Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. vle.lt nuotr. Edita Barauskienė, www.voruta.lt Dėl požiūrių skirtumo į Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę žinoti Lietuvos istoriją ir ją įprasminti šių dienų realijomis. Visi yra girdėję apie Lietuvos kunigaikščių aspiracijas valdyti nuo Juodosios jūros iki Baltijos, tačiau rytuose, Baltarusijoje ir Ukrainoje, beliko tik Lietuvos...
Iliustracijoje: kairėje viršuje – prieš išvežant restauruoti geltonai pokariu nudažytas tiltas; senieji atvirukai Parengė Jūratė Mičiulienė, Kultūros paveldo departamentas Pradėjus remontuoti avarinės būklės vieną seniausių Lietuvoje metalo konstrukcijų Šilutės tiltą per Šyšos upę, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prasidėjo diskusijos dėl jo spalvos. Tilto metalinės dalys dabar yra išvežtos remontuoti, restauruoti. Pagal su KPD suderintą projektą,...
Vydūno laiškas Martynui Jankui Vaclovas Bagdonavičius, www.voruta.lt Martynas Jankus ir Vydūnas – pačios iškiliausios figūros XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos tautiniame sąjūdyje. Tiek vienas, tiek kitas nuveikė stebėtinai daug, paliko bene ryškiausiai įsimenamus įvaizdžius tiek amžininkų, tiek jaunesnės kartos žmonių, juos dar mačiusiųjų, atmintyje. Galima sakyti, abu tiek anuomet...
Šilutės miesto vaizdas. Dešinėje A. Vonbergo alaus darykla. XIX a. pab.– XX a. pr. Ignas Giniotis, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikas, istorijos žurnalas „Voruta“, nr.4, 2025 Miesto istoriją galima pažinti ne tik per svarbiausius istorinius įvykius, žymius žmones, architektūrą, bet ir per kasdienybę – tai, kuo gyveno miestelėnai, kokiais amatais, verslais ar veiklomis užsiėmė, kuo...
Mažosios Lietuvos lietuvininkai. Vokietija, Leipcigas, 1870 Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1936 metų pabaigoje Klaipėdos dienraštyje „Vakarai” atspausdintas straipsnis apie Rusnės žvejų kelionę į Prūsijos sostinę Berlyną. Ši kelionė įvyko 1857 metų pradžioje. Jos metu Rusnės žvejų delegaciją turėjo priimti Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas (1797–1861). Bet tuo metu karalius dėl psichinės ligos buvo nušalintas nuo valdžios....
Radvilų sarkofagai Nesvyžiuje. KPD nuotr. Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, dr. med. Juozas Prasauskas, www.voruta.lt Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios ir XVIII a., parašyta...
XIX a. pr. piešinys – Tusainių dvaro rūmai. Nuotraukos šaltinis: www.bildarchiv-ostpreussen.de Dr. Martynas Purvinas, www.voruta.lt Nuo Eisulių prasidedantys ir Nemuno kairiuoju krantu į vakarus toliau tebesitęsiantys statūs ir aukšti upės slėnio krantai (šimtmečiais vadinti „Ragainės skardžiai“) keliautojus įspėja, kad artinamasi prie svarbiausios žemupio vietos – šimtmečius egzistavusio Ragainės ir Tilžės dvimiesčio. Dėl daugelio priežasčių čia susikūrus...
Baidoku „META“ atplaukusi grupė ekskursantų prie Karaliaus Vilhelmo kanalo šliuzo Lankupiuose. Šioje vietoje Vilhelmo kanalas jungiasi su Minija. Lietuvos jūrų muziejaus fotografija Ignas Giniotis, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikas, istorijos žurnalas „Voruta”, 2024, Nr. 4 Karaliaus Vilhelmo kanalas, Klaipėdos kanalas, vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Kelias jungia Miniją...
Paminklas K.Donelaičiui Gumbinėje. A. Kairio nuotr. Dr. Algirdas Matulevičius, Istorikas, enciklopedistas, žurnalistas, www.voruta.lt K. Donelaičio giminė. Jo Raštai Kristijonas Donelaitis (g. 1714 m. Lazdynėliuose prie Gumbinės , m. 1780 m. Tolminkiemyje; palaidotas evangelikų liuteronų bažnyčios kriptoje). Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto studentų sąrašuose įmatrikuliuotas 1736 m. Donelaitis; maždaug nuo XX a. vidurio ir nusistovėjo ši pavardės...
Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio portretas. Aliejus, 1528, dailininkas L. Cranachas vyresnysis; Hercogo Antono Ulricho muziejus Braunschweige, šaltinis-vle.lt Marija Purvinienė, Kaunas, www.voruta.lt Sofijos Jogailaitės ir markgrafo Frydricho sūnus Albrechtas Hohencolernas fon Ansbachas gimė 1490 m., mirė 1568 m. Tepliuvoje, netoli nuo Karaliaučiaus. Mes turėtume prisiminti, kad jis buvo Gediminaičių palikuonis, bene visiems žinomo Lenkijos karaliaus ir...
Prof. Dalia Kiseliūnaitė su savo knyga. Vytauto Petriko nuotr. „Vorutos” žurnalas, 2024, Nr.2 „Ar galima to išvengti?“ – ramus balsas telefono ragelyje, rodos, nesuteikė vilties Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ leidėjams parengti interviu su šiųmetine Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureate DALIA KISELIŪNAITE. Kalbininkė, profesorė, daug metų tyrinėjanti Mažosios Lietuvos kultūrą ir...
Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“ Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Kada kalbama apie knygnešystės laikotarpį, aš visada prisimenu jaunystės metais matytą dailininko Kazio Šimonio išraiškingą paveikslą „Knygnešio mirtis“, kuriame su knygų ryšulėliu Knygnešys, parklupęs ant piliakalnio, glaudžiasi prie lietuviško koplytstulpio kamieno lyg tardamas...
Valdovas Margiris. Dalininkas – Artūras Slapšys Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas , www.voruta.lt Šiais metais minime 688-ąsias Pilėnų žūties metines ir 695-ąsias didžiosios dalies Žemaitijos pilių sunaikinimo metines, įvykus kruvinam Jono Liuksemburgiečio vadovaujamam žygiui. Abiejuose įvykiuose svarbiausią vaidmenį atliko vadas Margiris. Dar vienas sutapimas yra tas, kad abu įvykiai atsitiko panašiai tokiu pačiu metu...
Istorikas Virgilijus Poviliūnas, www.voruta.lt Šiais metais sukanka 135 metai, kai 1889 m. sausio mėnesį iš spaudos išėjo naujas mėnesinis literatūros, politikos ir mokslo laikraštis „Varpas”. Prieš metus, 1888 m. Varšuvoje įsteigta Lietuvos draugija. Ši draugija vienijo vos 22 narius, iš kurių 12 studentų. Draugijos įstatuose vienas tikslų buvo skatinti lietuvių švietimą, leidžiant knygas ir laikraščius....
Dvispalvis Tauragės valdos žemėlapis 1653 m. Linas Tamulynas, VšĮ Archeologijos centras, Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, www.voruta.lt Valstybių, dvarų, miestų ir atskirų gyvenviečių istorija rašoma remiantis išlikusiais rašytiniais dokumentais, t.y. įvairiausiais vietovių aprašais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir įvairiais kitais politinių bei ūkinių faktų aprašymais. Viena iš įdomesnių ir vizualiai patrauklių istorinių šaltinių rūšių...
Napoleonas Bonapartas Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Liūdnai savo turtingo gyvenimo istoriją baigusio Napoleono Bonaparto (Napoleono I-ojo) sąsajos su Lietuva neturi jokio genealoginio atspalvio. O vis dėl to jis buvo svarbus – ir nebūtinai kaip užkariautojas – Lietuvai. Kodėl? Siūlome dar vieną kiek pakoreguotą pasakojimą iš ankstesnių autoriaus rašinių, patalpintų knygoje „Neįtikėtina, bet tikra“ (Kaunas, 2012). Geopolitinės...
Robertas Shileris Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Iš tikrųjų, Lietuva turi kuo didžiuotis. Visų įžymybių nesuminėsi. O štai šis pasaulinio garso vyras, kurio seneliai kilę iš Gaurės kaimo, buvusio netoli Prūsijos sienos, prieš 10 metų gavo Nobelio ekonomikos premiją. Kas jis? Paskaitykite. Šis pasakojimas vienas iš paskutiniųjų, talpintų knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Beje, Nobelio...
Imanuelis Kantas © TSPMI archyvo nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį kartą pradėsiu nuo filosofijos. Vienas garsus lietuvių (taip, lietuvių!) filosofas savo veikaluose mėgino atskirti tikėjimą nuo proto. Jis rašė, kad yra trys tokios pagrindinės idėjos: psichologinė, kosmologinė ir teologinė. Jas apmąstydamas, žmogaus protas susiduria su neišsprendžiamais prieštaravimais, arba antinomijomis. Šios antinomijos formuluojamos viena kitą neigiančių...
Klaipėdos pilis ir miestas (apie 1535 m. graviūra) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šį kartą iš Vilniaus persikelkime daugiau kaip 300 kilometrų vakariau, į kitą Lietuvos pusę, kur Baltijos bangos skalauja smėlėtus baltų valstybės krantus. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas užima ypatingą vietą ne tik geografine, ekonomine bei socialine prasme, bet ir istorine. Jeigu dėl Vilniaus...
Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...
Stankaičių kaimo užeiga ties perkėla per Veiviržo upę. XX a. pradžios piešinys pašto atviruke „Sveikinimai iš Stankaičių“. Atvirukas iš Vilkyčių pašto tuomet buvo išsiųstas į Berlyną. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. „Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VII) Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VI) Martynas...
Karalienės Luizės tilto portalas. Iliustr. Iš kn.: Шпилёва А. И., „Тильзи на почтовой открытке“: каталог почтовых открыток с видами Тильзита 1-й трети XX в. из фондов музея истории города Советска и Калининградского областного историко– художественного музея , Калининград: Аксиос, 2013, 130 с.: ил. Andželika Špiliova, istorikė, muziejininkė*, paminklosaugininkė, Tilžė (Sovetskas), Rusijos Federacija, www.voruta.lt Biografinėje literatūroje jos...
Katyčių tarpukario vaizdai: užeigos namai, turgaus aikštė su kepykla, bažnyčia (centre), mokykla. Nuotr. iš Evos Kestenus rinkinio Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Besidomintieji senaisiais žemėlapiais ir ilgaamžio lietuvininkų krašto šiaurine riba nesunkiai pastebi ties Katyčiais išsišovusį nemažą iškyšulį buvusios valstybės sienos trasoje. Istoriko Tomo Baranausko nuomone, 1422 m. Melno taika nustatytoji riba tarp Lietuvos Didžiosios...
Karaliaučiaus universiteto (Albertinos) pastatai Priegliaus krante. Toliau matyti Karaliaučiaus katedra. XIX a. pabaiga. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas Rusijos karas Ukrainoje Europą privertė krūptelėti. Jeigu konfliktai vykdavo toli nuo Lietuvos, mes juos stebėjome gana abejingai. Bet šis karas jau tiesiogiai veikia visas regiono ir žemyno valstybes bei Lietuvą. Ypač dėl to, kad šalia beveik aštuonis dešimtmečius...
Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona Voverienė, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...
Liudvikas Narcizas Rasimas, www.zurnalasmiskai.lt Latvija su nerimu stebi bandymus Lietuvoje vėl naudoti okupacijos metu primestus vietovardžių pavadinimus… Kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būsimi nugalėtojai aptarinėjo Vokietijos su 1937 m. sienomis likimą, J. Stalinas buvo pačiame savo galybės Olimpe, JAV prezidentas buvo nepagydomos ligos tiek nukamuotas, kad lyg apžavėtas tik klausėsi J. Stalino kalbų, o Didžiosios...
Tauragės–Smalininkų apylinkės XVIII a. žemėlapio fragmente. Tuomet Tauragės žemės vaizduotos kaip Prūsijos teritorijos dalis. Dar gyvavo Žemaičių seniūnija (Starostey Samaiten). Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Nuo dabartinio Endriejavo apylinkių ištekanti Jūros upė ilgai vinguoja pietų link, prisijungdama vis naujus intakus ir už Tauragės įtekėdama į patį...
Benas Volodzka, Klaipėda, www.voruta.lt Klaipėda prasideda ne tik uosto krantinėmis, bet ir turėjo įdomią geležinkelio stotį… Čia pūkšėjo ne tik europinės vėžės, bet ir siauruko garvežiai… Taigi, pažvelkime kas mus šiandien pasitinka, kokį pirmą įspūdį padaro Klaipėdos geležinkelio vartai? Kylantys net du nauji pastatai prie kultūros paveldo objekto statybos kelia itin didelį susirūpinimą dėl...
XVI a. plano fragmentas – Mažosios Lietuvos šiaurrytinis pakraštys ir tuometinis valstybinės sienos tarp Prūsijos ir LDK žymėjimas kapčiais. Pavaizduotas beveik ištisai mišku užaugęs plotas su negausiomis gyvenvietėmis (Smalininkai, Liepgiriai ir kt.). Iš knygos: Deltuvas R. Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje. Klaipėda, 2019, p. 53. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šengeno sutarčiai įsigaliojus, ne...
www.voruta.lt Lietuviškuose kaimuose išliko ir išsivystė lietuviškoji tautinė kultūra, ten formavosi dabartinė lietuvių nacija (dėl šių priežasčių sovietinės okupacijos dešimtmečiais varžyti senųjų kaimų tyrimai, vengta jų objektyvaus apibūdinimo). Iki šiol mažiausiai žinoma apie Mažosios Lietuvos (sovietmečiu suniokoto regiono, praradusio beveik visus savo senuosius gyventojus) tradicinius kaimus, kur kelis šimtmečius buvo išlikusi lietuvių kalba bei senieji...