Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius
XVI a. pr. gimė Bernardas Holtorpijus, poetas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, vėliau Frankfurto prie Maino universiteto profesorius. „Elegijos mirus Šviesiausiam vyrui daktarui Stanislovui Rapolioniui…“ („Elegia de obitu Clarissimi viri Stanislai Rapagelani…“, 1545 m.) autorius.
Mirė po 1577 m.
Apie 1510 m. Zobalatyje (Baltarusija) gimė Jurgis Zablockis, giesmių vertėjas. Studijavo Krokuvos, Wittenbergo, Karaliaučiaus universitetuose, mokė didikų vaikus. Išvertė giesmių, kurių dvi išspausdintos M. Mažvydo katekizme ir giesmyne.
Mirė 1563 m. Tübingene (Vokietija).
Apie 1510 m. Karaliaučiuje gimė Jonas Kirtoforas, kunigas, Martyno Mažvydo bendradarbis, giesmės vertėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Mirė 1582 II 21 Karaliaučiuje ten pat (*MLE, 2, 109).
Apie 1515 m. greičiausiai Pabėtuose (Žuvininkų aps.) gimė Abelis Vilis, vertėjas. Kunigavo. Išvertė į prūsų kalbą M. Liuterio mažąjį katekizmą („Stas Likuts Catechismus…“, 1561 m.).
Mirė tarp 1583-1593 m. Karaliaučiuje.
Apie 1520 m. rytų Lietuvoje gimė Stanislovas Marcijanas (Musa), giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo išversta giesmė išspausdinta M. Mažvydo giesmyne.
Mirė greičiausiai 1584 m. Lazdynuose (Pilkalnio aps.) (*MLE, 2, 734).
Apie 1520 m. Žemaitijoje (spėjama, kad Šilutės r. Švėkšnos–Gardamo (2007 m. pastatytas stogastulpis) – Žemaičių Naumiesčio (2007 m. t. p. pastatytas stogastulpis) areale) gimė Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmuso prasti žodžiai“ (1547) parengėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo Ragainėje. Dar išleido „Giesmę šv. Ambraziejaus“ (1549), „Formą krikštymo“ (1559), parengė giesmyną „Giesmės krikščioniškos“ (d. 1 išl. 1566, d. 2 – 1570) ir maldyną „Parafrazis“ (1574?). 1998 II 19 Ragainėje (dabar Neman) prie buv. bažnyčios pritvirtinta memorialinė lenta M. Mažvydui.
Mirė 1563 V 21 Ragainėje (*MLE, 2, 824–826).
Apie 1525 m. Žemaitijoje, greičiausiai Varniuose, gimė Tomas Gedkantas, giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo išversta giesmė išspausdinta M. Mažvydo giesmyne.
Mirė po 1566 m. Širvintoje (Pilkalnio aps.) (*MLE, 1, 438).
Apie 1525 m. Žemaitijoje gimė Augustinas Jomantas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė ir išvertė giesmių ir psalmių (išsp. M. Mažvydo ir L. Zengštoko giesmynuose), buvo pradėjęs versti Bibliją.
Mirė 1576 m. Ragainėje (*MLE, 1, 646).
Apie 1525 m. Lietuvoje gimė Baltramiejus Vilentas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, buvo šio miesto lietuvininkų bažnyčios kunigas. Išvertė M. Liuterio mažąjį katekizmą („Enchiridion“, 1575 m.), „Evangelijas ir epistolas“, 1579 m., paskelbė M. Mažvydo giesmyną.
Mirė 1587 IV ar V Karaliaučiuje.
Apie 1530 m. greičiausiai Lietuvoje gimė Mikalojus Blotnas vyresnysis, giesmių eiliuotojas. Kunigavo. Viena jo giesmė išspausdinta M. Mažvydo ir L. Zengštoko giesmynuose.
Mirė 1587 III Pilupėnuose (Stalupėnų aps.) (*MLE, 1, 187).
Apie 1540 m. Vėluvoje gimė Jonas Bylaukis vyresnysis, vienas iš spėjamų Wolfenbüttelio postilės autorių. Mokytojavo, kunigavo.
Mirė 1603 X 5 Jurbarke (Maž. Lietuva) (*MLE, 1, 174).
1540 m. įsteigta Žeimelio ev. liuteronų parapija. 1786 X 8 padėtas dabartinės mūrinės bažnyčios kampinis akmuo, o 1793 IX 29 ji pašventinta.
Apie 1550 m. Kaukėnuose (Pakalnės aps.) gimė Aleksandras Raduinionis, Rodūnionis, jaunesnysis, giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Jo versta giesmė išspausdinta L. Zengštoko giesmyne, J. Bretkūno postilės ir Biblijos vertimo tikrintojas.
Mirė 1591 ar 1592 m. ten pat.
Apie 1550 m. Maž. Lietuvoje gimė Danielius Gaidys, kunigas, vienas iš J. Bretkūno postilės ir Biblijos vertimo tikrintojų.
Mirė tarp 1601-1607 m. Laukiškoje (Labguvos aps.) (*MLE, 1, 412).
Apie 1550 m. Westfalijoje (Vokietija) gimė Patroklas Velveris, vienas iš spėjamų Wolfenbütelio postilės autorių. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Mirė 1598 m. Tilžėje.
Apie 1550 m. Maž. Lietuvoje gimė Paulius Oderbornas, paskelbęs „Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimą“ („Joannis Basilidis Magni Mascoviae Ducis vita“, 1585 m.). Studijavo Rostocko universitete, kunigavo Vilniuje(?), Kaune, Rygoje, Jelgavoje.
Mirė 1604 m. Jelgavoje (Latvija).
1550 m. Kaune pradėtas skelbti Dievo žodis pagal nepakeistą Augsburgo tikėjimo išpažinimo raštą. Parapija įsikūrė 1558 metais ir parapijos ganytojišką darbą pradėjo kunigas Zommer. Jis tarnavo iki 1570 metų. Po jo Kauno parapijoje tarnavo kunigas Bampf ir vėliau kunigas Paulius Oderbornas. 1682 IX 22 padėtas dabartinės bažnyčios kampinis akmuo.
1565 m. mirė Jonas Hopijus, „Laidotuvių kalbos mirus… Abraomui Kulviečiui“ („Oratio funebris in obitum… Abrahami Culvensis…, 1547 m.“) autorius. Profesoriavo Karaliaučiaus universitete.
Gimė XVI a. pr.
Apie 1580 m. Įsrutyje gimė Jonas Hopneris, jaunesnysis, eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė epitalamą lotynų ir lietuvių kalbomis „Kristups yra vardas tavo“ (1634 m.), skirtą Kristupo Pretorijaus magistro laipsnio promocijos proga.
Mirė 1637 m. Klaipėdoje (*MLE, 1, 574).
1590 m. Schwerine (Vokietija) gimė Jonas Lėmanas, vyresnysis, eiliuotojas. Mokytojavo, kunigavo. Parašė lietuviškai epitalamą „Jog venčiavonystės stonas…“ (1643 m.), skirtą Verdainės kunigo Vilhelmo Martinio vestuvių proga.
Mirė 1664 m. Klaipėdoje (*MLE, 2, 574).
Apie 1590 m. Ragainėje gimė Burhardas Lobelis, ruošęs giesmes D. Kleino giesmynui. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.
Mirė 1648 ar 1653 m. Kraupiške (Ragainės aps.) (*MLE, 2, 678).
1595 m. Rusnėje mirė Mikalojus Siautila, kunigas, J. Bretkūno Biblijos vertimo koreguotojas.
Gimė prieš 1533 m. Žemaitijoje.
Po 1600 m. greičiausiai Lietuvoje mirė Albertas Striška, mokytojas, J. Bretkūno Biblijos vertimo koreguotojas.
Gimė apie XVI a. vid. Rytų Lietuvoje.
Apie 1605 m. Tilžėje gimė Jonas Kleinas, giesmių eiliuotojas. Trys jo verstos giesmės išspausdintos D. Kleino giesmyne. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Mirė 1662 m. Katniavoje (Stalupėnų aps.) (*MLE, 2, 678).
Apie 1610 m. Ragainėje gimė Jonas Hurtelijus, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Buvo sudaręs giesmynėlį, iš kurio apie 30 giesmių paskelbta D. Kleino giesmyne (1666 m.).
Mirė 1666 m. ten pat (*MLE, 1, 435).
1610 m. Reinerze (Silezija, dab. Lenkija) gimė Jonas Partatijus, giesmių eiliuotojas, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo giesmė paskelbta 1753 m. giesmyne, sudarė lietuvių ir graikų kalbų lyginamąjį žodynėlį, kurs neišliko.
Mirė 1646 X Laukiškoje (Labguvos aps.) (*MLE, 3, 435).
Apie 1620 m. gimė Fridrichas Vitikas, kunigas, giesmių vertėjas. Kelios jo giesmės paskelbtos D. Kleino giesmyne (1666 m.).
Mirė 1662 VII 9 Karaliaučiuje.
1625 m. Įsrutyje mirė Kristupas Šteinas, padėjęs J. Rėzai parengti „Psalterą Dovydo“. Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri parengė dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ištakas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Gimė apie 1582 m. Enciūnuose (Stalupėnų aps.).
Apie 1630 m. Norkaičiuose (Šilutės aps.) gimė Mykolas Gaidys, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė giesmių, talkino D. Kleinui ruošiant giesmyną.
Mirė 1689 m. Rusnėje (*MLE, 1, 412).
1630 m. Pilupėnuose (Stalupėnų aps.) mirė Mykolas Sapūnas, vienas iš spėjamų Wolfenbütelio postilės autorių. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Gimė apie 1553 m. Bartuose (Tilžės aps.).
1630 m. Pilupėnuose (Stalupėnų aps.) mirė Mykolas Sapūnas (Sappun), ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, spėjamas 1573 m. postilės perrašinėtojas.
Gimė apie 1553 m. Bartuose (Tilžės aps.).
1634 ar 1635 m. Ragainėje mirė Jurgis Beselmanas, padėjęs J. Rėzai parengti „Psalterą Dovydo“. Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri parengė dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ištakas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo Tauragėje ir Ragainėje.
Gimė apie 1592 ar 1595 m. Tilžėje (*MLE, 1, 169).
Apie 1640 m. Užupėnuose (Gumbinės aps.) gimė Jokūbas Perkūnas vyresnysis, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo giesmė išspausdinta 1685 m. giesmyne.
Mirė 1709 m. Išdaguose (Gumbinės aps.) (*MLE, 3, 532).
1640 m. Įsrutyje mirė Petras Kleikys, kunigas, superintendentas, padėjęs J. Rėzai parengti „Psalterą Dovydo“. Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri parengė dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ištakas.
Gimė 1574 m. Klaipėdoje (*MLE, 2, 228).
1640 m. Stalupėnuose mirė Jurgis Virčinskis, padėjęs J. Rėzai parengti „Psalterą Dovydo“. Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri parengė dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ištakas. Studijavo Karaliaučiaus ir Wittenbergo universitetuose, kunigavo.
Gimė apie 1586 m. Žabynuose (Darkiemio aps.).
1650 m. Kėdainiuose mirė ev. liuteronas, karo inžinierius, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras Adomas Freitagas. 2008 XII 13 Kėdainiuose ant Šviesiosios gimnazijos sienos, minint jo 400–ąsias gimimo metines, atidengta paminklinė lenta.
Gimė 1608 m. Torunėje.
1655 V Nibudžiuose (Gumbinės aps.) mirė Andrius Krauzė, kunigas, kalbos ir senienų tyrinėtojas. Turėjo rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną, galimas dalykas, buvo jo autorius.
Gimė XVI a. II pusėje greičiausiai Maž. Lietuvoje (*MLE, 2, 313).
Po 1655 m. mirė Frydrichas Lobelis, vertėjas, studijavo Karaliaučiuje ir Leidene.
Gimė 1624 m. Ragainėje
1685 m. Klaipėdoje gimė Dovydas Vilkas, paskelbęs lietuvišką epitalamą (1704 m.) ir lietuviškų poterių tekstą (1715 m.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, išvykęs į Angliją ėjo aukštas bažnytines pareigas.
Mirė 1745 m. Anglijoje.
1705 m. Klaipėdoje gimė Jonas Richteris, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare Halėje, kunigavo. Sudarė rankraščiu likusį vokiečių–lietuvių k. žodyną.
Mirė 1754 XI 14 Klaipėdoje.
1705 m. (1706 ar 1709 m.) pastatyta mūrinė Kintų ev. liut. bažnyčia. Po II pasaulinio karo parapija užregistruota 1948 VIII 27, pamaldos vyksta 1908 m. pastatytuose parapijos namuose. Pati bažnyčia 1990 m. atiduota katalikams(?!).
1710 m. Tilžėje mirė Jonas Šulcas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Išvertė Ezopo pasakėčių (1706 m.).
Gimė 1684 m. Katniavoje (Stalupėnų aps.).
Apie 1725 m. Valtarkiemyje (Gumbinės aps.) gimė Povilas Frydrichas Ruigys, kalbininkas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare, ilgai gyveno Rygoje. Išleido „Lietuvių kalbos gramatikos pradmenis“ vokiečių kalba.
Mirė 1781 m. Karaliaučiuje.
Apie 1730 m. Maž. Lietuvoje gimė Jonas Melankaitis, giesmių vertėjas, mokytojas.
Mirė 1795 m. Mielkiemyje (Stalupėnų aps.) (*MLE, 3, 51).
1730 m. Tilžėje mirė Jobas Naunynas, redagavęs N. Testamento 1727 m. leidimą, vertęs Bibliją. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Gimė apie 1672 m. Ragainėje (*MLE, 3, 247).
1740 m. Kalnininkuose (Pakalnės aps.) gimė Jonas Frydrichas Pušys, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parengė giesmių rinkinį „Kelios šventos giesmelės“ (1820 m.).
Mirė 1801 V 5 Pilkalnyje (*MLE, 3, 813).
1750 m. Želvuose (Įsruties aps.) mirė Kristijonas Štimeris, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Sueiliavo giesmių (išsp. 1732 m. giesmyne), išvertė dalį 1735 m. Biblijos.
Gimė 1671 VII 22 Įsrutyje.
Apie 1760 m. Varskiliuose (Pakalnės aps.) gimė Henrikas Ibšas (Huebsch), padėjęs L. Rėzai rengti Biblijos leidimą (1816). Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.
Mirė 1814 X 19 Nemerkiemyje (Gumbinės aps.) (*MLE, 1, 579, 576).
Apie 1775 m. Nidoje (Kuršių nerija) gimė Kristijonas Endrikis Mertikaitis, giesmių vertėjas ir kūrėjas. Mokytojavo, buvo sakytojas. Sudarė daug kartų leistą giesmyną „Visokios naujos giesmės“ (1800 m.).
Mirė prieš 1856 m. (*MLE, 1, 364, 566).
Apie 1780 m. Klaipėdoje ar jos apylinkėse gimė Teodoras Benjaminas Tilas, užrašęs lietuvių liaudies poezijos L. Rėzos „Dainoms“ (1825 m.). Studijavo teisę Karaliaučiaus universitete, tarnavo juridinėse įstaigose.
Mirė po 1825 m. greičiausiai Klaipėdoje.
Apie 1780 m. Maž. Lietuvoje gimė Kristupas Bedarfas, precentorius, užrašęs lietuvių liaudies dainų L. Rėzos „Dainoms“ (1837 m.).
Mirė po 1838 m. (*MLE, 1, 159).
1800 m. (spėjama) įsteigta Žvyrių (Skirsnemunės) ev. liut. parapija.
Apie 1800 m. minima mokyklėlė prie Žemaičių Naumiesčio ev. liut. surinkimo.
1800 m. grafo Zubovo dvaro prievaizdas dovanojo Šiaulių ev. liut. parapijai sklypą su namu. Pirmasis parapijos kunigas FridrichasVilhelmasSkubovius(tarnavo 1801–1815 m.). 1854 metais komisija priėmė naujai pastatytą mūrinę bažnyčią, kuri po II pasaulinio karo valdžios atimta, o vėliau ir nugriauta.
Apie 1810 m. Žiliuose (Ragainės aps.) gimė Mauras Pucas, 1851 m. redagavo Tilžėje ėjusį periodinį leidinį „Lietuviškas prielaiškas“. Mokytojavo, 1851 m. emigravo į JAV.
Mirė po 1852 m. JAV (*MLE, 3, 797-798).
Apie 1840 m. Aulavėnuose (Įsruties aps.) mirė Jonas Fridrichas Hertellis, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Bandė versti į lietuvių kalbą vokiečių poetus, užrašinėjo lietuvių liaudies dainas.
Gimė 1769 IX 4 Rummelsburge (Pomeranija, dab. Lenkija) (*MLE, 1, 364, 566).
1845 m. įsteigta Smalininkų ev. liut. parapija. 1989 IX 27 atsikūrusi parapija 2004 XI 6 įsirengė naujus maldos namus viename iš parapijos pastatų. 1878 XI 13 pašventinta bažnyčia su 30 m aukščio bokštu, kuriame virš įėjimo buvo įstatyta balta laiminanti Kristaus skulptūra, 1944 m. apgriauta, pokario metais visai sugriauta.
1850 m. pašventinta Žagarės ev. liut. bažnyčia, kurią pastatė grafas Medemas savo dvare už 1,5 kilometro nuo miestelio. Per II pasaulinį karą Žagarės bažnyčia sudegė, o sienas gyventojai išardė ir plytas panaudojo savo namų individualiai statybai.
Apie 1850 m. Įsrutyje mirė Vilhelmas Teodoras Šimelpenigis, užrašęs lietuvių liaudies dainų L. Rėzai. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.
Gimė 1787 m. Ragainėje.
1865 m. pašventinta Alkiškių ev. liut. dabartinė mūrinė bažnyčia, kuriai 1861 m. padėtas kertinis akmuo. 1829 m. kunigas Hermanas Konradas Šulcas pašventino pirmąją medinę bažnyčią. 1933 m. įforminta savarankiška parapija.
Prieš 1870 m. gimė Kristupas Giedraitis, vertėjas, Maž. Lietuvos spaudos veikėjas.
Mirė po 1940 m. greičiausiai Gumbinėje (*MLE, 1, 472).
1870 m. įsteigta savarankiška Rukų ev. liut. parapija, 1886 VII 11 pašventinta dabartinė raudonų plytų bažnyčia.
1885–1886 m. Karaliaučiuje leistas pirmasis lietuvių politinis laikraštis „Žiūronas“, red. Ch. Kibelka.
1890 m. pastatyta Jurbarko ev. liut. medinė bažnyčia, turinti 500 sėdimų vietų. Maldos namai buvo pastatyti 1851 m. 1900 m. Jurbarke buvo pastatytas mūrinis klebonijos pastatas, o 1905 m. buvo pastatyti kiti ūkio trobesiai: mūriniai tvartai ir medinis kantoratas. 1952 m. bažnyčia uždaryta ir paversta sandėliu, vėliau – gyvenamuoju namu. 1994 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia.
1895 m. įkurta Natkiškių parapija. 1904 XI 29 pašventinta didinga mūrinė neogotikinė bažnyčia (1903 IX 4 padėtas jos kertinis akmuo). Bažnyčios bokštas 1944 m. numuštas, o po karo pastatas visiškai nugriautas. 1993 V 31 pašventinta dabartinė Natkiškių ev. liuteronų bažnyčia, įrengta buv. klebonijoje (*MLE, 3, 222).
1900–1901 m. Bitėnuose leistas mėnraštis „Saulėteka“, red. A. Bruožis, vėliau M. Jankus.
1900 m. Klaipėdoje leistas „Lietuviškos ceitungos“ priedas „Lietuvos ūkininkas“, red. A. Jodaitis.
1900 m. jau veikė Margiškių surinkimas ir maldos namai, o 1911 I 1 (sen. st.) įsteigta Sartininkų ev. liut. parapija – Tauragės filija. 1934 m. pašventinta dabartinė medinė bažnyčia.
1900 m. pastatoma nedidukė medinė, laikina Ramučių ev. liut. bažnytėlė.
1905 m. įsteigta Vanagų ev. liut. parapija. 1909 II 21 pašventinta dabartinė raudonų plytų bažnyčia, kurios kertinis akmuo padėtas 1907 VIII 20 d.
1905–1906 m. kas antrą mėnesį V. Storostos [Vydūno] leistas teosofinis žurnalas „Šaltinis“.
1910 m. Batakiuose (Gerviečiuose) mirė Friedrich Imma, Batakių ev. liut. parapijos kantorius (1899-1910), pirmasis vertėjas iš latvių kalbos. Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido J. V. Sakranovičiaus (Zakranovičs Janis Vilhelms) „Dievo tarnas dr. Martins Lutėrus“ (1905) ir V. Plutės (Plutte, V., tikr. OlavsVilis) „Švento rašto nusidavimai“ (t. y. istorija, 1907 ir 1926 (2 leidimai)). Įsteigė Blaivystės draugiją. Palaidotas parapijos Mažintų kapinėse.
Gimė 1873 m.
1915 m. Tilžėje „Rūta“ leido žurnalą „Naujovė“ (ats. Vydūnas).
1920–1921 m. „Spauda“ leido laikraštį „Litauische Warte“, red. J. Stikliorius.
1920-1922 m. Tilžėje leistas savaitraštis jauniesiems „Rytojus“, red. A. Baltris.
1920–1921 m. Klaipėdoje leistas „Tarybos žinios“.
1920-1921 m. Klaipėdoje leistas laikraštis „Darželis“, red. M. Glažė.
1920–1939 m. leistos „Klaipėdos krašto valdžios žinios“.
1920 m. Klaipėdoje J. Vanagaičio leistas laikraštis „Prekybos žinios“, red. H. Zvėkys, J. Meikys.
1920–1922 m. Klaipėdoje leistas skelbimų laikraštis „Baltika“, red. J. Meikis, vėliau H. Zvikys.
1920–1921 m. Klaipėdoje vok. ir liet. laikraštis „Vokiška – Lietuviška Namynes Bunta“, red. G. Schmidt.
1925-1926 m. Klaipėdoje leistas „Valstybinis Valdininkas“.
1925-1929 m. Klaipėdoje leistas religinis žurnalas „Laikas“, red. R. A. Mettas.
1930 m. Tilžėje leistas laikraštis „Unsere Stimme“, red. E. Jagomastas.
1935–1940 m. Klaipėdoje ir Kaune leistas evangelikų laikraštis „Lietuvos evangelikų kelias“, red. P. Dagys.
Gimė 1888 VIII 13 Jogauduose (Ragainės aps.) (*MLE, 1, 465).
2010 m. sausis
1910 I Tilžėje Jonas Vanagaitis pradėjo leisti mėnraštį „Allgemeine litauische Rundschau“ (1910–1912 m.), kurio tikslas burti visus lietuvininkus į vieną šeimą, informuoti ir išjudinti jau nutautėjusius tėvynainius, teikė žinių ir apie Didžiąją Lietuvą.
1835 I 7 Gumbinėje mirė Karolis Gotardas Keberis, ev. liut. kunigas, giesmių rengėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Išleido giesmyną „Iš naujo perveizėtos ir pagerintos giesmių knygos“ (1832), vartotą iki 1841 m.
Gimė 1756 X 25 Girdavoje (*MLE, 2, 54).
1890 I 11 Ragainėje mirė Fridrichas Bekeris, mokytojas Tilžėje, rinkęs, vertęs į vok. kalbą ir skelbęs lietuvininkų tautosaką, išvertės studentų himną „Gaudeamus igitur“ (apie 1861 m.).
Gimė 1805 XII 21 Pamelečiuose (Tilžės aps.) (*MLE, 1, 159).
1855 I 13 Klaipėdoje mirė Frydrichas Vilhelmas Horchas, spaustuvininkas, pirmosios spaustuvės Klaipėdoje įkūrėjas (1816).
Gimė 1778 XI 8 Karaliaučiuje (*MLE, 1, 574).
1995 I 15 Tauragėje mirė Jonas Kalvanas, teologijos licenciatas, Tauragės kunigas (ordinuotas 1940 VII 28), Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas, „Maldų ir giesmių knygelės“ (1982) ir kitų liuteroniško turinio raštų parengėjas.
Gimė 1914 IV 24 Ruobežuose (Biržų par.) (*MLE, 1, 706–707).
1900 I 20 įsteigta pirmoji Maž. Lietuvos blaivybės draugija „Lietuvos žvaigždė“, pirm. J. Gryga.
1750 I 21 Būdviečiuose (Ragainės aps.) mirė Fridrichas Zigmantas Šusteris, ev. liut. kunigas, religinių leidinių redaktorius, giesmių eiliuotojas, giesmyno parengėjas (1705 m.). Studijavo Karaliaučiaus universitete.
Gimė 1671 m. Maž. Lietuvoje.
2000 I 25 JAV mirė Martynas Brakas, žymus lietuvininkų veikėjas, teisininkas, istorikas, dailininko Adomo Brako brolis.
Gimė 1907 X 30 Jankaičiuose (Klaipėdos aps.) (*MLE, 1, 199).
1845 I 26 Rokaičiuose (Pakalnės aps.) gimė Dovas Zaunius, ūkininkas, visuomenės veikėjas, „Birutės“ draugijos pirmininkas.
Mirė 1921 VI 25 ten pat.
2010 m. vasaris
1925 II ?? Stankiškiuose (Kintų par.) gimė Kurtas Vėlius, verslininkas, mažlietuvių išeivijos veikėjas JAV.
1665 II 3 Išdaguose (Gumbinės aps.) gimė Jokūbas Perkūnas jaunesnysis, Įsručio vyskupas, sudaręs lietuvių patarlių rinkinį ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyną, kurių rankraščiai neišliko. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Mirė 1711 III 12 Įsrutyje (*MLE, 3, 532).
1815 II 11 Nibudžiuose (Gumbinės aps.) mirė Kristijonas Gotfriedas Cipelis, kunigas; rinko lituanistinę medžiagą, padėjo Liudvikui Rėzai parengti NT (1816) leidimą.
Gimė 1742 I 28 ten pat.
1995 II 12 naujasis Vilniaus varpas, dovanotas norvegų, pirmą kartą pakvietė liuteronus į pamaldas.
1885 II 15 Tilžėje įkurta pirmoji tautinė lietuvių draugija Mažojoje Lietuvoje „Birutė“, kurios tikslas buvo gaivinti lietuvių kalbą, kaupti lituanistiką bibliotekoje (*MLE, 1, 177-179).
1905 II 15 mirė Albertas Storostas, Mažosios Lietuvos pedagogas, kompozitorius, dainininkas, vargonininkas. Vydūno brolis.
Gimė 1878 m. Naujakiemyje (Pilkalnio aps.).
1895 II 17 Tilžėje „Birutė“ surengė pirmąjį lietuvių dainų koncertą, buvo suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis ne tik Maž. Lietuvoje – Aleksandro Fromo-Gužučio drama „Išgriovimas Kauno pilies 1362 m.“
1780 II 18 Tolminkiemyje (Galdapės aps.) mirė Kristijonas Donelaitis, poetas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą mokytojavo Stalupėnuose, kunigavo Tolminkiemio ev. liut. parapijoje. Jo kūryba – poema „Metai“ ir pasakėčios – padėjo pagrindus grožinei lietuvių literatūrai.
Gimė 1714 I 1 Lazdynėliuose (Gumbinės aps.) (*MLE, 1, 310-313).
1995 II 19 pirmosios atkurtos Kelmės ev. liut. parapijos (1640 m.) pamaldos.
1995 VII 30 naujai pašventinta mūrinė ev. reformatų bažnyčia (1622 m.), kuria nuo seno naudojasi ir liuteronai, pokario metais buvo paversta sandėliu.
1865 II 20 Muizėje (Šilutės aps.) mirė Ernstas Vilhelmas Berbomas, lietuvių liaudies dainų ir kalbinės medžiagos rinkėjas.
Gimė 1786 III 11 Bernsteinbruche (dab. Klaipėdos dalis) (*MLE, 1, 159).
1940 II 22 Kaune mirė Dovas Zaunius, visuomenės veikėjas, diplomatas, Lietuvos užsienio reikalų ministras (1929–1934 m.).
Gimė 1892 VI 19 Rokaičiuose (Pakalnės aps.).
1990 II 24 Kretingoje mirė kunigas Jonas Armonaitis, 1950 X 29 Tauragėje įšventintas kunigu diakonu, 1955 m. – kunigu. Aptarnavo Žemaičių Naumiesčio, Katyčių, Kretingos, Priekulės, Plikių ir Pašyšių parapijas, puoselėjo Klaipėdos krašto bažnytines tradicijas.
Gimė 1929 VIII 26 Rupeikiuose (Žvyrių par.) (*MLE, 1, 78).
1710 II 25 Katyčiuose (Tilžės aps.) mirė Jonas Andrius Kaizeris (Caesar), giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Kelios jo giesmės išspausdintos 1685 m. giesmyne, sudaryto giesmynėlio rankraščio neišliko.
Gimė apie 1650 m. Piktupėnuose (Tilžės aps.) (*MLE, 1, 239).
1900 II 25 Tilžėje įsteigta pirmoji Maž. Lietuvos moterų draugija „Lietuvaičių šviesa“, pirm. M. Zauniūtė.
1695 II 27 Žiliuose (Ragainės aps.) mirė Fridrichas Pretorijus vyresnysis, giesmių eiliuotojas, vertėjas, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Parašė giesmių (išspausdintos D. Kleino giesmyne, 1666 m.), katekizmą, išvertė Biblijos sentencijų, sudarė rankraščiu likusį vokiečių–lietuvių žodyną (apie 1675 m.).
Gimė 1624 V 20 Tilžėje (*MLE, 3, 697).
1600 II 29 Karaliaučiuje mirė Kasparas Henenbergeris, kartografas, kraštotyrininkas, sudaręs Prūsijos žemėlapių.
Gimė 1529 m. Erlich in Franken (Vokietija) (*MLE, 1, 556).
2010 m. kovas
1665 III 5 Tilžėje gimė Gabrielius Engelis, J. H. Lysiaus katekizmo (1722 m.) vertimo į lietuvių k. redaktorius ir išleidėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Mirė 1761 III 19 Kretingalėje (*MLE, 1, 360).
1900 III 11 tikriausiai Tilžėje mirė katalikų kunigas Jonas Zabermanas, lietuviškų knygų leidėjas, M. Valančiaus talkininkas.
Gimė apie 1815 m. greičiausiai Maž. Lietuvoje.
1900 III 12 Klaipėdoje mirė Friedrichas Vilhelmas Zybertas (Siebertas), Maž. Lietuvos poligrafijos veikėjas. Jo įkurta spaustuvė veikė Šilutėje (1861–1922) ir Klaipėdoje (1865–1944).
Gimė 1833 V 5 Heisberge.
1800 III 13 Trempuose (Darkiemio aps.) mirė Gotfrydas Ostermejeris, pirmasis lietuvių literatūros istorikas, teoretikas ir kritikas, kalbininkas, giesmynų ir kitų Rytų Prūsijos liuteroniško turinio raštų parengėjas, giesmių „Kas pakrikštytas yra“, „Dovana brangi vaikai“, „Mums Dievas žodyje“ autorius. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Gimė 1716 IV 20 Marienburge (dab. Lenkijoje) (*MLE, 3, 345).
1930 III 15–1932 m. Klaipėdoje leistas savaitraštis „Mažosios Lietuvos jaunimas“, red. J. Grigolaitis, V. Dovilas.
1990 III 17 Tauragės miesto I-oje vidurinėje mokykloje atidaryta parapinė mokykla evangeliško tikėjimo vaikams (apie 200 mokinių).
1990 III 17 Panevėžio ev. liut. bažnyčios naujo pašventinimo pamaldos. Parapija įkurta grafo fon Ropo (von Ropp) 1790–1795 metais. 1790 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1845–1850 m.
1870 III 22 Lumpėnuose (Tilžės-Ragainės aps.) gimė Enzys Jagomastas, kultūros veikėjas, Tilžės akto (1918 m.) signataras, savo spaustuvėje Tilžėje spausdino tautinio ir liuteroniško turinio knygas, kartu su visa šeima nacių sušaudytas Paneriuose (1941 VIII 23) (MLE, 1, 619-620).
1875 III 22 Rokaičiuose (Pakalnės aps.) gimė Marta Zauniūtė, visuomenės veikėja, spaudos darbuotoja, bibliografė.
Mirė 1945 m. Karaliaučiaus krašte.
1925 III 24 Lietuvos universitete Kaune įsteigtas evangelikų teologijos fakultetas, panaikintas 1936 IX 15. Per 10 veikimo metų fakultetas paruošė 23 liuteronų ir 8 reformatų kunigus.
1995 III 25 Klaipėdoje įvyko Lietuvos evangelikų bažnytinės muzikos Sandraugos (LEBMS) steigiamoji konferencija.
1995 III 26 Adelaidėje (Australija) mirė Jurgis Purvinas, mokytojas, precentorius.
Gimė 1902 VI 19 Klipštuose (Klaipėdos aps.) (*MLE, 3, 807–808).
1675 III 31 Katniavoje (Stalupėnų aps.) gimė Pilypas Ruigys, filologas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, kunigavo. Paskelbė studiją vokiečių kalba „Lietuvių kalbos tyrinėjimas“ (1745 m.), lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių k. žodyną (1747 m.), išvertė dalį N. Testamento (1727 m.) ir Biblijos (1735 m.).
Mirė 1749 IV 6 Valtarkiemyje (Gumbinės aps.).
1835 III 31 Letukuose (Klaipėdos aps.) gimė Ansas Baltris vyresnysis, sakytojas, lietuvių raštijos darbuotojas. Su kitais įkūrė kultūros, švietimo ir labdaros draugiją „Sandora“ (1904 m.).
Mirė 1909 XII 12 ten pat (*MLE, 1, 131).
2010 m. balandis
1880 IV–1886 m. Tilžėje leistas laikraštis „Naujasis keleivis“, red. mokytojas A. Einaras Klaipėdoje.
1795 IV 1 gimė Julius Liudvikas Vyneris, turtingas žydų tautybės pirklys, vienas iš didžiausių Klaipėdos miesto mecenatų.
Mirė 1862 m. Klaipėdoje.
1845 IV 1 Klaipėdoje gimė Hugo Šojus, lietuvių tautosakos rinkėjas, leidėjas ir vertėjas į vokiečių kalbą, Šilutės miesto mecenatas.
Mirė 1937 VII 25 Šilutėje.
1905 IV 1 įsteigta Žukų ev. liut. parapija, 1907 IX 27 pašventinta dabartinė raudonų plytų bažnyčia. 1990 VIII 4 įvyko pirmosios atkurtos parapijos pamaldos.
1855 IV 3 Bildviečiuose (Stalupėnų aps.) mirė Gotfrydas Lebrencas Ostermejeris, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Išvertė K. Neiso „Evangelikų mišknygų“ (1856 m.) pamokslus.
Gimė 1786 III 12 Viliūnuose (Pilkalnio aps.) (*MLE, 3, 344).
1905 IV 3 Tilžėje, Jokubynės parko lietuvių namelyje, pramonės parodos metu pirmą kartą eksponuoti lietuviški etnografiniai rinkiniai.
1525 IV 10 Prūsija tampa pirmąja pasaulyje liuteroniška šalimi, paleidžiamas „palaimintosios Mergelės Marijos vokiečių namų Jeruzalėje prieglaudos brolių ordinas“, paskutinysis ordino magistras kunigaikštis Albrechtas duoda lenininko priesaiką Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam.
1570 IV 14 Sandomiro susitarimas, Lietuvos DK ir Lenkijos karalystės evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai bei Bohemijos (čekų) broliai sutarė vertinti minėtų bažnyčių tikėjimą kaip teisingą, saugoti šventosios Trejybės dogmą, vieningai pripažinti mokymą apie išteisinimą, naudoti vieni kitų bažnyčias apeigoms atlikti. LDK ir Lenkijos liuteronai Sandomiro sinodo nutarimų nelaikė pilna bažnytine unija, nes nebuvo sutarta dėl vieningo mokymo apie Šventąją Vakarienę.
1560 IV 19 VitenbergemirėPilypas Melanchtonas, bažnyčios reformatorius, artimiausias Martyno Liuterio bendradarbis, Augsburgo konfesijos (1530 m.) autorius, giesmių „Dėkui Tau, Dieve, sėdintis aukštybėj“ ir „Pagarbinkime Dievą Sutvėrėją“ autorius.
Gimė 1497 II 16 Bretene (Badenas).
1745 IV 19 Karaliaučiuje gimė Johannas Gotlybas Kroicfeldas (Kreuzfeld), lietuvių liaudies dainų rinkėjas ir skelbėjas. Profesoriavo Karaliaučiaus universitete.
Mirė 1784 I 18 ten pat (*MLE, 2, 322).
1720 IV 23 Narkyčiuose (Įsruties aps.) mirė Fridrichas Kristupas Rabė, giesmių eiliuotojas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą kunigavo. Tikrino J. H. Lysiaus katekizmo vertimą.
Gimė 1669 II 20 Ragainėje (*MLE, 3, 817).
1795 IV 25 Viliūnuose ((Pilkalnio aps.) gimė Zigfridas Gustavas Ostermejeris, mokytojas, rinko lietuvių liaudies dainas, vertė giesmes.
Mirė 1832 III 6 Trempuose (Darkiemio aps.) (*MLE, 3, 346).
1745 IV 30 Klaipėdoje mirė Vilhelmas Vilkas (Wilcke), Klaipėdos šv. Jono ev. liut. bažnyčios (1709–1745) kunigas, Vitenbergo universiteto filosofijos dr.
Gimė 1688 I 1 Maž. Lietuvoje.
1950 IV 26 Tauragėje išrinkta LELB laikinoji konsistorija, pirm. kun. diak. Ansas Baltris.
2010 m. gegužė
1735 m. Karaliaučiuje išspausdintas Biblijos pirmasis lietuviškas leidimas (parengė J. Berentas).
1755 m. Karaliaučiuje išspausdintas Biblijos antrasis leidimas (red. A. Fr. Šimelpenigis).
1945 V 8 II pasaulinio karo pabaiga, Mažosios Lietuvos ev. liut. bažnyčia išlieka tik Klaipėdos krašte.
1880 V 9 Tilžėje mirė Eduardas Karolis Samuelis Gizevijus, rinkęs lietuvininkų tautosaką ir etnografinę medžiagą bei ją skelbęs vokiečių periodikoje, išvertęs į vokiečių kalbą liaudies dainų ir pasakojamųjų kūrinių. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo Tilžėje.
Gimė 1798 XI 11 Elke (Lenkija) (*MLE, 1, 495).
1905 V 10 Sėlinuose (Klaipėdos aps.) gimė Jonas Pauperas, „Lietuvių Evangelikų Vyriausios Bažnyčios Tarybos“ (1946 m.) pirmininkas, vienas iš „Evangelikų giesmyno“ (1942 m.) sudarytojų, kitų liuteroniško turinio raštų autorius ir parengėjas. Baigė VDU, ev. liut. kunigas.
Mirė 1971 V 22 Čikagoje (JAV) (*MLE, 3, 494).
1925 V 10 Palangoje gimė ilgametis žurnalistas, „Liuteronų balso“ Vilniuje redaktorius, prisiminimų knygos „Anuokart prie uosto“ (2007 m.) autorius Povilas Endriejus Pukys.(*MLE, 3, 800). Jo tėviškės namuose meldžiasi Palangos liuteronai (kol bus baigta statoma nauja bažnyčia).
1935 V 10 Klaipėdoje mirė Vilius Šaulinskis, žymus Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, spaustuvininkas. V. Karvelėlio slapyvardžiu išleido knygą „Laimės šalis“ (1920 m.).
Gimė 1893 X 29 Kalviškių (?) kaime netoli Lankupių.
1545 V 13 Karaliaučiuje mirė Stanislovas Rapolionis, žymiausias reformacijos laikų LDK liuteronų teologas, Lietuvos bažnyčios reformatorius, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius, Teologijos fakulteto dekanas, Lietuvių raštijos pradininkas, giesmės „Dievo Tėvo išmintis“ vertėjas.
Gimė apie 1485 m. Eišiškių apyl.
1490 V 17 Ansbache (Vokietija) gimė Albrechtas Brandenburgietis, paskutinysis „palaimintosios Mergelės Marijos vokiečių namų Jeruzalėje prieglaudos brolių ordino“ didysis magistras, Prūsijos kunigaikštis (1525–1568), Reformacijos įtvirtintojas Prūsijoje, giesmės „Tebūna taip, kaip nori Jis“ autorius.
Mirė 1568 III 20 Tepliuvoje (*MLE, 1, 43).
1815 V 19 Širvintoje (Pilkalnio aps.) mirė Efraimas Frydrichas Meisneris, išvertęs pamokslų K. Milkaus „Mišknygoms“ (1800 m.), padėjęs rengti 1806 m. jo giesmyną. Studijavo Karaliaučiaus ir Hallės universitetuose, kunigavo.
Gimė 1731 VIII 26 Enciūnuose (Stalupėnų aps.) (*MLE, 3, 49).
1865 V 21 padėtas kampinis akmuo Vyžių ev. liuteronų bažnyčiai. 1866 XI 7 mūrinė bažnyčia pašventinta. Parapija (įsteigta 1857 X 1) naujai įregistruota 1948 VIII 22, 1993 V 29 vyko pirmosios atkurtos parapijos pamaldos atgautoje bažnyčioje.
1980 V 21Versmininkuose (Šilutės raj.) gimė teologijos bakalauras Andrius Stakelis, 2008 IV 19 įvestas diakono tarnystėn Plikių ev. liut. bažnyčioje.
1995 V 28 iš naujo pašventinta Dovilų ev. liut. bažnyčia. 1854 m. įteisinta parapija. 1861 VII 17 d. padėtas kertinis akmuo, o 1862 IX 18 pašventinta iš lauko akmenų ir plytų sumūryta dabartinė bažnyčia. Dovilų parapija vėl įregistruota 1990 I 29, pirmosios pamaldos įvyko 1992 XII 20 (*MLE, 1, 315).
1940 V 26–27 atgautame Vilniuje vyko reikšminga Lietuvos ev. liut. kunigų konferencija.
2010 m. birželis
1980 VI ?? pirmoji ev. liut. jaunimo stovykla Kintuose.
1855 VI 1 Nybudžiuose (Gumbinės aps.) mirė Augustas Gotthilfas Krauzė (Krause), ev. liut. kunigas, Maž. Lietuvos kultūros tyrėjas.
Gimė 1787 VIII 19 Paveikiuose (*MLE, 2, 313).
2005 VI 4 minint Vilniaus parapijos įkūrimo 450–ties metų jubiliejų (1555 m.) Mokytojų namų kieme įvyko Giesmių šventė.
1545 VI 6 Karaliaučiuje mirė Abraomas Kulvietis, Lietuvos bažnyčios reformatorius, Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius, lietuvių raštijos pradininkas, giesmių „Garbinkim Dievą skambesiu šventuoju“ ir „Kristau, šviesybė Tu esi šviesybė“ vertėjas. 1995 IX 24 Jonavoje pašventintas jo atminimui ąžuolinis paminklas. 2009 VI 22 Jonavos Santarvės aikštėje atidengtas jo paminklas (skulpt. K. Bogdanas ir M. Šnipas).
Gimė apie 1510 m. Kulvoje (netoli Jonavos) (*MLE, 2, 371–372).
1835 VI 7 Didžiuosiuose Trumpaičiuose (Pakalnės aps.) gimė Jonas Smalakys, lietuvininkų kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas, pirmasis lietuvis Vokietijos reichstago deputatas, „Birutės“ draugijos pirmininkas.
Mirė 1901 V 8 Tilžėje.
1840 VI 7 pašventintas kertinis dabartinės Tauragės ev. liut. bažnyčios akmuo.
1940 VI 9 išėjo paskutinis „Lietuvos evangelikų kelio“ (1934–1940) numeris. Laikraštis atgaivintas 1990 m. pradžioje.
1915 VI 12 Tilžėje nuo džiovos mirė Jonas Elijošaitis, spaudos darbuotojas, periodikoje paskelbęs straipsnių, apsakymų, eilėraščių. Dirbo fabrikuose, Tilžėje vertėsi knygų prekyba.
Gimė 1886 X 6 Mažuosiuose Dargužiuose (Pilkalnio aps.) (*MLE, 1, 354).
1920 VI 12 Klaipėdoje mirė Artūras Bitėnas (Bittens), istorikas, pedagogas, knygų vokiečių k. apie Klaipėdos ir Šilutės apskritis autorius.
Gimė 1874 VII 12 Pakalnės aps. (*MLE, 1, 186).
1915 VI 17 Rusnėje mirė Kristupas Jurkšaitis, mokytojas, kunigas, tautosakos rinkėjas, kalbininkas, vertėjas.
Gimė 1852 VIII 15 Galbrasčiuose (Ragainės aps.) (*MLE, 1, 676-677).
1825 VI 21 Pašalteikiuose (Klaipėdos aps.) mirė Klimkus Grigelaitis, giesmių rengėjas, sakytojas, Klimkiškių surinkimo vadovas. Sudarė giesmynėlį „Dvylika dvasiškų liaupsinimo giesmių“ (iki 1919 m. perspausdintas net 43 kartus).
Gimė 1750 VII 23 Poškose (Klaipėdos aps.) (*MLE, 1, 520-521).
1555 VI 24 Vilniaus ev. liut. parapijos pradžia.
1530 VI 25 Augsburgo konfesijos minėjimas, Augsburgo konfesija (1530 m.) – Confessio Augustana – pagrindinė liuteroniško tikėjimo išpažinimo knyga (svarbiausia iš 7 ev. liut. išpažinimo raštų), kurią M. Liuterio pavedimu sudarė ir pristatė Augsburgo seime P. Melanchtonas. Lietuviškai išspausdinta 1830, 1853, 1855, 1934 ir 1994 m.
1580 m. išleista Santarvės knyga, Liber concordiae, pateikianti pilną ev. liuteronų bažnyčios mokymą, susidedanti iš 3 ekumeninių tikėjimo išpažinimų ir 7 pagrindinių liuteroniško tikėjimo išpažinimo raštų.
1990 VI 27 naujai įregistruota Marijampolės ev. liut. parapija. 1819 m. yra parapijos pradžia. 1835-1841 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1995 VII 2 vėl pašventinta rekonstruota bažnyčia.
2010 m. liepa
1995 VII 2 naujai pašventinta rekonstruota Marijampolės ev. liut. mūrinė bažnyčia, pastatyta 1835-1841 m. 1990 VI 27 buvo įregistruota parapija. 1819 m. laikomi parapijos pradžia.
1560 VII 19 paminėtos pirmosios žinios iš Būtingės ev. liut. parapijos veikimo. 1824 XII 14 pašventinta dabartinė jau penktoji pastatyta iš akmenų ir plytų bažnyčia.
1995 VII 22 pašventinta Mažeikių ev. liut. parapijos maldos salė, įrengta buv. bažnyčioje.
1750 VII 23 Poškose (Klaipėdos aps.) gimė Klimkus Grigelaitis, giesmių rengėjas, sakytojas, Klimkiškių surinkimo vadovas. Sudarė giesmynėlį „Dvylika dvasiškų liaupsinimo giesmių“ (iki 1919 m. perspausdintas net 43 kartus).
Mirė 1825 VI 21 Pašalteikiuose (Klaipėdos aps.) (*MLE, 1, 520-521).
1605 VII 29 Klaipėdoje gimė Simonas Dachas, R. Prūsijos vokiečių poetas, kilme susijęs su lietuviais. Baigęs Karaliaučiaus universitetą jame profesoriavo. Rašė vokiečių ir lotynų kalbomis eilėraščius ir giesmes („Amžiau, tu saldus, tėviške teisiųjų“, „O, gražus dangau“ ir kt. giedamos Lietuvoje ir dabar), ypač išgarsėjo jo daina „Annchen von Tharau“ („Anikė iš Toravos“).
Mirė 1659 IV 15 Karaliaučiuje (MLE, 1, 259).
1995 VII 30 naujai pašventinta mūrinė Kelmės ev. reformatų bažnyčia (1622 m.), kuria nuo seno naudojasi ir liuteronai, pokario metais buvo paversta sandėliu. Pirmosios atkurtos ev. liut. parapijos pamaldos buvo 1995 II 19.
2005 VII 30 pašventintas Palangos ev. liut. bažnyčios kertinis akmuo. Parapija atkurta 1993 m.
2010 m. rugpjūtis
1885 VIII 2 pašventinta dabartinė raudonų plytų Juodkrantės ev. liut. bažnyčia, po II pasaulinio karo paversta sandėliu, muziejumi, 1988 m. atiduota katalikams, bet po poros metų sugrąžinta atsikūrusiai ev. liut. parapijai. Pirmoji medinė čia buvo pašventinta 1795 VII 28 (*MLE, 1, 663).
1830 VIII 3 Tilžėje mirė Frydrichas Gotlybas Hasenšteinas, padėjęs L. Rėzai rengti Biblijos leidimą. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Gimė 1786 IV 29 Būdviečiuose (Ragainės aps.) (MLE, 1, 549).
1925 VIII 19 įvyko pirmoji pasaulio bažnyčių konferencija Stokholme (Švedija), suorganizuota Upsalos arkivyskupo Söderblom‘o konferencija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos ev. liut. bažnyčios delegacija, vadovaujama kun. V. Gaigalaičio.
1895 VIII 20 pašventinta Biržų ev. liut. bažnyčia, pastatyta 1853 m. (250 sėdimų vietų). Pirmoji buvo pastatyta 1636 XI 23. Per II pasaulinį karą 1944 m. dėl gaisro netekusi stogo bažnyčia nugriauta 1961 III 29-30. Klebonija pastatyta 1865 metais ir išsilaikė iki II Pasaulinio karo. Dabar negausiai bendruomenei pamokslaujama lietuviškai (kartais ir latviškai) bažnytėlei pritaikytame name.
1995 VIII 20 įvyko pirmosios Vištyčio ev. liut. pamaldos atgautoje bažnyčioje (sovietmečiu buvo traktorių dirbtuvės, sandėlis).
1975 VIII 26 Tauragėje gimė dab. LELB vyskupas, Vilniaus ev. liut. parapijos klebonas Mindaugas Sabutis. 1998 VII 4 Skirsnemunėje įšventintas kunigu.
1950 VIII 27 sakytojas Jurgis Sprogis įšventintas kun. diakonu.
1840 VIII 30 Karaliaučiuje mirė Martynas Liudvikas (Gediminas) Rėza, kritikas, folkloristas, vertėjas, poetas, kunigas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, vėliau jame profesoriavo. Paskelbė K. Donelaičio kūrybą, išleido Ezopo pasakėčių vertimų, lietuvių liaudies dainas, vokiškų eilėraščių, naujai suredaguotą Bibliją (1816 ir 1824 m.).
Gimė 1776 I 6 Karvaičiuose (Kuršių nerijoje).
1670 VIII 31 Gumbinėje gimė Abraomas Dovydas Liuneburgas, giesmių eiliuotojas, Biblijos vertėjas, mokytojas, Kintų, o vėliau Klaipėdos kunigas. Studijavo Karaliaučiaus universitete.
Mirė 1743 XII ?? Klaipėdoje (MLE, 2, 669).
2010 m. rugsėjis
1955 IX 3 Cerbste (Vokietija) mirė Mikas Šlaža, pedagogas, visuomenės veikėjas, vadovėlių autorius.
Gimė 1897 VI 23 Kretingoje.
1930 IX 8 Kaune gimė Vytautas Martynas Kavolis, sociologas, kultūrologas, literatūros tyrinėtojas, kunigo Martyno Kavolio sūnus. Gyveno JAV. Klaipėdos universiteto garbės dr. (1995 m.).
Mirė 1996 VI 24 Vilniuje (*MLE, 2, 51).
1985 IX 9 Toronte (Kanada) mirė gimė Elzė Jankutė, Martyno Jankaus vyriausioji dukra, Mažosios Lietuvos kultūros veikėja, tautosakos rinkėja.
Gimė 1894 VII 16 Bitėnuose (Ragainės aps.) (*MLE, 1, 630).
2000 IX 10 pašventinta restauruota Šakių ev. liuteronų bažnyčia. 1993 X 9 atgautoje bažnyčioje įvyko pirmosios atkurtos parapijos pamaldos.
1915 IX 11-1918 m. Tilžėje, Kaune, Balstogėje leistas laikraštis „Dabartis“, skirtas vokiečių okupuotai Lietuvai, red. dr. V. Steputaitis.
1880 IX 15 Kropynose (Karaliaučiaus aps.) gimė Pranas Domšaitis, dailininkas. 2001 VII 26 Klaipėdoje pradėjo veikti Prano Domšaičio paveikslų galerija ir kultūros centras.
Mirė 1965 XI 14 Keiptaune (PAR) (*MLE, 1, 303-305).
1925 IX 15-XII 31 Klaipėdoje leistas laikraštis „Valstiečių žodis“, red. M. Hermanaitis.
1935 IX 18 Klaipėdoje įkurtas Respublikos Pedagoginis Institutas.
1530 IX 22 išėjo Augsburgo konfesijos apologija, viena iš pagrindinių liuteroniško tikėjimo išpažinimo knygų, kurią P. Melanchtonas pristatė Augsburgo seimui (atspausdinta 1531 m.).
1985 IX 24 Čikagoje mirė Jonas Anysas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.
Gimė 1899 V 28 Kintuose (*MLE, 1, 58).
1730 IX 26 Pilkalnyje gimė Kristijonas Mykolas Piečys, parengęs rankraščiu likusią maldaknygę ir giesmių rinkinį. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.
Mirė 1806 XII 13 Gilijoje (Labguvos aps.) (*MLE, 3, 561-562).
1870 IX 27 Naujienoje (Ragainės aps.) gimė prof. dr. Vilius Gaigalaitis, vienas iš žymiausių Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios teologų, Mažosios Lietuvos kultūros ir politikos veikėjas, mokslininkas, publicistas, bažnyčios konsistorijos pirmininkas (1925-1933), ilgametis „Sandoros“ pirmininkas. Jo (ir žmonos Marijos) palaikai perlaidoti 1994 III 26 Elniškės kapinėse netoli Priekulės.
Mirė 1945 XI 30 Bretene (Vokietija) (*MLE, 1, 413–416).
1710 IX 28 Rusnėje mirė Baltramiejus Šulcas, išvertęs B. Zandeno katekizmą „Krikščioniškas susikalbėjimas“ (1694 m.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Gimė prieš 1662 m.
2010 m. spalis
1705 X ?? Žiliuose (Ragainės aps.) mirė Frydrichas Pretorijus jaunesnysis, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė giesmių išspausdintų 1705 m. giesmyne ir vėliau.
Gimė apie 1647 m. ten pat (*MLE, 3, 697).
1700 X 5 Laukiškoje (Labguvos aps.) gimė Mykolas Zigmantas Engelis, išvertęs dalį 1735 m. Biblijos. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Mirė 1758 X 18 Joneikiškiuose (Pakalnės aps.) (*MLE, 1, 360–361).
1950 X 9 Žemaičių Naumiestyje mirė (čia ir palaidotas) Frydrichas Megnis, šio miestelio ev. liuteronų kunigas diakonas, laikraščio „Sweczias“ leidėjas (1911–1914), elementoriaus „Raktelis, arba pradžiamokslis evangeliškiems lietuvių vaikams“ (1913 m.) parengėjas, giesmės „Pasižadu Jėzui, ne savo esu“ autorius.
Gimė 1873 XII 24 Prialgavoje (Skuodo parapijoje) (*MLE, 3, 47).
1870 X 13 Mozūriškiuose (Klaipėdos aps.) gimė Jonas Birškus, laukininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, bibliofilas.
Mirė 1959 III 28 Vilkmedžiuose (Saugų apyl.) (*MLE, 1, 176).
1880 X 14 Trakininkuose (Tilžės aps.) gimė Mikas Otonas Gudaitis, žurnalistas, rašytojas, visuomenininkas.
Spėjama, kad mirė Karaliaučiuje per II pasaulinį karą (*MLE, 1, 530).
1990 10 14 Farmingdale (JAV) mirė Martynas Gelžinis, visuomenės veikėjas, pedagogas, Maž. Lietuvos tyrėjas.
Gimė 1907 I 12 Vitėje (dab. Klaipėda) (*MLE, 1, 444).
1930 X 17 mirė Otas Julius Šteinas, ev. liut. kun., vertėjas.
Gimė 1850 m.
1910 X 20 pašventinta Pašyšių ev. liut. bažnyčia, kurios kampinis akmuo padėtas 1909 V(?) 31(?). 1964 m. bažnyčia uždaryta, joje veikia kultūros namai; parapija, įsteigta 1901 m. (ar 1903 m.?), iki šiol nėra atkurta. Po karo parapija buvo įregistruota 1948 VIII 27 (*MLE, 3, 472).
1740 X 23 Skaisgiriuose mirė Adomas Fridrichas Šimelpenigis, mokytojas, kunigas, vienas iš J. H. Lysiaus katekizmo (1722 m.) tikrintojų ir Biblijos (1735 m.) vertėjų.
Gimė 1677 XI 11 Įsrutyje.
1885 X 27 pašventinta medinė dabartinė Batakių bažnyčia. 1884 m. laikomi parapijos įkūrimo metais, kai nuo vokiškai kalbančios Skaudvilės parapijos atsiskyrė lietuviškai kalbantys batakiškiai ir padėjo kertinį akmenį bažnyčios statybai.
1517 X 31 Martynas Liuteris prie Wittenbergo pilies bažnyčios durų prikalė 95 tezes, kuriomis pakvietė reformuoti bažnyčią. Liuteronai kasmet švenčia Reformacijos dieną.
1950 X 31 abiturientas Jonas Armonaitis įšventintas kun. diakonu ir paskirtas į Žemaičių Naumiestį.
2010 m. lapkritis
1905 XI 1 Tilžėje mirė Kristupas Voska, spaudos darbuotojas. Organizavo Maž. Lietuvos kultūrinę veiklą, redagavo „Naujas žinias“ ir kt. laikraščius, parengė kalendorių „Lietuviškos kalendros“ (1890 m.).
Gimė 1861 XII 21 Stulbeikiuose (Tilžės aps.).
1800 XI 2 Lankupiuose (Klaipėdos aps.) gimė Jokūbas Ašmonas, sakytojas, giesmių kūrėjas ir vertėjas, Vydūno dėdė, pamokslų knygos autorius (apie 1866 m.).
Mirė 1862 V 2 ten pat (*MLE, 1, 82).
1895 XI 5 Kintuose (Šilutės aps.) gimė Martynas Anysas, visuomenės veikėjas, teisininkas, istorikas, Lietuvos diplomatas.
Mirė 1974 I 29 Toronte (Kanada) (*MLE, 1, 58–59).
1835 XI 8 Nidoje pašventinama nedidelė pamaldų salė. 1849 ar keliais metais vėliau bendruomenei suteikiamas parapijos statusas. Dabartinė raudonų plytų Nidos ev. liut. bažnyčia pašventinta 1888 X 10, o 1992 IX 20 iškilmingai įšventintas naujas, restauruotas interjeras, altorius ir sakykla.
1610 XI 10 Želvoje (Įsruties aps.) gimė Kristupas Šmitas, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Viena jo giesmė „Nauji metai stojos jau“ paskelbta D. Kleino giesmyne.
Mirė 1648 VII 28 Karaliaučiuje.
1935 XI 10 pašventintas Laugalių senelių ir našlaičių prieglaudos triaukštis pastatas, dabar Viliaus Gaigalaičio globos namai Klaipėdos rajone (*MLE, 2, 493).
1940 XI 13 Ropkojuose (Pagėgių aps.) gimė Plikių ir Dovilų kunigas Liudvikas Fetingis, giesmyno su gaidomis (2007 m.) parengėjas, 1976 VII 4 Sudarge įšventintas kunigu.
1805 XI 14 Gilijoje (Labguvos aps.) gimė Karolis Vilhelmas Otas Glogau, vertęs religinius raštus, parengęs giesmyną mokykloms (1855 m.), rinkęs lietuvių tautosaką, žodžius ir posakius. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Mirė 1875 m. Tilžėje (*MLE, 1, 507).
1965 XI 14 Keiptaune (PAR) mirė Pranas Domšaitis, dailininkas. 2001 VII 26 Klaipėdoje pradėjo veikti Prano Domšaičio paveikslų galerija ir kultūros centras.
Gimė 1880 IX 15 Kropynose (Karaliaučiaus aps.) (*MLE, 1, 303-305).
1600 XI 16 Ragainėje mirė Simonas Vaišnoras, vertėjas, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Išvertė „Žemčiūgą teologišką“ (1600 m.), sueiliavo giesmių, su kitais tikrino J. Bretkūno Postilę ir Biblijos vertimą.
Gimė apie 1545 m. Žemaitijoje.
1905 XI 18 Tilžėje mirė Kristupas Jedinaitis, literatas, mokytojas, sakytojas. Bendradarbiavo „Naujajame keleivyje“ ir „Lietuviškoje ceitungoje“, sudarinėjo „Tilžės kalendras“, paskelbė giesmių, publicistikos.
Gimė apie 1835 m. Maž. Lietuvoje (*MLE, 1, 641).
1995 XI 19 po penkių okupacijos dešimtmečių ir 7–erių metų parapijos atsikūrimo įvyko jubiliejinės pamaldos rekonstruotoje Vilniaus ev. liut. bažnyčioje.
1855 XI 21 Peterburge mirė Johanas Christlibas Šviderskis (Sviderskis), vokiškai rašęs poetas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, vertėsi prekyba ir finansais.
Gimė 1789 I 29 Rusnėje.
1590 XI 27 Jonas Bretkūnas išvertė Bibliją į lietuvių kalbą, pradėjęs versti 1579 III 6. Gaila, kad ji nebuvo išspausdinta. Minint jos vertimo 400–ąsias metines, 1990 IX 9 Tolminkiemyje vyko pirmosios pokarinės pamaldos kun. K. Donelaičio statytoje (dabar atstatytoje) bažnyčioje.
1755 XI 27 Stalupėnuose mirė Jonas Henrikas Kuncmanas, leksikografas, giesmių eiliuotojas, kunigas. Sudarė rankraščiu likusį lietuvių kalbos žodynėlį, parašė giesmių.
Gimė 1707 m. Maž. Lietuvoje (*MLE, 2, 375).
1890 XI 29–1924 m. Tilžėje leistas laikraštis „Nauja lietuviška ceitunga“, red. M. Kiošis.
1945 XI 30 Bretene (Vokietija) mirė prof. dr. Vilius Gaigalaitis, vienas iš žymiausių Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios teologų, Mažosios Lietuvos kultūros ir politikos veikėjas, mokslininkas, publicistas, bažnyčios konsistorijos pirmininkas (1925–1933), ilgametis „Sandoros“ pirmininkas. Jo (ir žmonos Marijos) palaikai perlaidoti 1994 III 26 Elniškės kapinėse netoli Priekulės.
Gimė 1870 IX 27 Naujienoje (Ragainės aps.) (*MLE, 1, 413–416).
2010 m. gruodis
1965 XII 3 Vilniuje mirė Margarita Vymerytė, tautosakininkė, kun. Augusto Vymerio dukra. Studijavo Vokietijos ir Kauno universitetuose, mokytojavo, dirbo MA. Paskelbė darbų apie lietuvių ir kitų tautų pasakas, dalyvavo rengiant „Lietuvos tautosakos rinktinę“ (1954 m.) ir „Lietuvių tautosakos apybraižą“ (1963 m.). Palaidota Tauragėje senosiose kapinėse šalia tėvų. 1980 IV 26 šeimos palaikai perkelti į Joniškės kapines.
Gimė 1902 VI 10 Garliavoje.
1790 XII 5 Katniavoje (Stalupėnų aps.) gimė Karolis Henrikas Malkevičius, Malkvicas, padėjęs L. Rėzai rengti Biblijos (1824 m.) leidimą. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Mirė 1850 XII 28 Ragainėje (*MLE, 2, ).
1965 XII 5 (II Advento sekmadienį) Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje, iškilmingai minint LELB senjoro Vilhelmo Burkevičiaus (1885 XII 6–1971 III 8) 80-ties metų jubiliejų, įvyko pirmosios tarpkonfesinės (ekumeninės) pamaldos Lietuvoje, kuriose dalyvavo ne tik Lietuvos Romos katalikų (prelatas Rapolas Kuodis iš Žemaičių Naumiesčio) bei stačiatikių (protoijerėjus Joann Semionov) aukšti dvasininkai, bet ir Latvijos bei Estijos liuteronų arkivyskupai dr. Gustavs Tūrs (1890–1973) ir dr. Jaan Kiivit (1906–1971) su palydovais. Reikia pabrėžti, kad tose pamaldose pirmą kartą Pabaltijyje dalyvavo Romos katalikų ir pravoslavų Bažnyčių kunigai.
1860 XII 8 Jurge–Šubynuose (Tilžės aps.) gimė Kristupas Lokys, misionierius, Vanagų kunigas, didaktinės ir religinės literatūros rengėjas, „Sandoros“ draugijos įkūrimo 1904 m. iniciatorius.
Mirė 1921 VI 27 Vanaguose (Klaipėdos aps.) (*MLE, 2, 681-682).
1805 XII 21 Pamelečiuose(Tilžės aps.) gimė Fridrikas Bekeris, mokytojas Tilžėje, rinkęs, vertęs į vok. kalbą ir skelbęs lietuvininkų tautosaką, išvertės studentų himną „Gaudeamus igitur“ (apie 1861 m.).
Mirė 1890 I 11 Ragainėje (*MLE, 1, 159)
1655 XII 25 Klaipėdoje gimė Jonas Teodoras Lėmanas (Lehmann), kunigas, peržiūrėjo J. H. Lysiaus katekizmą (išsp. 1722 m.).
Mirė 1722 V 20 ten pat (*MLE, 2, 538).
*Mažosios Lietuvos enciklopedija (MLE, 2000, 1 t.; MLE, 2003, 2 t.; MLE, 2006, 3 t.)
1945 m. Berlyne suimtas ir sovietų sušaudytas Jurgis Gerulis, lietuvių kilmės Vokietijos kalbininkas, baltistas. Surinko ir išleido M. Mažvydo raštus (1922) ir kt.
