Dainora KANIAVIENĖ, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė kraštotyros darbui, www.voruta.lt Žymusis Žemaičių vyskupo, teologo, religinių raštų autoriaus, istoriko, švietėjo, rašytojo Motiejaus Valančiaus sukurtas literatūrinis personažas keliauninkas Juzė iš Palangos literatūros istorija sėkmingai žingsniuoja jau 150 metų. Atsirado jis labai nepalankiu laikotarpiu – tuomet, kai vyko gilus konfliktas dėl raidės, carinės Rusijos drausta bet...
Eva Banaitytė tautiniais lietuvininkų rūbais. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuotraukos. Asta BARTKEVIČIŪTĖ, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus etnografė, www.voruta.lt Tikriausiai girdėjote, kad 2019 metai yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Ta proga 2019 m. balandžio 25 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos organizuota XXII mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių palikimas...
Bibliofilija. Asociatyvi Laurie Rubin nuotr. Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, www.voruta.lt Esu jau rašęs apie Gintauto Trumpio leidinį „Asmeninė biblioteka. Katalogas. Knyga I. Knygos apie knygas“. Džiaugiuosi, kad galiu parašyt ir apie antrąjį jo bibliotekos katalogą „Asmeninė biblioteka. Katalogas. Knyga II. Mažoji Lietuva“. Nors autorius ir pripažįsta savo knygos įvade, kad šis katalogas skirtas siauram žmonių ratui, bet...
Šilutės senosios evangelikų-liuteronų kapinės – vertinga Šilutės miesto architektūrinio, istorinio, kultūrinio palikimo. www.krastogidas.lt nuotr. www.voruta.lt Valstybinės J. Basanavičiaus premijos, Dr. Vydūno premijos, Martyno Jankaus premijos, Ievos Simonaitytės premijos, „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatai, nuo 1980 m. tiriantys Šilutės apylinkių kultūros paveldą doc. dr. Martynas Purvinas ir architektė Marija Purvinienė. VIEŠAS LAIŠKAS ŠILUTĖS RAJ. MERUI VYTAUTUI LAURINAIČIUI...
Sonata NOGNIENĖ, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė-skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Palaimingas metas, kai parkeliaujantis pavasaris drauge gimtinėn sugrąžina ir gyvenimo audrų svetur nublokštus, tačiau Lietuvos vardą it auksą širdy kasdien nešiojančius tėvynainius. Tuo įsitikinti galėjo visi Pagėgių krašto gyventojai ir miesto svečiai, dalyvavę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame iš Čikagos (JAV) atvykusio poeto, evangelikų...
Vydūnas, www.alkas.lt Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga toliau primename Vydūno 1923 m. skelbtas mintis apie Laisvė ir Tautą. Pirmas šio rašinio dalis rasite ČIA ir ČIA, Žmogus turi laisvėti ir būt reikšmingu savo asmens gyvatoje. Ir čia yra santykiavimo tarp žmogaus ir jo aplinkumos. Tik reikia žmogų tuo suprasti, kas jis iš tikrųjų yra, būtent dvasia-siela. Šita esmingoji...
www.alkas.lt Valstybės atkūrimo dienos sukaktuvėms toliau primename Vydūno 1923 m. skelbtas mintis apie Laisvė ir Tautą. Pirmą rašinio dalį skaitykite ČIA. Laisvė tėra pastovi būdama žmonių būtimi. O kur laisvė nerūpi žmonėms, čia ji nėra jų dvasios dalyku. Čia žmonės gyvena dar silpna gyvybe. Ir toji nestiprėja, nedidėja, neleidžia tų spindulių, kuriuose vadiname kultūra. O kur nėra sveikos,...
Dr. Vaclovas BAGDONAVIČIUS, www.voruta.lt Praėjusiais metais pažymėjome ne tik mūsų Valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir vieno iš pačių iškiliausių tautos asmenybių Vydūno 150-metį. Per Lietuvą nuvilnijo daugybė minėjimų ir kitokių pagerbimo renginių, pasirodė pažintį su juo esmingai praturtinusių leidinių.Viena iš ryškiausių gilesnio Vydūno pažinimo apraiškų – filosofo Vaclovo Bagdonavičiaus ir literatūrologės Aušros Martišiūtės-Linartienės didelės...
Jolanta STASYTĖ-BERNIŪNIENĖ, LMA Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus vyresnioji bibliografė, www.voruta.lt „Pradėjome išduoti laikraštį prie mažų spėkų, prie menkų turtų, bet turėdami didę viltį, kad skaitlius mūsų sądarbininkų greit pasididins, kad mūsų darbas neliks tuščias, bet ras atsišaukimą tarp visų Lietuvių, trokštančių Lietuviais būti ir tėvynei savo tarnauti“, – taip pristatomas Varpas pirmojo numerio...
Tikintieji 1947 metų vasarą Kaitinių namo kieme. Paties namo galas – kairėje. Šaltinis: Hans Kaitinnis (Hamburg), Christen in Schmelz 1947, Memeller Dampfboot, 2008 m. vasario 20 d. Nr. 2 , 21 pusl., memel.klavb.lt Aleksandras SAKAS, Klaipėda, www.voruta.lt Nemuno 6-tasis skersgatvis Klaipėdoje, vėliau pervardintas Šešupės gatve, savo pavadinimą paveldėjo iš prieškario laikų, kai jis buvo vadinamas...
Emilija Algaudė Bukontienė. Romualdo Vaitkaus nuotrauka Emilija Algaudė BUKONTIENĖ, www.voruta.lt Šiemet Lietuva mini ne tik atkurtos valstybės šimto metų jubiliejų, bet ir Tilžės akto šimtmetį, kai buvo priimta Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Deklaracija dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos. Ta proga Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininko Sigito Šamborskio iniciatyva Pagėgiuose organizuota konferencija, kurioje dalyvavo lietuviškos...
S.Šamborskio nuotraukoje: Pilkalnio (Dobrovolsko) vaikų ir jaunimo lietuvių folkloro ansamblis „Malūnėlis“, vadovai Alma Balaikaitė Janvariova ir Jonas Asakavičius Sigitas ŠAMBORSKIS, VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas, Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas exile, www.voruta.lt Tautos Fondas jau 25 metus remia Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities lietuviškas mokyklėles, vaikų ir jaunimo meno kolektyvus bei jų mokytojus ir vadovus....
Į Pagėgių Valstybinės bibliotekos kiemelį užsukę šventės lankytojai domisi bibliotekininkystės ir knygnešystės tradicijomis Pagėgių krašte. Astos Andrulienės nuotraukos www.voruta.lt Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė jau antrus metus dalyvavo Pagėgių savivaldybės kultūros centro organizuotame kalėdiniame Žąsų turguje Mažojoje Lietuvoje, atlikdama išskirtinai šiam renginiui parengtą teatralizuotą šviečiamąją-kultūrinę programą „Bibliotekininkystės ir knygnešystės istorijos gijos Pagėgių krašte“. Pagėgių...
„Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai“. Margi raštai, 2018. Parengė Arnoldas Piročkinas Rimantas JOKIMAITIS, www.voruta.lt Profesorius habilituotas daktaras Arnoldas Piročkinas mūsų valstybės atkūrimo 100 metų sukaktį pagerbė savo parengta „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai“. Toje kronikoje papasakota įdomi, intriguojanti Nepriklausomybės metų Jurbarko istorija. Tikrieji istorijos pasakotojai yra praeities žmonės, savo laiku rašę...
www.voruta.lt Kristijono Donelaičio draugija Mažosios Lietuvos reikalų taryba Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija Rašytojų klubas 2018 m. lapkričio 30 d. 16.00 val. kviečiame į Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto 100-mečio iškilmingą minėjimą Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, Pamėnkalnio g.13, Vilnius Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto 100-mečio iškilmingo minėjimo programa: Sveikinimo žodžiai;...
Dr. Algirdas Matulevičius (centre). J.Česnavičiaus nuotr. Dr. Algirdas MATULEVIČIUS, istorikas, enciklopedistas, K. Donelaičio draugijos narys, www.voruta.lt TILŽĖS AKTAS – MAŽOSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS DEKLARACIJA ŠIMTMEČIUI PAMINĖTI: 1918–2018. Šiemet – abiejų Lietuvų nepriklausomybės paskelbimo šimtmetis Mažlietuvių atsiskyrimo nuo Vokietijos imperijos ir nuo Prūsijos karalystės ištakos Lietuvininkai (mažlietuviai) ir XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo...
Kalba dr. Algimantas Liekis. Jono Česnavičiaus nuotraukos www.voruta.lt 2018 m. lapkričio 16 d. LRS III rūmų Europos informacijos salėje įvyko Konferencijos posėdis, skirtas istorinio Tilžės Akto (Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo) 100-mečiui paminėti. Pranešimus skaitė: 1. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) pirmininkas Vytautas Šilas – Istorinė Tilžės Akto esmė. 2. Mažosios Lietuvos istorikas dr. Algirdas...
Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė, www.voruta.lt Ar taip galėtume pasakyti, atsakydami į klausimą, kodėl mes vis einame Poeto keliu? Ne tik nuo jubiliejaus iki jubiliejaus, bet štai nuo 2010-ųjų metų marijampoliečiai metai po metų organizuoja išvykas, talkas, konkursus, parodas, konferencijas, skaitymus. Nesiimsiu analizuoti ir skaičiuoti visų išvardytų priemonių, o ir tikslas trumpo būsimo...
Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Martynas Purvinas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras (architektūra ir menotyra), yra vienas iš ryškiausių Lietuvos kultūros paveldo tyrėjų, daugiau nei keturiasdešimt metų paskyręs Lietuvos senųjų kaimų, liaudies architektūros, kraštovaizdžio ir urbanistikos tyrimams. Nuo 1980 m. iki šiol M. Purvinas tiria Mažosios Lietuvos, kaip nedalomo etninio regiono, apimančio ne tik...
Dr. Vacys BGDONAVIČIUS, Vydūno draugijos garbės pirmininkas,www.voruta.lt Šių metų kovo 22 d. suėjo 150 metų nuo didžio mūsų tautos kūrėjo, mąstytojo ir kultūros veikėjo Vydūno (1868-1953) gimimo. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, ankstesnioji Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, kuri parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Toji programa daugelyje Lietuvos vietų vykstančiais renginiais...
Vydūnas apie 1930 m. V. Uždavinio nuotr. Iš J. Nekrašiaus archyvo Virginija RUŠKIENĖ, www.voruta.lt Vydūnas, kaip iškili asmenybė, paliko neišdildomą pėdsaką lietuvių tautos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Filosofas savo idėjas skleidė per rašytinį ir gyvą žodį, todėl pelnytai įvardijamas kaip tautos ugdytojas ir gaivintojas. Jo straipsniai buvo spausdinami žurnaluose „Jaunimas“, „Darbymetis“, „Dienovidis“ bei kituose periodiniuose...
Kelias į Rusnę. miestai.net nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Užmirštasis Pamarys. Dr. Martyno Purvino komentaras Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija pranešė apie neseniai nutiesto Panemunės miesto rytinio aplinkkelio katastrofišką būklę – vos prieš trejetą metų link Nemuno nutiesto kelio atkarpa kai kur įdubo net per metrą, gausu kitų trūkumų (https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/kelias-uz-26-25-mln-euru-luzta-akyse). Ilgai triukšmauta dėl potvynių...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Pirmoje dalyje pažvelgėme istoriniu rakursu, o šioje – krašto toponimikos grimasos. Margas baltiškųjų vardų žemėlapis Tokia istorinė potekstė. Bet dr. M. Razmukaitė krašto vietovardžių kaitą kildina dar iš ankstyvesnių laikų. Savo studijoje...
Tilžė. mokslolietuva.lt nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Žinoma, ir be vilties negalime gyventi… Pirmoje dalyje – istorinis rakursas. Apkarpyta didybė Dažnas tik pasvajoja, kad kažkada LDK laikais Lietuvos kunigaikštystės ribos buvo nusitęsę iki Juodosios jūros, ir šioje...
Roza ŠIKŠNIENĖ, www.silaineskrastas.lt Nežiūrint blogo oro nuo pirmadienio, spalio 1 d., Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos nariai, vadovaujami iš Vokietijos atvykusio draugijos nario inžinieriaus Bernhard Rosenberg, laikina danga dengia bažnyčios stogą. Ponas B. Rosenberg su žmona Ulrike atvyko su visais darbo įrankiais ir ilgomis kopėčiomis. Darbus ant stogo padeda atlikti aukštalipys iš Šilutės Arnoldas Sirvydis su savo...
www.silaineskrastas.lt Ar yra šiandien nors vieno vokiškos kilmės rašytojo kūryba tokia aktuali Kaliningrado srityje ir besiribojančiame Lietuvos pasienio regione. Ar nors vienas vokiškos kilmės rašytojas paliko tokį gilų literatūrinį pėdsaką šių dviejų Vokietijos valstybei priklausiusių regionų istorijos puslapiuose. Kas yra kas? Johanesas Bobrovskis – sarmatiško kraštovaizdžio poetas. Bobrovskio draugijos veikia Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Kaliningrado srityje...
Virginija RUŠKIENĖ, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, www.voruta.lt Šiais, 2018 metais, minime dvi mūsų tautai brangias ir svarbias datas: Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir filosofo, rašytojo bei kultūros veikėjo Vydūno – Vilhelmo Storostos 150–ąsias gimimo metines. Lietuvos ir Vydūno vardai yra neatsiejami vienas nuo kito. Tautos šviesuolis tikėjo Lietuvos laisve ir savo straipsniais žadino lietuvių...
Senoji Klaipėdos piliavietė Dr. med. Juozas PRASAUSKAS, dr. Virginija-Elena BORTKEVIČIENĖ Senovėje nebuvo tvirtų valstybes skiriančių sienų. Ir Lietuva jų neturėjo. Gyveno kelios baltų gentys greta viena kitos. Labiausiai jas vienijo kalba, nors ir turinti daug tarmių. Prūsai, latviai, lietuviai: aukštaičiai, žemaičiai – visi jie buvo baltai, turėjo daug bendrų papročių, bet gyveno savus gyvenimus....