirtinta ir atidengta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta atminimo lenta, primenanti, kad masiniai trėmimai iš Klaipėdos krašto prasidėjo 1948 m. gegužės 22 d. Tą dieną Klaipėdos krašto gyventojai pirmą kartą susidūrė...
Hugo Šojus savo kabinete. Hugo Šojaus muziejaus nuotr. Indrė SKABLAUSKAITĖ, Šilutes Hugo Šojaus muziejaus direktorė, www.voruta.lt Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai. Šojų šeimos...
Pagrindinėje nuotraukoje Purvinų antkapinė plokštė Adelaidės priemiesčio kapinėse. www.findagrave.com nuotr. www.8diena.lt 1995 m. kovo 26 d. Adelaidėje, Australijoje, mirė Jurgis Purvinas, mokytojas, vargonininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas. Jurgis Purvinas gimė 1902 m. birželio 19 d. Klipščiuose (Barškių vls., Klaipėdos aps.) Jokūbo ir Katrynės (g. Šmitaitės) Purvinų šeimoje. 1923 m. pavasarį baigęs Klaipėdos mokytojų seminarijos trejų metų kursą ir...
www.vyzdys.com Lietuva neteko krištolinės sielos, skaisčios sąžinės, gilaus proto, itin aukšto sąmoningumo sūnaus,filosofo, literatūrologo, Mažosios Lietuvos kultūros ir Vydūno kūrybinio palikimo tyrinėtojo bei propaguotojo, buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto docento Vaclovo Bagdonavičiaus. Per visą savo gyvenimą ugdytą filosofo intelektą jis paskyrė Vilhelmo Storostos – Vydūno kūrybinio palikimo išsamiems moksliniams tyrinėjimams, kadangi buvo tvirtai įsitikinęs, jog būtent...
Donelaičio prašymas skirti lėšų Tolminkiemio mokyklos ir klebonijos remontui. Geheimes Staatsarchiv Preusischer Kulturbesitz XX. HA, EM, 55d, 928, Bd. 3 www.voruta.lt Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai, vykdydami ilgalaikę mokslinių tyrimų programą „Senosios Lietuvos ir Prūsijos raštijos fundamentiniai tyrimai“, identifikavo nemažai naujų, ligi šiol netyrinėtų, Kristijono Donelaičio dokumentų. Bene svarbiausias atradimas – trys Donelaičio autografai, t. y....
www.voruta.lt Iš ilgamečio Didžiosios Lietuvos kaimyno Prūsijos, ištisus šimtmečius valdžiusios Mažąją Lietuvą ir jos miškus, ir iš pačios Mažosios Lietuvos likę tik vardai istoriniuose šaltiniuose. Knyga skiriama mūsų tautos atmintyje gyvos Mažosios Lietuvos miško ūkio ir medžioklės, miško ūkio ir gyvūnijos apsaugos raidai, senųjų prūsų genčių giriose medžiojusiems, miško ūkį kūrusiems, Kuršių nerijos ir Klaipėdos...
Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt Ką tik išspausdinta mūsų šalyje pirmoji išsami knyga apie vis dar mažai žinomo krašto miškų praeitį[1]. Po dešimtmečius užsitęsusio sovietinio informacinio bado vis nauji reikšmingi miškininkų veikalai[2] Lietuvos istorijos mylėtojams atskleidžia savitus buvusio gyvenimo girių krašte puslapius. Prof., habil. dr. R. Deltuvas savo naujai knygai surinko daug žinių apie užmarštin lydėto...
Pirmasis laikraščio „Varpas“ numeris. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotrauka www.voruta.lt „Pradėjome išduoti laikraštį prie mažų spėkų, prie menkų turtų, bet turėdami didę viltį, kad skaitlius mūsų sądarbininkų greit pasididins, kad mūsų darbas neliks tuščias, bet ras atsišaukimą tarp visų Lietuvių, trokštančių Lietuviais būti ir tėvynei savo tarnauti“, – taip pristatomas „Varpas“ pirmojo numerio įžanginiame...
Prancūzai laive 1920 m. Nemune ties Rusnės tiltu. Hugo Šojaus muziejaus nuotr. Aidas GINIOTIS, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas-istorikas, www.voruta.lt Pirmojo pasaulinio karo metais, puoselėdami viltis sukurti nepriklausomą Lietuvą, lietuviai neįsivaizdavo savo valstybės be natūralaus uosto – Klaipėdos. Vadinamojoje Gintarinėje deklaracijoje, kurią Rusijos Dūmos deputatas Martynas Yčas įteikė Rusijos Vyriausybei, buvo išreikšta viltis, kad po pergalingo karo...
Doc.dr. Justinas Stonys ir knygos pristatymo akimirka. Smalininkų seniūnijos nuotr. techmuziejus.lt Smalininkų senovinės technikos muziejui jau 15 metų! Muziejus buvo įregistruotas 2004 m. birželio 11 d., o jo įkūrėjas doc. dr. Justinas Stonys šios gražios sukakties proga išleido knygą „Senovės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“. Smalininkai – rytiniai Klaipėdos krašto vartai. Tai palyginus nesenas miestelis, esantis...
Šv. Jono bažnyčia. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvas) nuotr. Vytautas A.GOCENTAS, Vilnius, www.voruta.lt Gyvenimas dovanoja ir susigrąžina draugus – į amžinybę jau iškeliavo kraštiečiai dailininkė Eva Erika Labutytė, teisininkas Kęstutis Milkeraitis, rašytojas Vytautas Karalius… Gi 2019-ieji padovanojo naują pažintį. Benas Volodzka jau kuris laikas ir gimnazijos baigiamosiose klasėse buvo pastebimas Klaipėdos mylėtojų...
Autoriaus nuotraukos iš renginio Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.voruta.lt 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą Nr. XIII-1273 „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais”. Jame sakoma, kad ,,Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas, kad senieji vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė; įvertindamas tai, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių...
Povilas JEGOROVAS, Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas, www.voruta.lt Prieš 160 metų gimė tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas, didis mąstytojas ir humanistas, garsiausias pasaulio litvakas Liudvikas Lazaris ZAMENHOFAS… Jungtinių Tautų organizacija švietimo, mokslo ir kultūros klausimais UNESCO du kartus jį buvo įtraukusi į minėtinų žymiausių pasaulio žmonių sąrašą – 1959 m., kuomet buvo pažymimos Liudviko ZAMENHOFO 100-osios gimimo...
Sigitas ŠAMBORSKIS, www.voruta.lt Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose...
Karaliaučiaus pilies bokštai. lt.wikipedia.org nuotr. Vytautas ŠILAS, MLRT pirmininkas, www.voruta.lt Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į žemėlapius įrašyti vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai...
Svetlanos Jašinskienės nuotraukos Svetlana JAŠINSKIENĖ, Pagėgiai, www.voruta.lt Rugsėjo 28 dieną Pagėgių krašte viešėjo Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, spaudos bendradarbio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio anūkė Marytė Kavaliauskaitė – Merphy, provaikaičiai, Romo Šležo vaikai Danutė, Saulius ir žmona Birutė Vaičjurgytė –Šležienė, deja, bet dar vieno signataro anūko šioje brangioje Pagėgių krašto bendruomenei draugijoje jau nebuvo,...
LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas SKRIDLA susirinkusiems pristato dr. Algirdo MATULEVIČIAUS knygą Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje. (iš kairės pirmas dr. A. Matulevičius). Straipsnio autoriaus nuotraukos Jonas ČESNAVIČIUS, www.voruta.lt Po trumpos pertraukos, pasibaigus vasarai, pasidalinti atostogų metu patirtais įspūdžiais ir nuveiktais darbais rugsėjo 4 d. vėl susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo nariai. Kaip...
Knygos viršelis Vytautas A. GOCENTAS, Vilnius, www.voruta.lt Žymus Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas Algirdas Matulevičius šiemet paminėjo savo amžiaus 80-ąją sukaktį – gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir...
Ant tiltelio per Tenenį Gardame, 1928 m. Iš dešinės: Jonas Jurgis Gocentas, svainis Kristupas Juška iš Rimženčių ir seserys Elzė, Katrė ir Marta Gocentaitės. Nuotrauka iš Algirdo M. Žemaitaičio šeimos albumo www.8diena.lt 1974 m. liepos 8 d. Klaipėdoje mirė Jonas Jurgis Gocentas, teisininkas, literatas, kraštotyrininkas, bibliofilas, Dievo žodžio sakytojas. Jonas Jurgis Gocentas gimė 1897 m. gruodžio 23...
Knygos višelis. Autoriaus nuotr. Jonas ČESNAVIČIUS, www.voruta.lt 2019 metų birželį Kaune išleista istoriko, enciklopedisto, žurnalisto,visuomenės veikėjo dr. Algirdo Matulevičiaus nauja knyga MAŽOSIOS LIETUVOS LIETUVININKŲ FENOMENAS EUROPOS KULTŪROJE (180 psl.). Redaktorius – žymus žurnalistas ir rašytojas, tautotyrininkas Jonas Laurinavičius. Dizainerė maketuotoja Jūratė Bagurskienė, sudarytoja – dienraščio Lietuvos aidas techninio centro vadovė Loreta Nikolenkienė. Pratarmėje knygos autorius dėkoja ir fotožurnalistui, kraštotyrininkui, visuomenės...
Vytauto Šalavėjaus nuotraukos Alina ŠALAVĖJIENĖ, Karaliaučius, www.voruta.lt Ankstyvą gegužės 25-osios rytą autobusu iš Šiaulių į Tolminkiemį išvyko penkiasdešimties žmonių grupė. Tai buvo jau 34-oji pavasarinė kelionė į istorinę Mažosios Lietuvos žemę. Ją ir vėl organizavo nenuilstanti šviesuolė, visų mylima K. Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Izolina Lingienė. Kartu vyko ir K. Donelaičio draugijos Panevėžio skyriaus...
Parengė Bronislava SPEVAKOVIENĖ, Dainora KANIAVIENĖ, Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, www.voruta.lt Tikriausiai nedaugelis žino, kad patys pirmieji Palangos laikraščiai – „La Limande“ ir „Palangos žvejys“. „Palangos žvejys“ išleistas 1919 m. birželį, tad šie metai mėnraščiui – jubiliejiniai. Kartu su juo jubiliejiniai metai ir spausdintos periodinės spaudos lietuvių kalba tradicijai Palangoje. Tikriausiai nedaugelis žino, kad patys...
Dainora KANIAVIENĖ, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė kraštotyros darbui, www.voruta.lt Žymusis Žemaičių vyskupo, teologo, religinių raštų autoriaus, istoriko, švietėjo, rašytojo Motiejaus Valančiaus sukurtas literatūrinis personažas keliauninkas Juzė iš Palangos literatūros istorija sėkmingai žingsniuoja jau 150 metų. Atsirado jis labai nepalankiu laikotarpiu – tuomet, kai vyko gilus konfliktas dėl raidės, carinės Rusijos drausta bet...