Devynioliktojo amžiaus antrosios pusės tautinio atgimimo ir sąjūdžio epocha Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo daug kuo panaši ir skirtinga. Tai lėmė priklausomybė carinės Rusijos imperijai, jos ekonominės, politinės ir teisinės sistemos dominavimas, ne rusų tautų diskriminavimas, šių tautų sparti kultūrinė, socialinė ir politinė branda, savarankiškumo siekis. Panašios gyvenimo sąlygos ir interesai jas artino ir jungė. Tačiau lietuvių tautos padėtis buvo sudėtingesnė. Ją komplikavo po 1863-1864 metų sukilimo numalšinimo caro vyriausybės įvestas lietuviškos spaudos draudimas ir etninės teritorijos priklausymas skirtingoms valstybėms. Didesnioji jos dalis buvo valdoma Rusijos, mažesnioji, vadinama Mažąja Lietuva – Vokietijos. Jų suartėjimas buvo apsunkintas ne tik susipriešinusių imperijų sienos. Mažosios Lietuvos išskirtinumą lėmė priklausymas vakarietiškai, didesnės ekonominės ir kultūrinės pažangos valstybei, nesuvaržytas gyventojų judėjimas po Europos ir kitas šalis, šimtametės kitos tikybos (liuteronų) tradicijos.

Mažąją Lietuvą atsigręžti į Didžiąją Lietuvą paskatino lietuviškos spaudos draudimas ir jaunos nacionalinės inteligentijos pastangos suartinti perskirtas tautos dalis. Mažosios Lietuvos miestai tapo draudžiamos spaudos leidimo ir gabenimo per sieną baze, sąjūdžio veikėjų tarpine stotimi tarp Rytų ir Vakarų. Čia gimė visų srovių ir spalvų lietuviškoji politinė periodika, pasiekusi ne tik skaitytojus tėvynėje, bet ir lietuvių išeivių telkinius Rygoje, Tartu, Sankt Peterburge, Maskvoje, Varšuvoje, Berlyne, Berne, Londone, Čikagoje, Niujorke, Toronte ir daugelyje kitų pasaulio vietų. Tautos konsolidacijos procese aktyviai dalyvavo daug Mažosios Lietuvos visuomeninio ir politinio sąjūdžio veikėjų. Tarp iškiliausių minėtinas gydytojas Vilius Bruožis, Prūsijos landtago deputatas kunigas Vilius Gaigalaitis, Vokietijos reichstago deputatas ūkininkas Jonas Smalakys, verslininkas Jonas Vanagaitis, rašytojas Vydūnas, dvarininkas Dovas Zaunius.

Martyno Jankaus (1858-1946) visuomeninė veikla prasidėjo 1885 m. steigiant pirmąją kultūros draugiją ,,Birutė“. Jam teko būti ir jos organizatoriumi, ir vadovu. Tačiau politinė veikla buvo nesėkminga. Rinkimuose į vokiečių parlamentus M. Jankus laimėjo nedaug balsų. Priežasčių buvo kelios: vokiečių partijų priešiškumas lietuvių sąjūdžiui, finansiškai pranašesnių konkurentų spaudimas, išsilavinimo stygius, aštrus charakteris, atsidavimas spaudos leidybiniam darbui. Šis darbas buvo itin produktyvus, truko daugiau kaip ketvirtį amžiaus ir apėmė leidybą, spausdinimą ir spaudinių prekybą. Nuo 1889 iki 1923 metų M. Jankaus spaustuvėje, su pertrūkiais veikusioje net penkiose vietovėse, pasirodė apie 400 knygų ir brošiūrų ir 25 periodiniai leidiniai. Jie skirti Mažajai ir Didžiajai Lietuvai, lietuvių išeivijai, vokiečių ir kaimyninių šalių tautoms. Spaustuvininko ir leidėjo veikla pasižymėjo demokratiškumu, orientacija į pasaulietines organizacijas, tautinius, visuomeninius ir revoliucinius judėjimus. Jo įmonė ir namai Bitėnuose tapo viena svarbiausių carinės valdžios draudžiamos lietuviškos spaudos gamybos ir transportavimo į Didžiąją Lietuvą centrų Vokietijos valstybėje. Neatsitiktinai po jo stogu yra lankęsi ir gyvenę praėjusių amžių sąvartos žymiausi lietuvių kultūros ir politikos veikėjai, dešimtys pavojingiausio užsiėmimo atstovų – slapta per sieną spaudą gabenusių knygnešių.

Aktyvus spaudos verslas, tautinė, tikybinė ir politinė tolerancija skatino M. Jankaus aplinkos ir ryšių internacionalizavimą. Jis leido ir spausdino ne tik vietos – lietuvių ir vokiečių – kalbomis. Spaustuvininkas XIX a. pabaigoje palaikė glaudžius ryšius su revoliucine lenkų užsienio grupe ,,Wałka Kłas“. Jos atstovo M. Abramowicziaus užsakymu išspausdino keletą politinių knygų lenkų ir baltarusių kalba. Greičiausiai M. Jankaus spaustuvėje išėjo baltarusių nacionalinio poeto Fr. Bahuszewicziaus eilėraščių rinkinys Baltarusijos smuikininkė (Skrypačka Bielaruskaja). Jis neišliko – nelegaliai gabenant per sieną, knygą konfiskavo ir sunaikino caro žandarai. Baltarusiškus leidinius M. Jankus spausdino lotynišku šriftu. Būta ryšių ir su latvių knygos veikėjais. Iš laiškų žinoma, kad tartasi dėl spausdinimo latviškai, tačiau tokių leidinių kol kas nenustatėme. Jų atradimai galimi – M. Jankaus vaidmuo spaudos kaimyninių tautų kalbomis leidyboje iki šiol tebėra neištirtas.

Po Pirmojo pasaulinio karo M. Jankus atsidėjo Lietuvos valstybingumo įtvirtinimui ir stiprinimui. Jis 1918 m. pasirašė žinomąjį Tilžės aktą apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą, 1920 m. buvo kooptuotas į Lietuvos valstybės tarybą, 1923 m. vadovavo Vyriausiajam Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetui, įvykdžiusiam ginkluotą Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos Respublikos. Politiniuose sprendimuose buvo nuoseklus ir ryžtingas, visada tikėjo Lietuvos valstybės ateitimi. Jos interesams atstovavo kelionėse į Amerikos ir Skandinavijos šalis. Atpildo sulaukė garbioje senatvėje. Buvo apdovanotas aukštais Lietuvos ir užsienio šalių ordinais, pelnė visuomenės pripažintą Mažosios Lietuvos Patriarcho titulą, dar gyvam (vieninteliam) laikinojoje sostinėje Kaune buvo pastatytas paminklas. Deja, dėl nacistinės Vokietijos invazijos į Klaipėdos kraštą teko palikti gimtinę, vėliau bėgti nuo antrosios sovietinės okupacijos. Mirė perkeltųjų asmenų stovykloje, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę palaikai perlaidoti tėviškės kapinėse.

Mokslui vertingą palikimą sudaro M. Jankaus leidyklos ir spaustuvės archyvas, sudarytas ne tik iš raštvedybos dokumentų, bet ir iš gausybės laiškų, adresuotų tiek jam, tiek ir jo leistų laikraščio redaktoriams. Saugoti savo rankraščius M. Jankui buvo patikėję kai kurie tautinio sąjūdžio veikėjai. Dabar didžioji archyvo dalis laikoma Vilniaus universiteto bibliotekoje, kai kas per revoliucinius 1905–1906 metus buvo išvogta iš paties M. Jankaus ir atsidūrė Maskvoje, nedidelė dalis netikėtai 2008 m. gegužę atrasta ardant medinio namo stogą Kaune. Išliko kone visi spaustuvės leidiniai. Šis paveldas sudaro palankias sąlygas M. Jankaus gyvenimo ir veiklos tyrimams, tačiau padaryta dar nedaug. Pirmaeilė užduotis būtų monografijos apie jį, publicistikos rinkinio ir svarbiausių rankraščių publikacija.

Konferencijos organizatoriai tikisi įžvalgių pranešimų ir dalykiškų diskusijų, aktyvios ir gausios klausytojų auditorijos. Šis mokslo renginys gali ir turi skatinti rankraštinio ir knygos kultūros paveldo tyrimus, jį aktualinti ir sureikšminti. Įvairiapusis iškilios M. Jankaus asmenybės ir veiklos įvertinimas yra gera prielaida perspektyvių praeities spaudos ryšių ir tradicijų atodangai ir jų pritaikymui dabarties Lietuvos ir kaimyninių šalių bendradarbiavimui.

Organizatoriai

Programa

Rugsėjo 24 d., trečiadienis – Pranešėjų ir svečių atvykimas
 

Rugsėjo 25 d., ketvirtadienis (Vilniaus universitetas, Senato posėdžių salė, Universiteto g. 3)

8.30-8.50 val. – Dalyvių registracija ir informacija

8.50-9.00 val. – Sveikinimo žodis

Pranešimai

MARTYNAS JANKUS EPOCHOS PERSPEKTYVOJE (vadovauja prof. habil. dr. Daiva Kšanienė ir doc. dr. Aušra Navickienė)

9.00-9.25 val. – Prof. habil. dr. Domas Kaunas (Vilniaus universitetas)

„Martyno Jankaus spaudos ir leidybinės veiklos vaidmuo tautiniame sąjūdyje“

9.25-9.50 val. – Prof. habil. dr. Daiva Kšanienė (Klaipėdos universitetas)

„Martyno Jankaus indėlis į Mažosios Lietuvos muzikinę kultūrą“

9.50-10.15 val. – Prof. habil. dr. Jonas Aničas (Vilniaus pedagoginis universitetas)

„Martyno Jankaus ir Petro Vileišio ryšiai“

10.15-10.40 val. – Dr. Nailja V. Bekšanova (Rusijos Mokslų akademijos biblioteka)

„Rytų Prūsijos lietuviškieji leidiniai Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje“

10.40-11.05 val. – Prof. dr. Osvaldas Janonis (Vilniaus universitetas)

„Iš bibliografinės informacijos apie Martyną Jankų sklaidos istorijos“

11.05-11.35 val. – Kavos pertrauka

 

SPAUDA IR SPAUDOS VEIKĖJAS TAUTINIAME SĄJŪDYJE (vadovauja doc. dr. Larisa Dovnar ir prof. habil. dr. Krzysztofas Migońis)

11.35-12.00 val. – Prof. habil. dr. Krzysztof Migoń (Vroclavo universitetas)

„XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Europos tautinė (etninė) knyga“

12.00-12.25 val. – Signe Jantson (Talino universitetas)

„Estijos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios knygininkai, leidėjai ir spaudos darbuotojai“

12.25-12.50 val. – Doc. dr. Viesturs Zanders (Latvijos universitetas)

„Pirmųjų latvių knygų leidėjų veikla paskutiniaisiais XIX amžiaus dešimtmečiais“

12.50-14.00 val. – Pietų pertrauka

14.00-14.25 val. – Ināra Klekete (Latvijos nacionalinė biblioteka)

„Kokybinės permainos Latvijos literatūros ir knygininkystės procese pradiniame tautinio atgimimo etape (XIX a. šeštasis – septintasis dešimtmetis)“

14.25-14.50 val. – Doc. dr. Larisa Dovnar (Baltarusijos kultūros ir menų valstybinis universitetas)

„Vilniaus vaidmuo baltarusių spaudos atgimime XX a. pradžioje: idėjiniai ir asmeniniai ryšiai“

14.50-15.15 val. – Tatjana Sapiega (Baltarusijos nacionalinė biblioteka)

„XX a. pradžios Baltarusijos atgimimo epocha Baltarusijos nacionalinės bibliotekos Knygos muziejuje“

15.15-15.40 val. – Dr. Bożena Koredczuk (Vroclavo universitetas)

„Lenkų knyga nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse 1918 m.: politinės, kultūrinės ir teisinės aplinkybės“

15.40-16.05 val. – Doc. dr. Remigijus Misiūnas (Vilniaus universitetas)

„Kitakalbės išeivių spaudos vieta tautinio išsivadavimo judėjime XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“

16.05-16.35 val. – Kavos pertrauka

SPAUDOS MEDIJOS INFORMACIJOS SISTEMOJE (vadovauja prof. dr. Osvaldas Janonis ir doc. dr. Remigijus Misiūnas)

16.35-17.00 val. Prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija)

„Knygnešio uždavinynas (Petro Mikolainio140-osioms gimimo metinėms)“

17.00-17.25 val. – Doc. dr. Aušra Navickienė (Vilniaus universitetas)

„Knygos istorijos samprata Lietuvos tyrėjų darbuose: tyrimų problematikos formavimasis ir kaita“

17.25-17.50 val.- Iveta Jakimavičiūtė (Vilniaus universitetas)

„Knygotyrinės biografistikos tyrimai Lietuvoje po 1990 metų“

17.50-18.15 val. – Doc. dr. Julija Zinkevičienė, Erika Butvydienė (Vilniaus universitetas)

„Leidėjų profesinės spaudos samprata“

18.15-18.30 val. – Informacija konferencijos dalyviams

 

Rugsėjo 26 d., penktadienis – išvažiuojamoji sesija į Šilutę ir Bitėnus (vadovauja Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas)
 

Išvykstama 7.00 val. autobusu iš Gedimino aikštės, grįžtama rugsėjo 27 d. 22.00 val.

11.00-11.30 val. – Atvykimas į Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešąją biblioteką, Tilžės g. 10.

MARTYNAS JANKUS IR JO PAVELDO AKTUALINIMAS (vadovauja Dalia Užpelkienė ir doc. dr. Silva Pocytė)

Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, Tilžės g. 10

11.30-11.40 val. – Šilutės rajono mero Virgilijaus Pozingio sveikinimo žodis

11.40-12.05 val. – Doc. dr. Silva Pocytė (Klaipėdos universitetas)

„Martyno Jankaus veiklos atspindys ,,Varpo“ puslapiuose“

12.05-12.30 val. – Dr. Vaclovas Bagdonavičius (Kultūros, filosofijos ir meno institutas)

„Martyno Jankaus ir Vydūno kultūrinis bendradarbiavimas“

12.30-12.55 val. – Prof. habil. dr. Ona Tijūnėlienė (Klaipėdos universitetas)

„„Varpo“ vaidmuo tautinio tapatumo savimonei stiprinti XIX–XX amžių sandūroje“

12.55-14.00 val. – Pietų pertrauka

14.00-14.45 val. – Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos ir parodų apžiūra (vadovauja bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė)

14.45-15.10 val. – Danutė Česnulevičiūtė, Danutė Steponavičiūtė (Klaipėdos universiteto biblioteka)

„Medžiaga apie Martyną Jankų Klaipėdos universiteto bibliotekos rinkiniuose“

15.10-15.35 val. – Roza Šikšninė (Šilutės muziejus)

„Martyno Jankaus gyvenimo ir veiklos tyrimo šaltinių telkiniai Šilutės regiono atminties institucijose“

15.35-16.00 val. – Virginija Veiverienė (Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka)

„Martyno Jankaus atminimo įamžinimas ir sklaida Šilutės regione“

16.00-16.25 val. – Informacija
Saulius Sodonis (Šilutės laikraštis ,,Šilokarčema“)

„Martyno Jankaus dalyvavimas regiono politiniuose įvykiuose“

Išvykstama 9.00 val. autobusu iš nakvynės vietos

10.00-10.45 val. – Atvykimas į Martyno Jankaus muziejų

MARTYNAS JANKUS IR TĖVIŠKĖ

Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose, Lumpėnų seniūnija, Pagėgių savivaldybė Vadovauja Liudmila Burzdžiuvienė ir doc. dr. Žavinta Sidabraitė

10.45-11.00 val. – Pagėgių savivaldybės mero Kęsto Komskio sveikinimo žodis

11.00-11.25 val. – Darius Barasa (Klaipėdos universitetas)

„Martynas Jankus ir Bitėnai“

11.25-11.50 val. – Doc. dr. Žavinta Sidabraitė (Klaipėdos universitetas)

„Martyno Jankaus asmenybė prisiminimuose“

11.50-12.15 val. – Liudimila Burzdžiuvienė (Martyno Jankaus muziejus)

„Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose: paveldo aktualinimas“

12.15-12.45 val. – Konferencijos baigiamoji diskusija ir informacija

12.45-13.15 val. – Ekskursija po Martyno Jankaus paveikslų sodą (vadovauja muziejaus direktorė Liudmila Burzdžiuvienė)

13.30-14.30 val. – Pietų pertrauka

15.00-17.00 val. – Ekskursija po Rambyno kraštovaizdžio draustinį. Pokalbis su parko direktore Diana Milašauskiene.
 

Atsisveikinimas.