Pagrindinis puslapis Lietuva Mažoji Lietuva Pasitinkant 97-tąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, išleidžiama R. Deltuvo knyga apie miško ūkį ir medžioklę Mažojoje Lietuvoje

Pasitinkant 97-tąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, išleidžiama R. Deltuvo knyga apie miško ūkį ir medžioklę Mažojoje Lietuvoje

Pasitinkant 97-tąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, išleidžiama R. Deltuvo knyga apie miško ūkį ir medžioklę Mažojoje Lietuvoje

www.voruta.lt

Iš ilgamečio Didžiosios Lietuvos kaimyno Prūsijos, ištisus šimtmečius valdžiusios Mažąją Lietuvą ir jos miškus, ir iš pačios Mažosios Lietuvos likę tik vardai istoriniuose šaltiniuose. Knyga skiriama mūsų tautos atmintyje gyvos Mažosios Lietuvos miško ūkio ir medžioklės, miško ūkio ir gyvūnijos apsaugos raidai, senųjų prūsų genčių giriose medžiojusiems, miško ūkį kūrusiems, Kuršių nerijos ir Klaipėdos apylinkių smėlynus sutramdžiusiems žmonėms istorijos verpetuose aprašyti.

Vokiečių ordino užkariauta, pasaulietinės Prūsijos valstybės paveldėta, gausiai miškais apaugusi, menkai apgyvendinta ir dėl daugybės pelkių sunkiai įžengiama prūsų genčių teritorija valdovų potvarkiuose ir istorikų raštuose ilgą laiką buvo vadinama dykra. Mažoji Lietuva kūrėsi dykroje, augo miško žemės ir jos teiktų gėrybių sąskaita. Mažojoje Lietuvoje ošė įspūdingi medynai, veisėsi įvairūs žvėrys, įspūdingais medžioklės trofėjais didžiavosi  senieji Prūsijos valdovai, vėliau Vokietijos imperatorius Vilhelmas II ir vyriausiasis Vokietijos reicho medžioklis reichsmaršalas Hermanas Geringas, abu garsiojoje Romintos girioje turėję medžioklės pilaites.

Knygoje prisimenamas Mažosios Lietuvos ir lietuvybės vokiečių valstybėje likimas, aprašomi miškų naudojimo bruožai ir lietuvininkų indėlis šiame procese. Skaitytojas knygoje ras duomenų apie didžiausius Mažosios Lietuvos miškų masyvus, medžioklės tradicijas ir jos teisinį reguliavimą, žvėrių populiacijų raidą, elnių ir briedžių draustinių kūrimą, bandymus atkurti taurų ir stumbrų populiacijas, atskirų medžių rūšių reikšmę, miškų valdymo sistemos raidą, miškų niokojimą ir teisinius bandymus tai užkardyti, kovą su korupcija, stichines nelaimes, miškotvarkos atsiradimo prielaidas, medienos plukdymo verslą, medienos reikšmę Klaipėdos uostui.

Daug dėmesio skirta Kuršių nerijos miškų žūties ir atkūrimo, Klaipėdos smėlynų apželdinimo, Girulių gyvenvietės atsiradimo istorijai. Atskiras skyrius skirtas miškininkavimo ir medžioklės ypatumams, miško urėdijų ir girininkijų sodybų likimui Klaipėdos krašte aprašyti. Panaudotos medžiagos pagrindą sudaro atitinkamų laikotarpių statistinės apžvalgos, kartografų, istorikų, etnografų, botanikų darbai, miškininkų atsiminimai. Knyga gausiai iliustruota kartografinės medžiagos ištraukomis, žmonių ir jų veiklos požymių miškuose, paminklų, garsių medžioklės trofėjų, Klaipėdos krašto urėdijų ir girininkijų sodybviečių paveikslais.

 

Martynas Purvinas. Ilgai laukta knyga apie Mažosios Lietuvos girių istoriją

 

Knyga bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d. 13 val., 3.2 salėje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Laisvės pr. 5. Renginį ves dr. Romas Pakalnis.

Naujienos iš interneto