Prūsija

Evos Labutytės kūrinių parodoje – prūsų ir Mažosios Lietuvos praeities ženklai
Įrašas

Evos Labutytės kūrinių parodoje – prūsų ir Mažosios Lietuvos praeities ženklai

Eva Labutytė. Lietuvninkų giesmės. 2002 Birželio 1 d. 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma dailininkės Evos Labutytės estampų ir ekslibrisų paroda „Prūsų ir Mažosios Lietuvos praeities ženklai“. Renginyje dalyvaus dailėtyrininkė Nijolė Tumėnienė, dailininkės sūnus Kęstutis Vanagas. Visas kūrėjos gyvenimas buvo skirtas Mažosios Lietuvos kultūrai, jos šviesuoliams ir prūsų istorinei...

Česlovas Iškauskas. Kaip baltų žemė vos neatiteko Lietuvai…
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kaip baltų žemė vos neatiteko Lietuvai…

Karaliaučiaus universiteto (Albertinos) pastatai Priegliaus krante. Toliau matyti Karaliaučiaus katedra. XIX a. pabaiga. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas Rusijos karas Ukrainoje Europą privertė krūptelėti. Jeigu konfliktai vykdavo toli nuo Lietuvos, mes juos stebėjome gana abejingai. Bet šis karas jau tiesiogiai veikia visas regiono ir žemyno valstybes bei Lietuvą. Ypač dėl to, kad šalia beveik aštuonis dešimtmečius...

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
Įrašas

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?

Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona Voverienė, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas
Įrašas

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas

Liudvikas Narcizas Rasimas, www.zurnalasmiskai.lt Latvija su nerimu stebi bandymus Lietuvoje vėl naudoti okupacijos metu primestus vietovardžių pavadinimus… Kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būsimi nugalėtojai aptarinėjo Vokietijos su 1937 m. sienomis likimą, J. Stalinas buvo pačiame savo galybės Olimpe, JAV prezidentas buvo nepagydomos ligos tiek nukamuotas, kad lyg apžavėtas tik klausėsi J. Stalino kalbų, o Didžiosios...

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (II)
Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (II)

  Tauragės–Smalininkų apylinkės XVIII a. žemėlapio fragmente. Tuomet Tauragės žemės vaizduotos kaip Prūsijos teritorijos dalis. Dar gyvavo Žemaičių seniūnija (Starostey Samaiten). Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo   Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Nuo dabartinio Endriejavo apylinkių ištekanti Jūros upė ilgai vinguoja pietų link, prisijungdama vis naujus intakus ir už Tauragės įtekėdama į patį...

Tolminkiemio klebono K. Donelaičio kova su Prūsijos dvarininkais ir pareigūnais dėl parapijos žemių
Įrašas

Tolminkiemio klebono K. Donelaičio kova su Prūsijos dvarininkais ir pareigūnais dėl parapijos žemių

Paminklas K.Donelaičiui Gumbinėje. A. Kairio nuotr. Dr. Algirdas Matulevičius, Istorikas, enciklopedistas, žurnalistas, www.voruta.lt K. Donelaičio giminė. Jo Raštai   Kristijonas Donelaitis (g. 1714 m. Lazdynėliuose prie Gumbinės , m. 1780 m. Tolminkiemyje; palaidotas evangelikų liuteronų bažnyčios kriptoje). Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto studentų sąrašuose įmatrikuliuotas 1736 m. Donelaitis; maždaug nuo XX a. vidurio ir nusistovėjo ši pavardės...

Vysbadene atidaryta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“
Įrašas

Vysbadene atidaryta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“

Parodoje eksponuojamoje nuotraukoje – vienas iš Vilko vaikų Olafas Pasenau (Osterode, 1943–1944 m., iš šeimos archyvo) www.voruta.lt Birželio 4 d. Vysbadene atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948 / Wolfskinder: Auf dem Brotweg von Ostpreußen nach Litauen 1945–1948“. Paroda skirta Vilko vaikams – tai...

Martynas Purvinas. Tusainiai ir Karlsbergas
Įrašas

Martynas Purvinas. Tusainiai ir Karlsbergas

XIX a. pr. piešinys – Tusainių dvaro rūmai. Nuotraukos šaltinis: www.bildarchiv-ostpreussen.de Dr. Martynas Purvinas, www.voruta.lt Nuo Eisulių prasidedantys ir Nemuno kairiuoju krantu į vakarus toliau tebesitęsiantys statūs ir aukšti upės slėnio krantai (šimtmečiais vadinti „Ragainės skardžiai“) keliautojus įspėja, kad artinamasi prie svarbiausios žemupio vietos – šimtmečius egzistavusio Ragainės ir Tilžės dvimiesčio. Dėl daugelio priežasčių čia susikūrus svarbiausiam...

Benas Volodzka. Geležinkelio stotis Klaipėdai nerūpi?
Įrašas

Benas Volodzka. Geležinkelio stotis Klaipėdai nerūpi?

Benas Volodzka, Klaipėda, www.voruta.lt Klaipėda prasideda ne tik uosto krantinėmis, bet ir turėjo įdomią geležinkelio stotį… Čia pūkšėjo ne tik europinės vėžės, bet ir siauruko garvežiai… Taigi, pažvelkime kas mus šiandien pasitinka, kokį pirmą įspūdį padaro Klaipėdos geležinkelio vartai?                     Kylantys net du nauji pastatai prie kultūros paveldo objekto statybos kelia itin didelį susirūpinimą dėl...

Edita Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
Įrašas

Edita Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. vle.lt nuotr. Edita Barauskienė, www.voruta.lt Dėl požiūrių skirtumo į Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą   Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę žinoti Lietuvos istoriją ir ją įprasminti šių dienų realijomis. Visi yra girdėję apie Lietuvos kunigaikščių aspiracijas valdyti nuo Juodosios jūros iki Baltijos, tačiau rytuose, Baltarusijoje ir Ukrainoje, beliko tik Lietuvos...

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (I)
Įrašas

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (I)

XVI a. plano fragmentas – Mažosios Lietuvos šiaurrytinis pakraštys ir tuometinis valstybinės sienos tarp Prūsijos ir LDK žymėjimas kapčiais. Pavaizduotas beveik ištisai mišku užaugęs plotas su negausiomis gyvenvietėmis (Smalininkai, Liepgiriai ir kt.). Iš knygos: Deltuvas R. Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje. Klaipėda, 2019, p. 53. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šengeno sutarčiai įsigaliojus, ne...

Vytautas A. Gocentas. Lietuvininkų, klaipėdiškių metai ateina
Įrašas

Vytautas A. Gocentas. Lietuvininkų, klaipėdiškių metai ateina

Vytautas A.Gocentas. Asmeninė nuotr. Vytautas A. Gocentas, www.voruta.lt Taip, mielos ir brangieji, metai ateina ir nueina. 2020 metų paskutinis ketvirtis dovanojo naujų vilčių – su atėjimu, Adventu, o Kūčių ir Kalėdų žinia pasilieka visiems naujiems 2021 Viešpaties metams. Buvo daug gražių atmintinų dienų Spalio 16-oji yra minėtina diena – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Vyskupas...

Iki šiol mažiausiai žinoma apie Mažosios Lietuvos kaimus. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“
Įrašas

Iki šiol mažiausiai žinoma apie Mažosios Lietuvos kaimus. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“

www.voruta.lt Lietuviškuose kaimuose išliko ir išsivystė lietuviškoji tautinė kultūra, ten formavosi dabartinė lietuvių nacija (dėl šių priežasčių sovietinės okupacijos dešimtmečiais varžyti senųjų kaimų tyrimai, vengta jų objektyvaus apibūdinimo). Iki šiol mažiausiai žinoma apie Mažosios Lietuvos (sovietmečiu suniokoto regiono, praradusio beveik visus savo senuosius gyventojus) tradicinius kaimus, kur kelis šimtmečius buvo išlikusi lietuvių kalba bei senieji...

Aleksandras Sakas. Be Vembūtų gal ir Klaipėdos nebūtų! O kas tie Vembūtai?
Įrašas

Aleksandras Sakas. Be Vembūtų gal ir Klaipėdos nebūtų! O kas tie Vembūtai?

Vembūtų piliakalnio prieigos. Eglės Sakaitės nuotr. Aleksandras SAKAS, Klaipėda, www.voruta.lt Kaip ir kasmet, rugpjūčio pirmąją Klaipėdoje kelsime senąją geltonai raudoną miesto vėliavą. Per iškilmes ne kartą bus ištarta: 1252-ieji metai, Memelburgo pilis. O jei grįžtume į metus antrus iki šios datos ir prisimintume lemtingą lūžį, be kurio Klaipėda tąsyk dar nebūtų gimusi? Iškart noriu pabrėžti,...

Vladas Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?
Įrašas

Vladas Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?

Jonas Basanavičius (A. Jurašaičio fotografija, 1907). Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas. Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių...

„Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948″
Įrašas

„Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948″

www.voruta.lt Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas...

Įrašas

Ekskursija Mažosios Lietuvos panemuniais su dr. Martynu Purvinu

Astrida PETRAITYTĖ, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais. I knyga.- Trakai: Voruta, 2015   Visi bent kiek besidomintys Prūsų (Mažąja) Lietuva žino dr. Martyną Purviną – to krašto atstovą ir tyrėją, per daugelį metų išvaikščiojusį, matyt, visus jo kampelius, rinkusį būtųjų gyvenimų liudijimus (išlikusius ir suniokotus), fiksavusį fotografavusį… Ir  savo  profesinius (architekto) tyrimus,...

Vladas Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį
Įrašas

Vladas Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį

Abiejų Tautų Respublika (ATR) Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuvos likimas XVIII – XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos.  Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai,...

Caro valdžia nepalaužė pasiryžimo per amžius likti lietuviais
Įrašas

Caro valdžia nepalaužė pasiryžimo per amžius likti lietuviais

Liaudies meistro Petro Kalendos skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904“. limis.lt nuotr. Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt Represinė rusinimo politika 1864 metais, po garsiojo sukilimo, generalgubernatorius Michailas Muravjovas pradėjo represinę rusinimo politiką: ji numatė visiškai pašalinti lenkų kalbą iš viešojo gyvenimo, neleisti katalikams dirbti valdžios įstaigose, varžyti Katalikų bažnyčios veiklą, taip pat skatinti stačiatikybės plitimą ir kolonizaciją. Nevalia...

Pasitinkant 97-tąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, išleidžiama R. Deltuvo knyga apie miško ūkį ir medžioklę Mažojoje Lietuvoje
Įrašas

Pasitinkant 97-tąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, išleidžiama R. Deltuvo knyga apie miško ūkį ir medžioklę Mažojoje Lietuvoje

www.voruta.lt Iš ilgamečio Didžiosios Lietuvos kaimyno Prūsijos, ištisus šimtmečius valdžiusios Mažąją Lietuvą ir jos miškus, ir iš pačios Mažosios Lietuvos likę tik vardai istoriniuose šaltiniuose. Knyga skiriama mūsų tautos atmintyje gyvos Mažosios Lietuvos miško ūkio ir medžioklės, miško ūkio ir gyvūnijos apsaugos raidai, senųjų prūsų genčių giriose medžiojusiems, miško ūkį kūrusiems, Kuršių nerijos ir Klaipėdos...

Martynas Purvinas. Ilgai laukta knyga apie Mažosios Lietuvos girių istoriją
Įrašas

Martynas Purvinas. Ilgai laukta knyga apie Mažosios Lietuvos girių istoriją

Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt Ką tik išspausdinta mūsų šalyje pirmoji išsami knyga apie vis dar mažai žinomo krašto miškų praeitį[1]. Po dešimtmečius užsitęsusio sovietinio informacinio  bado vis nauji reikšmingi miškininkų veikalai[2]  Lietuvos istorijos mylėtojams atskleidžia savitus buvusio gyvenimo girių krašte puslapius. Prof., habil. dr. R. Deltuvas savo naujai knygai surinko daug žinių apie užmarštin lydėto...

Sigitas Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis
Įrašas

Sigitas Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis

Sigitas ŠAMBORSKIS, www.voruta.lt Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose...

Viso pasaulio lietuvininkai stengiasi gelbėti nuo pražūties ir į pasaulio kultūrinį akiratį grąžinti milžinišką kultūros paveldą, kurį sukūrė Mažoji Lietuva
Įrašas

Viso pasaulio lietuvininkai stengiasi gelbėti nuo pražūties ir į pasaulio kultūrinį akiratį grąžinti milžinišką kultūros paveldą, kurį sukūrė Mažoji Lietuva

Eva Banaitytė tautiniais lietuvininkų rūbais. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuotraukos. Asta BARTKEVIČIŪTĖ, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus etnografė, www.voruta.lt Tikriausiai girdėjote, kad 2019 metai yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Ta proga 2019 m. balandžio 25 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos organizuota XXII mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių palikimas...

Doc. dr. Martynas Purvinas ir architektė Marija Purvinienė: „Stulbina absurdiškas sumanymas didžiąsias Šilutės evangelikų liuteronų kapines, kur nuo XIX a. palaidota tūkstančiai vietos gyventojų, paversti smagių pramogų teritorija“
Įrašas

Doc. dr. Martynas Purvinas ir architektė Marija Purvinienė: „Stulbina absurdiškas sumanymas didžiąsias Šilutės evangelikų liuteronų kapines, kur nuo XIX a. palaidota tūkstančiai vietos gyventojų, paversti smagių pramogų teritorija“

Šilutės senosios evangelikų-liuteronų kapinės – vertinga Šilutės miesto architektūrinio, istorinio, kultūrinio palikimo. www.krastogidas.lt nuotr. www.voruta.lt Valstybinės J. Basanavičiaus premijos, Dr. Vydūno premijos, Martyno Jankaus premijos, Ievos Simonaitytės premijos, „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatai, nuo 1980 m. tiriantys Šilutės apylinkių kultūros paveldą doc. dr. Martynas Purvinas ir architektė Marija Purvinienė. VIEŠAS LAIŠKAS ŠILUTĖS RAJ. MERUI VYTAUTUI LAURINAIČIUI...

Įrašas

Čikagoje paminėtas 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos krašto sukilimas

Jonas Platakis neša JAV vėliavą. www.aidas.us nuotraukos „Čikagos Aido“ korespondentė Rūta TARAŠKEVIČIŪTĖ Sausio 13 – tosios datą garbingai minime kasmet. Tai kruvinomis aukomis pažymėta Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo diena. Kiek giliau užmarštin yra nustumta dar viena didi ir Lietuvai ne ką mažiau svarbi istorinė data – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena, kitaip Klaipėdos krašto sukilimas įvykęs...

Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių  susigrąžinimo viltis Lietuvai
Įrašas

Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai

Algimantas Liekis. Alkas.lt nuotr. Prof.dr.Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt       (Minint „Tilžės Akto“ 100 – metį) Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof.dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A.Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 –...

Berlyne pristatytas „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“
Įrašas

Berlyne pristatytas „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“

www.voruta.lt Šiais metais Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido „Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną“ vokiečių kalba – „Preußisch-Litauen. Ein Enzyklopädisches Handbuch“ . Leidinys parengtas keturių tomų apimties Mažosios Lietuvos enciklopedijos (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas [centras], 2000 – 2009) pagrindu.  2014 metais jis pasirodė anglų kalba, 2015 metais lietuvių kalba, o 2018 metais išleistas vokiškasis variantas....

Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (2)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (2)

Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Pirmoje dalyje pažvelgėme istoriniu rakursu, o šioje – krašto toponimikos grimasos.   Margas baltiškųjų vardų žemėlapis Tokia istorinė potekstė. Bet dr. M. Razmukaitė krašto vietovardžių kaitą kildina dar iš ankstyvesnių laikų. Savo studijoje...

Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (1)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (1)

Tilžė. mokslolietuva.lt nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Žinoma, ir be vilties negalime gyventi… Pirmoje dalyje – istorinis rakursas. Apkarpyta didybė Dažnas tik pasvajoja, kad kažkada LDK laikais Lietuvos kunigaikštystės ribos buvo nusitęsę iki Juodosios jūros, ir šioje...

Įrašas

Darius Kiniulis. Skalvos mitologija

  Darius SKINIULIS, Tauragės krašto muziejaus Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Skalvos mitologinių objektų tyrimas Lietuvos archeologijos ir istorijos moksle aprašant tam tikrą regioną, kultūrą, gentį mitologinių vietų analizė ne visada yra įprasta sudedamoji tyrimo dalis. Beveik visais atvejais apsiribojama kapinynų, gyvenviečių, piliakalnių kartografija, būdingų bruožų aprašymu. Jei žinomos tirtos šventvietės – aprašomos ir jos. Ne visi...