Prūsija

Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (1)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (1)

Tilžė. mokslolietuva.lt nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Žinoma, ir be vilties negalime gyventi… Pirmoje dalyje – istorinis rakursas. Apkarpyta didybė Dažnas tik pasvajoja, kad kažkada LDK laikais Lietuvos kunigaikštystės ribos buvo nusitęsę iki Juodosios jūros, ir šioje...

Įrašas

Darius Kiniulis. Skalvos mitologija

  Darius SKINIULIS, Tauragės krašto muziejaus Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Skalvos mitologinių objektų tyrimas Lietuvos archeologijos ir istorijos moksle aprašant tam tikrą regioną, kultūrą, gentį mitologinių vietų analizė ne visada yra įprasta sudedamoji tyrimo dalis. Beveik visais atvejais apsiribojama kapinynų, gyvenviečių, piliakalnių kartografija, būdingų bruožų aprašymu. Jei žinomos tirtos šventvietės – aprašomos ir jos. Ne visi...

Įrašas

Rusai ketina sunaikinti pasaulinio garso prūsų archeologinių paminklų kompleksą

Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com Tomas Baranauskas, www.alkas.lt Archeologai skambina pavojaus varpais: Rusijos valdomoje Kaliningrado srityje gintaro gavybos sumetimais ketinama sunaikinti pasaulinio garso vikingų epochos (IX–X a.) Prūsijos miestą – Kaupą-Viskiautus. Kaip praneša interneto portalas „Novyj Kaliningrad“, dar 2017...

Įrašas

Dr. Algirdas Matulevičius. Karaliaučiaus kraštas – prūsų ir lietuvininkų žemė

Dr. Algirdas MATULEVIČIUS, istorikas, enciklopedistas, www.voruta.lt Gebiet Königsberg, Königsberg Region (vok.; Karaliaučiaus sritis, regionas) Obwód Królewski (lenk.; Karaliaučiaus apygarda). Tai Rytprūsių (Ostpreussen) šiaurinė dalis, pasibaigus II pasauliniam karui, po Potsdamo konferencijos (1945) atitekusi iki Taikos konferencijos SSRS valdymui ir 1946 m. paversta Kaliningradskaja oblastj. Buvo priimti nugalėtojų neteisingi ir neteisėti sprendimai, kurių padarinius demokratinė Europa...

Įrašas

Naujas veikalas apie Mažosios (Prūsų) Lietuvos valstiečių praeitį

Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Tokiose agrarinėse šalyse kaip Lietuva valstiečiai (žemdirbiai ir gyvulių augintojai) tūkstančius metų sudarė krašto gyventojų daugumą. Jų darbu sukurtomis gėrybėmis naudodavosi vadai, kariai, žyniai ir kitokie. Tačiau senųjų istorijos metraštininkų dėmesio visada susilaukdavo ne gausūs valstiečiai (esą dėmesio neverta beveidė žmonių minia), o įvairūs valdovai ir kiti, kurių žygiai ir...

Įrašas

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva Vytautas ŠILAS, www.alkas.lt Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje...

Įrašas

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA, SKIRTA MAŽOSIOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO RYTŲ PRŪSIJOJE 70-MEČIO PAMINĖJIMUI

„VOKIEČIŲ BENDRUOMENĖ“ (VILNIUS)   TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA,  SKIRTA     MAŽOSIOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO RYTŲ PRŪSIJOJE 70-MEČIO PAMINĖJIMUI    Konferencija įvyks 2015 m. lapkričio 28 d., pradžia 11:00 val.   Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus Salėje, Aukų g. 2A, Vilnius Konferencijoje dalyvauja:   Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai ir tyrinėtojai, visuomeninių organizacijų...

Įrašas

Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą. Išdegintos žemės principu Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės...

Įrašas

XVIII a. lietuvininkų nuomonė: vokietis, nemokantis lietuviškai, yra nemokytas ir tamsus

Rusnė (Rytų Prūsija). Apie 1900 – 1919 m. Leidėjas A. Wabbel, Ruß  Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jokūbo Brodovskio žodynas svarbus ne tik leksikografams, bet ir tautosakos tyrinėtojams, nes daugelį dabar vartojamų patarlių XVIII a. pirmą kartą užrašė būtent jis, sako Lietuvos mokslų premijos laureatas Vincentas Drotvinas. „Gal biblinė, gal iš klasikinės...

Įrašas

Prisimenant senąjį Memelį

© Istorinių archyvų nuotr., ve.lt Nors dabar Lietuvos mes neįsivaizduojame be Klaipėdos miesto, šis uostamiestis daugelį metų priklausė kitai valstybei. Be to, jis turėjo ir kitą pavadinimą, kuris yra gerai žinomas ir šių laikų Klaipėdos gyventojams. „Memel“ – taip Lietuvos uostamiestį anksčiau vadino čia gyvenę prūsai bei (vėliau) vokiečiai. Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525...

Įrašas

Deividas Šlekys. Kaip lietuviai ir lenkai Vokietijos imperiją kūrė

Sukilimas, kuris nulėmė revoliuciją. Taip būtų galima apibūdinti 1863-1864 m. Rusijai priklausiusiose ATR žemėse vykusių kovų poveikį Europos politiniam gyvenimui: klausimas, ar mes galėtume kalbėti apie dualistinės Austrijos-Vengrijos valstybės sukūrimą, vienos imperijos (Prancūzijos) žlugimą ir kitos (Vokietijos) iškilimą, jeigu ne XIX a. II-os pusės įvykiai mūsų kraštuose. Didžiųjų sukilimų pasekmės retai apsiriboja vien tik pokyčiais...

Įrašas

Senųjų Klaipėdos krašto kapinių slėpiniai: istorija, kultūra, likimai

Loreta LIUTKUTĖ, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka 2013 m. balandžio 5 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslinio periodinio leidinio „Acta historica universitatis Klaipedensis“ XXV tomo „Klaipėdos krašto konfesinis paveldas: tarpdisciplininiai senųjų kapinių tyrimai“ sutiktuvės. Apie tai, kokie buvo esminiai laidojimo tradicijos Prūsijoje formavimosi aspektai, kuo ...

Įrašas

Tilžės aktas: faktai ir versijos

Aras LUKŠAS Šiandien Tilžės aktas vertinamas ne tik nevienareikšmiai, bet kartais ir visiškai priešingai. Požiūrių spektras platus: vieni jį lygina su Vasario 16-osios aktu ir teigia, kad be jo šiandien neturėtume Klaipėdos, o kiti tvirtina, jog dokumentas visiškai neatspindėjo daugumos lietuvininkų siekių. 2012 m. lapkričio 30-ąją, minėdami Mažosios Lietuvos dieną, prisiminkime 1918 metų lapkričio 30...

Įrašas

Antrasis Jūratės Statkutės de Rosales atsakymas A. Butkui ir S. M. Lanzai

Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, vėliau...

Įrašas

A. Lapinskas. Jeigu lenkų švietimo padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, tai kuriems galams tie streikai?

Anatolijus LAPINSKAS Apie galimus Lietuvos lenkų moksleivių streikus atidesni DELFI skaitytojai galėjo sužinoti dar pernai vasarą iš mano rašyto straipsnio. Priminsiu, apie kokius streikus tuomet kalbėjo Lietuvos lenkų vadas Valdemaras Tomaševskis: „Lietuvos lenkų rinkimų akcija neatmeta galimybės rengti mokyklų streiką, panašų į tą, kurį prieš mokyklų germanizavimą suorganizavo lenkų vaikai iš Września miestelio“. Tas streikas...

Įrašas

Fenriras, arba ką byloja ežero dugno lobis apie galindus ir gotus

Algirdas PATACKAS, Kaunas Neseniai lrytas.lt, pasiremdamas Lenkijos spauda, paskelbė sensacingą informaciją apie Prūsijos Galindijoje, dabartinės Lenkijos Mozūrijoje, prie Nidajno ežero rastą lobį, įvardintą kaip „baltų genties galindų kario kapas“ [1]. Kodėl ši žinia yra sensacinga? Ogi todėl, kad keičia mūsų sampratą apie baltų ryšius su visa to meto Europos pagoniškaja oikumena, praplėsdamas juos vakarų kryptimi...