Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. pabaigoje Klaipėdos universiteto leidykla išleido regioninės tautosakos knygą „Pamarių sakmės“*, kurios sudarytoja doc. dr. Dalia Kiseliūnaitė. Leidinį puošia talentingos jaunos menininkės Emilijos Benetytės iliustracijos. Prielapyje – 1890 m. Rytų Prūsijos žemėlapio fragmentas, pateikiantis tekstuose minimas Kuršmarių pakrančių gyvenvietes. Knygos pradžioje – išsamūs sudarytojos ir LLTI mokslininkės dr. Linos Būgienės...
Mažoji Lietuva
Įrašas
Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 metais pasirodė Lietuvos istorijos instituto vyresn. moksl. bendradarbės, hum. m. dr. Reginos Laukaitytės monografija* „Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)“. Kadangi leidinio tiražas tik 500 egzempliorių, platesniam skaitytojų ratui pateikiu kai kurių temų santrauką–apžvalgą. Šiame darbe apžvelgiami įvairūs Lietuvos krikščionių Bažnyčių veiklos 1941–1944 m. aspektai. Dėmesio centre, suprantama, yra Katalikų Bažnyčia,...
Įrašas
Paminklas Klaipėdos krašto etnografiniams kaimams
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiais metais Mažosios Lietuvos mylėtojus pasiekė nauja puikios poligrafinės kultūros Martyno Purvino knyga *„Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Jos autorių pristato „Vorutos“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. Tai žinomas architektas lietuvininkas Martynas Purvinas (g. 1947 m.), humanitarinių mokslų daktaras, docentas. Nuo 1987 m. KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas. Nuo 1972 m....
Įrašas
Valstybinis apdovanojimas Martyno Jankaus vaikaitei Evai Jankutei
Eugenijus SKIPITIS, Bitėnai, Pagėgių sav. Valstybės dienos proga, 2011 m. liepos 6-ąją, už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybiniais apdovanojimais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos bei užsienio valstybių piliečius. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi buvo apdovanota Eva Milda Jankutė-Gerola (Ieva Jankutė), Mažosios Lietuvos dukra, savo gyvenimą paaukojusi šio krašto kultūrai propaguoti ir...
Įrašas
Paprūsės lietuvininko naminis testamentas
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Mirštančiojo paskutinė valia – įstatymas pasiliekantiems žemėje Ne vienas turime savo senelių ar tėvų naudotų daiktų, nuotraukų, dokumentų, kurie brangūs ir reikšmingi ne tik šeimai, bet ir visuomenei, nes jie yra praeities kartų gyvenimo, tradicijų, teisėtvarkos bei papročių liudininkai. Savo šeimos archyve turiu savo senolio, Mamytės tėvo, naminį...
Įrašas
Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. lapkričio pradžioje skaitytojus pasiekė naujas Šilutės kraštotyros draugijos parengtas leidinys *„Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“. Jį šilutiškiams padėjo išleisti klaipėdiškis Kęstutis Demereckas, knygą papildęs iliustracijomis iš savo archyvų bei dar išlikusių dvarų ar jų detalių dabarties nuotraukomis. Jis leidinį suredagavo ir su savo leidykla „Libra Memelensis“ Klaipėdoje išleido. Leidykla...
Įrašas
„Viešvilės kroniką“ atvertus
Alina BARAVYKAITĖ, Vilnius Antrajame Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) tome yra keliasdešimt informacijos prisodrintų eilučių apie išeivio iš Viešvilės, MLE talkininko Hanso Erhardto von Knoblocho gyvenimą ir visuomeninę veiklą, paminėtas ir daugiatomis jo rankraštis „Viešvilės kronika“ (vok. Wischwiller Dorf-Chronik). Rodyklė prie kronikos pavadinimo rodo, kad apie ją ketinta parašyti atskirą straipsnelį. Deja, prieš dvejus metus išleistame...
Įrašas
Pietizmas Mažojoje Lietuvoje
Lietuvininkų deputacija, Berlyne Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I įteikusi peticiją panaikinti draudimą viešajame gyvenime vartoti gimtąją kalbą (1878). Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvas Birutė Žemaitaitytė, www.voruta.lt Mažoji Lietuva – istoriškai susidariusi ir iki 1945 metų egzistavusi vientisa vakarinių lietuvių etninė teritorija prie Baltijos jūros. Priklausydama Prūsijos, nuo 1871 m. – Vokietijos valstybei, ji niekada...
Įrašas
Mažosios Lietuvos ir jos kultūros paveldo tyrėjas – Martynas Purvinas
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius 2007 m. pabaigoje Kaune išleista knygelė „Martynas Purvinas. Bibliografinė rodyklė (1972-2007)“*. Joje pateikta autoriaus biografija ir pirmą kartą gausi spausdintų darbų bibliografija: 1. knygos; 2. moksliniai straipsniai: kraštovaizdžio analizė, liaudies architektūra, Mažosios Lietuvos kultūros paveldas, urbanistika ir architektūra; 3. enciklopedijų straipsniai; 4. mokslo populiarinimo straipsniai: Mažosios Lietuvos kultūros paveldas, liaudies architektūra, architektūra...
Įrašas
Rambynas: alkakalnis, Bitėnai ir Martynas Jankus
„Vorutos“ pokalbis su Rambyno regioninio parko direktore Diana Milašauskiene Kas yra Rambyno regioninis parkas ir pats Rambynas? Diana Milašauskienė: Rambyno regioninis parkas – tai viena iš saugomų Lietuvos teritorijų, įsteigta Mažosios Lietuvos dvasinėje širdyje. Ji skirta gamtos ir kultūros paveldui, kraštovaizdžiui saugoti ir tvarkyti. Gal galėtumėte pristatyti literatūroje populiarų Rambyną apie jį nežinantiems? Rambynas iš...
Įrašas
Paprūsės lietuvininkas Endrius Žemaitaitis
Noriu pateikti savo protėvių Paprūsės lietuvininkų Žemaitaičių ir Silių giminės istorijos fragmentus. Vardai ir pavardės straipsnyje daugiausiai užrašyti pagal šnekamąją kalbą, būdingą to meto vartoseną. Lietuvininkai paprastai buvo evangelikų liuteronų tikybos, prieš kelis amžius atsikėlę į Žemaitiją iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos). Jie gyveno buv. Naumiesčio ir Vainuto valsčiuose (dabar Šilutės rajono žemaitiškoji dalis). Mano...
Įrašas
Baltiški Mažosios Lietuvos XVI-XVIII a. oikonimai
Vilniaus universiteto leidykla 2006 metais išleido VU KHF dr. Daivos Deltuvienės monografiją „Baltiški Mažosios Lietuvos XIV-XVIII a. oikonimai“* (už šį darbą jai 2001-04-25 d. VU suteiktas filologijos daktaro laipsnis). Joje tyrinėjami Mažosios Lietuvos XVI-XVIII amžių oikonimai (gyvenamųjų vietų vardai). Oikonimai – tai lėtai kintanti toponimų rūšis. Jie keičiami dėl politinių, ekonominių, administracinių ar kitų priežasčių....
Įrašas
Kas buvo ir yra Martynas Jankus
Devynioliktojo amžiaus antrosios pusės tautinio atgimimo ir sąjūdžio epocha Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo daug kuo panaši ir skirtinga. Tai lėmė priklausomybė carinės Rusijos imperijai, jos ekonominės, politinės ir teisinės sistemos dominavimas, ne rusų tautų diskriminavimas, šių tautų sparti kultūrinė, socialinė ir politinė branda, savarankiškumo siekis. Panašios gyvenimo sąlygos ir interesai jas artino ir...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 11
- 12