Prūsija

Martynas Purvinas. Ilgai laukta knyga apie Mažosios Lietuvos girių istoriją
Įrašas

Martynas Purvinas. Ilgai laukta knyga apie Mažosios Lietuvos girių istoriją

Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt Ką tik išspausdinta mūsų šalyje pirmoji išsami knyga apie vis dar mažai žinomo krašto miškų praeitį[1]. Po dešimtmečius užsitęsusio sovietinio informacinio  bado vis nauji reikšmingi miškininkų veikalai[2]  Lietuvos istorijos mylėtojams atskleidžia savitus buvusio gyvenimo girių krašte puslapius. Prof., habil. dr. R. Deltuvas savo naujai knygai surinko daug žinių apie užmarštin lydėto...

Sigitas Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis
Įrašas

Sigitas Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis

Sigitas ŠAMBORSKIS, www.voruta.lt Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose...

Viso pasaulio lietuvininkai stengiasi gelbėti nuo pražūties ir į pasaulio kultūrinį akiratį grąžinti milžinišką kultūros paveldą, kurį sukūrė Mažoji Lietuva
Įrašas

Viso pasaulio lietuvininkai stengiasi gelbėti nuo pražūties ir į pasaulio kultūrinį akiratį grąžinti milžinišką kultūros paveldą, kurį sukūrė Mažoji Lietuva

Eva Banaitytė tautiniais lietuvininkų rūbais. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuotraukos. Asta BARTKEVIČIŪTĖ, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus etnografė, www.voruta.lt Tikriausiai girdėjote, kad 2019 metai yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Ta proga 2019 m. balandžio 25 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos organizuota XXII mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių palikimas...

Doc. dr. Martynas Purvinas ir architektė Marija Purvinienė: „Stulbina absurdiškas sumanymas didžiąsias Šilutės evangelikų liuteronų kapines, kur nuo XIX a. palaidota tūkstančiai vietos gyventojų, paversti smagių pramogų teritorija“
Įrašas

Doc. dr. Martynas Purvinas ir architektė Marija Purvinienė: „Stulbina absurdiškas sumanymas didžiąsias Šilutės evangelikų liuteronų kapines, kur nuo XIX a. palaidota tūkstančiai vietos gyventojų, paversti smagių pramogų teritorija“

Šilutės senosios evangelikų-liuteronų kapinės – vertinga Šilutės miesto architektūrinio, istorinio, kultūrinio palikimo. www.krastogidas.lt nuotr. www.voruta.lt Valstybinės J. Basanavičiaus premijos, Dr. Vydūno premijos, Martyno Jankaus premijos, Ievos Simonaitytės premijos, „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatai, nuo 1980 m. tiriantys Šilutės apylinkių kultūros paveldą doc. dr. Martynas Purvinas ir architektė Marija Purvinienė. VIEŠAS LAIŠKAS ŠILUTĖS RAJ. MERUI VYTAUTUI LAURINAIČIUI...

Įrašas

Čikagoje paminėtas 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos krašto sukilimas

Jonas Platakis neša JAV vėliavą. www.aidas.us nuotraukos „Čikagos Aido“ korespondentė Rūta TARAŠKEVIČIŪTĖ Sausio 13 – tosios datą garbingai minime kasmet. Tai kruvinomis aukomis pažymėta Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo diena. Kiek giliau užmarštin yra nustumta dar viena didi ir Lietuvai ne ką mažiau svarbi istorinė data – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena, kitaip Klaipėdos krašto sukilimas įvykęs...

Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių  susigrąžinimo viltis Lietuvai
Įrašas

Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai

Algimantas Liekis. Alkas.lt nuotr. Prof.dr.Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt       (Minint „Tilžės Akto“ 100 – metį) Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof.dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A.Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 –...

Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (2)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (2)

Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Pirmoje dalyje pažvelgėme istoriniu rakursu, o šioje – krašto toponimikos grimasos.   Margas baltiškųjų vardų žemėlapis Tokia istorinė potekstė. Bet dr. M. Razmukaitė krašto vietovardžių kaitą kildina dar iš ankstyvesnių laikų. Savo studijoje...

Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (1)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (1)

Tilžė. mokslolietuva.lt nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Žinoma, ir be vilties negalime gyventi… Pirmoje dalyje – istorinis rakursas. Apkarpyta didybė Dažnas tik pasvajoja, kad kažkada LDK laikais Lietuvos kunigaikštystės ribos buvo nusitęsę iki Juodosios jūros, ir šioje...

Įrašas

Darius Kiniulis. Skalvos mitologija

  Darius SKINIULIS, Tauragės krašto muziejaus Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Skalvos mitologinių objektų tyrimas Lietuvos archeologijos ir istorijos moksle aprašant tam tikrą regioną, kultūrą, gentį mitologinių vietų analizė ne visada yra įprasta sudedamoji tyrimo dalis. Beveik visais atvejais apsiribojama kapinynų, gyvenviečių, piliakalnių kartografija, būdingų bruožų aprašymu. Jei žinomos tirtos šventvietės – aprašomos ir jos. Ne visi...

Įrašas

Rusai ketina sunaikinti pasaulinio garso prūsų archeologinių paminklų kompleksą

Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com Tomas Baranauskas, www.alkas.lt Archeologai skambina pavojaus varpais: Rusijos valdomoje Kaliningrado srityje gintaro gavybos sumetimais ketinama sunaikinti pasaulinio garso vikingų epochos (IX–X a.) Prūsijos miestą – Kaupą-Viskiautus. Kaip praneša interneto portalas „Novyj Kaliningrad“, dar 2017...

Įrašas

Dr. Algirdas Matulevičius. Karaliaučiaus kraštas – prūsų ir lietuvininkų žemė

Dr. Algirdas MATULEVIČIUS, istorikas, enciklopedistas, www.voruta.lt Gebiet Königsberg, Königsberg Region (vok.; Karaliaučiaus sritis, regionas) Obwód Królewski (lenk.; Karaliaučiaus apygarda). Tai Rytprūsių (Ostpreussen) šiaurinė dalis, pasibaigus II pasauliniam karui, po Potsdamo konferencijos (1945) atitekusi iki Taikos konferencijos SSRS valdymui ir 1946 m. paversta Kaliningradskaja oblastj. Buvo priimti nugalėtojų neteisingi ir neteisėti sprendimai, kurių padarinius demokratinė Europa...

Įrašas

Naujas veikalas apie Mažosios (Prūsų) Lietuvos valstiečių praeitį

Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Tokiose agrarinėse šalyse kaip Lietuva valstiečiai (žemdirbiai ir gyvulių augintojai) tūkstančius metų sudarė krašto gyventojų daugumą. Jų darbu sukurtomis gėrybėmis naudodavosi vadai, kariai, žyniai ir kitokie. Tačiau senųjų istorijos metraštininkų dėmesio visada susilaukdavo ne gausūs valstiečiai (esą dėmesio neverta beveidė žmonių minia), o įvairūs valdovai ir kiti, kurių žygiai ir...

Įrašas

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva Vytautas ŠILAS, www.alkas.lt Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje...

Įrašas

Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą. Išdegintos žemės principu Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės...

Įrašas

Prisimenant senąjį Memelį

© Istorinių archyvų nuotr., ve.lt Nors dabar Lietuvos mes neįsivaizduojame be Klaipėdos miesto, šis uostamiestis daugelį metų priklausė kitai valstybei. Be to, jis turėjo ir kitą pavadinimą, kuris yra gerai žinomas ir šių laikų Klaipėdos gyventojams. „Memel“ – taip Lietuvos uostamiestį anksčiau vadino čia gyvenę prūsai bei (vėliau) vokiečiai. Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525...

Įrašas

Deividas Šlekys. Kaip lietuviai ir lenkai Vokietijos imperiją kūrė

Sukilimas, kuris nulėmė revoliuciją. Taip būtų galima apibūdinti 1863-1864 m. Rusijai priklausiusiose ATR žemėse vykusių kovų poveikį Europos politiniam gyvenimui: klausimas, ar mes galėtume kalbėti apie dualistinės Austrijos-Vengrijos valstybės sukūrimą, vienos imperijos (Prancūzijos) žlugimą ir kitos (Vokietijos) iškilimą, jeigu ne XIX a. II-os pusės įvykiai mūsų kraštuose. Didžiųjų sukilimų pasekmės retai apsiriboja vien tik pokyčiais...

Įrašas

Antrasis Jūratės Statkutės de Rosales atsakymas A. Butkui ir S. M. Lanzai

Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, vėliau...

Įrašas

A. Lapinskas. Jeigu lenkų švietimo padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, tai kuriems galams tie streikai?

Anatolijus LAPINSKAS Apie galimus Lietuvos lenkų moksleivių streikus atidesni DELFI skaitytojai galėjo sužinoti dar pernai vasarą iš mano rašyto straipsnio. Priminsiu, apie kokius streikus tuomet kalbėjo Lietuvos lenkų vadas Valdemaras Tomaševskis: „Lietuvos lenkų rinkimų akcija neatmeta galimybės rengti mokyklų streiką, panašų į tą, kurį prieš mokyklų germanizavimą suorganizavo lenkų vaikai iš Września miestelio“. Tas streikas...

Įrašas

Fenriras, arba ką byloja ežero dugno lobis apie galindus ir gotus

Algirdas PATACKAS, Kaunas Neseniai lrytas.lt, pasiremdamas Lenkijos spauda, paskelbė sensacingą informaciją apie Prūsijos Galindijoje, dabartinės Lenkijos Mozūrijoje, prie Nidajno ežero rastą lobį, įvardintą kaip „baltų genties galindų kario kapas“ [1]. Kodėl ši žinia yra sensacinga? Ogi todėl, kad keičia mūsų sampratą apie baltų ryšius su visa to meto Europos pagoniškaja oikumena, praplėsdamas juos vakarų kryptimi...