Sena Voruta

„Tai – mano įspūdžiai iš Protvos Galindos“, – apie savo fotografijas, kuriose užfiksuoti senosios baltų kultūros pėdsakai šių dienų Rusijos žemėje, sako panevėžietis Laimutis Vasilevičius. Tokių nuotraukų parodas įvairiose Lietuvos vietose jis stengiasi papildyti paskaitomis apie galindus – vakarinių baltų, t. y. prūsų, genties dalį, kuri kadaise apsigyveno Pripetės baseine, o vėliau, patyrusi slavų genčių...

Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius XVI a. pr. gimė Bernardas Holtorpijus, poetas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, vėliau Frankfurto prie Maino universiteto profesorius. „Elegijos mirus Šviesiausiam vyrui daktarui Stanislovui Rapolioniui…“ („Elegia de obitu Clarissimi viri Stanislai Rapagelani…“, 1545 m.) autorius. Mirė po 1577 m. Apie 1510 m. Zobalatyje (Baltarusija) gimė Jurgis Zablockis, giesmių vertėjas. Studijavo Krokuvos,...

Reformacija prasidėjo XVI amžiaus antrajame dešimtmetyje daugelyje Europos katalikiškųjų kraštų. Ji buvo labai sudėtingas reiškinys: prasidėjo kaip argumentų sistemos kūrimas tikėjimui pakeisti, keitė pačią Bažnyčios sampratą, greitai ėmėsi siekių Bažnyčios organizaciją pritaikyti prie kintančios (daugeliu požiūrių jau ir pakitusios, palyginti su XIV-XV a.) visuomenės sanklodos, prie besiformuojančių naujų politinių tendencijų.   Daugelyje kraštų ji siejo...

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas ir Klaipėdos universiteto leidykla kviečia į Lietuvos istorijos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos doc. habil. dr. Ingės Lukšaitės sudaryto istorijos šaltinių rinkinio „Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių 1676–1685 m. dokumentai“ pristatymą.   Jis vyks Vilniaus knygų mugės metu, LITEXPO parodų rūmuose, 2010 m. vasario 19 dieną...

Radvilų rūmuose pristatyta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio minėjimo programos lietuvių išeivijos dailininkų paroda „Dovana nepriklausomai Lietuvai“.   Lietuvių išeivijos dailininkų paroda „Dovana nepriklausomai Lietuvai“ atidaroma minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-metį.   Kaip mena LDM direktorius Romualdas Budrys, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio proga 2000-aisiais buvo surengta didžiulė paroda „Sugrįžusi išeivijos dailė“.   „Ši paroda atspindėjo Lietuvos dailės muziejuje sukaupto...

Jeigu juridiniai aktai mūsų sąmonei turi kokią nors reikšmę, tai nepripažinti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos juridinis statusas yra kitoks, nei 1990 m. kovo 11-ąją postuluotasis, yra neįmanoma.   1990 m. kovo 11 d. Lietuvos parlamento priimtas Aktas „Dėl nepriklausomos valstybės atstatymo“ skelbia: „Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje...

Tęsinys. Pradžia Nr. 4 (317)   Reikšmingu Dubingių bažnyčios istorijos aspektu buvo jos tapimas pirmąja Biržų ir Dubingių šakos Radvilų bendros giminės kapaviete. Pripažįstant luominio, ir ypač konfesinio, veiksnio svarbą XVI-XVII a. Lietuvos laidojimų tradicijoje, Radvilų palaidojimai Dubingiuose yra vieni iš autentiškiausių protestantiškos pompa funebris tradicijos pavyzdžių.   Tik prasidėjus reformacijai, LDK liuteronai ir kalvinistai,...

Pranešimas žiniasklaidai Spalio 5 dieną Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvių karai su švedais XVI–XVIII amžiuje“, skirta Salaspilio mūšio 400 metų jubiliejui paminėti. Kadangi tuo laikotarpiu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė unijos ryšiais buvo susijusi su Lenkijos karalyste, sutartimis su Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštyste, į konferenciją Akademijos Karo istorijos centro mokslininkai pakvietė...

Lietuvos istorijos laikraštis. Neoficialus kraštutinio Lietuvos nacionalistų sparno spaudos organas (maždaug mūsų “Szczerbiec”) atitikmuo eina nuo 1989 m. Redaktorius ir steigėjas – Juozas Vercinkevičius. 1993 m. dvyliktajame numeryje spausdinami du laiškai, kuriuose protestuojama prieš naujos bažnyčios statymą naujoje Vidugirių parapijoje. Įsteigti naują parapiją šalia jau esančių Punske ir Seinuose sumanė bažnyčios vadovybė, o ne parapijiečiai....

Šiais metais švenčiame Mindaugo karūnavimo 750-ies metų sukaktį. Šios sukakties minėjimas savotiškai parodo, jog visai neišmanome savo istorijos. Vieni skelbia, kad tai – Lietuvos valstybės įkūrimo 750 metų sukaktis, kiti – karalių Mindaugą pristato kaip valstybės įkūrėją, treti – kaip vienintelį Lietuvos karalių. Jogaila – Lietuvos karalius Pripažinkime, kad istorija per daug svarbi, kad ją...

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos pilietybė buvo išimties tvarka suteikta Jurijui Borisovui, prieštarauja Konstitucijai ir Pilietybės įstatymui. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. gruodžio 31 d. paskelbė viešą pareiškimą, kuriame teigiama, kad šiame...

Iš kasmečio knygų srauto nelengvai išnyra unikumai, tyliai glūdintys nuošalėje, nelabai patogių nei lengvam pasiskaitymui, nei šmaikščiam ar sentimentaliam pasiplepėjimui. Tokia laikytume ir itin kruopštaus, ilgalaikio triūso pareikalavusią D. Pociūtės monografiją „Maištininkų katedros: ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai“ („Versus aureus“, 2008 m.), nušviečiančią neilgą, bet dvasinei Lietuvos (LDK) raidai labai reikšmingą XVI a. laikotarpį...

Šventos Mišios namie „Katalikų akademijos“ leidykla išleido retą knygą „Objektas Intrigantas“ (Kunigo Broniaus Laurinavičiaus gyvenimas ir veikla). Monografiją sudaro trys dalys: „Kunigo Broniaus Laurinavičiaus gyvenimas ir veikla“, „Rašytinis palikimas“ ir „Atsiminimai“ apie jį. „Intrigantas“ – taip kunigą B. Laurinavičių savo „byloje“ vadinę čekistai, sovietmečiu šėtono priemonėm įnirtingai kovoję su Lietuvos veikiančia Romos katalikų Bažnyčia, kai...

Prieš gruodžio dvidešimtosios aušrą, po pusantro mėnesio sunkios ligos mirė mūsų Juozas Tonkūnas, tarnavęs, Dievui, Tėvynei, blaivybei, Vilniaus kraštui. Daugelis jo pasiges ir supras Juozo atliktų darbų reikšmę. Paskutinį kartą š. m. spalio 29 d. Rasų kapinėse jis spėjo paminėti Lietuvai nusipelniusius vilniečius. Juozas Tonkūnas gimė 1933 m. balandžio 18d. Ruškelių kaime (Joniškėlio parapija, Pasvalio...

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigotas, vykdo programą užsienio lietuviams remti. Per pastaruosius šešerius metus departamentas gavo per tūkstantį projektų užsienio lietuvių veiklos programoms remti. Prioritetas skirtas Rytų kraštams, ir tai suprantama: čia lietuvių bendruomenės daugiausiai formavosi sovietų sąjungai suirus, būtent joms ir buvo reikalinga finansinė, moralinė parama, kitaip sakant, veiksmas ir...

Kostas Barauskas, s. Kazio, gimė 1908 m. sausio 11 d. Alytaus aps. Alovės vls. Slabadėlės k., ūkininkų šeimoje. Tėvai turėjo 14 ha žemės. Kostas buvo vyriausias vaikas šeimoje. Be jo, dar augo 6 seserys: Zosė (g. 1912), Marija (g. 1916), Leokadija (g. 1917), Anelė (g. 1919), Ona (g. 1921) ir Antanina (g. 1923). Kostas mokėsi...

Trečiojo Palangos miesto garbės piliečio vardas po mirties suteiktas partizanų generolui ir okupuotos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui. Taip sekmadienį Palangos gintaro muziejuje vykusiame iškilmingame kurorto tarybos posėdyje nusprendė miesto politikai. Iškilmėse dalyvavo vienintelės likusios gyvos artimiausios J. Žemaičio giminaitės – dvi generolo sesers Kotrynos Juškienės dukterys: 73 metų Aušra...

2004 m. rugsėjo 2 d. (Vilniuje) Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo Lietuvos vietinės rinktinės karių veteranų sąjungos ir Armijos krajovos veteranų klubo Susitaikymo deklaracijos pasirašymo ceremonijoje. Prezidentas pažymėjo, jog šiandien yra istorinė diena, nes užverstas dar vienas Antrojo pasaulinio karo paliktas istorinių nesusipratimų puslapis. „Kartais totalitariniams režimams pavykdavo sukiršinti okupuotų kraštų žmones. Tokių nesusipratimų...

Visuotinai įsigalėjusi 1344-1345 m. perversmo versija buvo išdėstyta dar Vytauto laikais. Kęstučiui su Algirdu nepatiko, kad Gediminas aukščiausią valdžią perdavė Jaunučiui, jiedu susitarė nuversti brolį; Algirdas į Vilnių pavėlavo, Kęstutis užėmė jį vienas, o paskui perleido Algirdui kaip vyresniajam broliui. Istoriografijoje būta ginčių dėl Gedimino palikimo – klaidingai perskaitytais šaltiniais grįstos istorijos apie jo žūtį...

„…Tas, kuris remias istorija, visad teisus. Mirusieji neprisikels, kad liudytų kitką“. [Česlovas Milošas, 1946, Niujorkas] Įžvalgesni dabartiniai Lietuvos valstybės, Vilniaus miesto vadovai, kultūros bei meno veikėjai  rūpinasi mūsų garbingos tautos istorinės praeities išlikimu ir atkūrimu, iš kurios sunkiais, balansuojančiais ant išlikimo ribos metais, tarsi iš gyvybės šaltinio sėmėmės ir semiamės stiprybės. Ar susimąstome, kodėl mūsų...

Trakų parapijos lietuvių ir lenkų bendruomenės, miesto visuomenė sekmadienį, kovo 30-ąją dieną, paminėjo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios kunigą mons. Vytauto Pranciškaus Rūko auksinį kunigystės jubiliejų. 1958 m. kovo 23-ąją d., Kauno arkikatedroje, vysk. Julijonas Steponavičius įšventino V. P. Rūką kunigu. Nuo to laiko jis ištikimai tarnavo Bažnyčiai, tikintiesiems, visuomenei ir Lietuvos valstybei. Jau...

Etniškai giminingų genčių žemės – natūrali valstybių kūrimosi erdvė. Panašiomis kalbomis kalbantiems žmonėms lengviau susitarti, suformuoti bendrą tapatybę, pasijusti vienos tautos ir valstybės nariais. Valstybės kūrimasis tokioje terpėje sutinka mažesnį pasipriešinimą. Kaip rodo Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Rusios pavyzdžiai, ankstyvosios valstybės dažniausiai kuriasi etniškai vienalytėje erdvėje, kurią, be etninio faktoriaus, dar gali riboti natūralios gamtinės kliūtys,...