Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Mes pažymime ir švenčiame 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metines – Vasario 16-ąją. Minėdami šią ypač svarbią Lietuvos valstybei šventę, mes kiekvienas jos kontekste savaip randame ir save. Vasario 16-oji išdalino mums visiems bendrą gyvenimo ir vienybės krypties rodyklę. Trumpam sustokime ir apžvelkime keletą Vasario 16-osios Akto aplinkybių ir...
Lietuva
„Amerikos balso“ archyvas. 1975 m. pokalbis su Simu Kudirka
LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti 1975 m. Vašingtone įrašytą interviu su lietuvių pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyviu Simu Kudirka. 1970-aisiais S. Kudirka bandė pabėgti į Ameriką. Tuomet per amerikiečių ir sovietų žvejybos organizacijų vadovų susirinkimą, kuris vyko laive „Tarybų Lietuva“, S. Kudirka peršoko į amerikiečių kranto apsaugos katerį ir paprašė politinio prieglobsčio. Tačiau...
Metų vertėjo krėslas – Povilui Gasiuliui
Povilas Gasiulis Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Lietuvių PEN centras ir LR kultūros ministerija 2012 metų vertėjo krėslą šiemet skyrė vertėjui Povilui Gasiuliui už sodrų, gyvą bei adekvatų sudėtingo originalo teksto perteikimą puikia lietuvių kalba verčiant John Dos Passos romaną „Manhatano stotis“ (Baltos lankos, 2012). Vilniaus paveikslų galerijoje 2013 m. vasario 19 d. laureatui buvo įteiktas...
„Amerikos balso“ archyvas: kaip spausdinta Vasario 16-osios deklaracija
LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti ištraukas iš istoriko, žurnalisto ir leidėjo Juozo Pajaujo kalbos, pasakytos Vašingtone minint Lietuvos nepriklausomybės 50-ąsias metines. J. Pajaujis, 1918 m. buvęs jaunas „Lietuvos aido“ darbuotojas, pasakojo, kaip jis ir laikraščio redaktorius Petras Klimas slapta spausdino Vasario 16-osios deklaracijos tekstą „Lietuvos aide“ ir kaip tekstas buvo nugabentas į...
Vasario 16-oji po 85-erių metų
Habil. dr. prof. A. Tylos Vasario 16-osios kalba Signatarų namuose Vilniuje, 2003 m. vasario 15 d. Gerbiamieji signatarai ir visi susirinkę į šį posėdį paminėti Vasario 16-osios aštuoniasdešimt penktąsias metines. Sveikinu jus visus su šia švente ir jaučiu didelę garbę kalbėti šiuose rūmuose, šios šventės proga. Kalbant apie Vasario 16-ąją jau galbūt ir nebėra...
Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
Santykiuose tarp valstybių, ypač tarp kaimyninių, matyti tik negatyviąją pusę nėra išmintinga. Tačiau jos nepastebėti, ignoruoti tai, kas trukdo tiems santykiams, arba neįvertinti istorijos pamokų, reiškia, žengti į aklavietę ir tenkintis tuščiomis puikios kaimynystės deklaracijomis. O štai dar vienas pasirinkimas, ypač aktualus šiandien. Ko gero, visi žinome gražią pasaką apie stebuklingus žodžius „prašau“ ir „atsiprašau“....
Pokalbis su K. Garšva
2013 m. sausio 21 d. „Vorutos“ ir „Tėviškės šviesos“ laikraščių pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva „Voruta“: Koks buvo Jūsų bei Švietimo ir mokslo ministro susitikimo tikslas š. m. sausio 14 d.? K. Garšva: „Vilnijos“ draugija palaiko tradicinę Lietuvos kultūrą, dėl to, ministrams pradėjus eiti pareigas, susitinka su visais Lietuvos Respublikos Švietimo...
Kiek lietuvaičių ištekėjo už Lietuvoje internuotų lenkų?
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2013 m. sausio 24 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Joje panaudota medžiaga yra iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų, muziejų ir privačių asmenų kolekcijų. Paroda veiks iki vasario 28 d. Dvidešimtyje chronologiškai išdėstytų parodos stendų eksponuojamos fotografijos, spaudos publikacijos, dokumentai, žemėlapiai ir...
Prielinksnis „na“ ir „w“ lenkų kalboje. Dėl prielinksninių junginių „na Litwie“ // „w Litwie, na Litwę“ // „do Litwy“
Nijolė BIRGELIENĖ, Punskas Atsakymas į skaitytojos paklausimą dėl Vinco Martinkėno straipsnio „W Litwie czy na Litwie?“* Universaliame lenkų kalbos žodyne (Uniwersalny słownik języka polskiego, t. 1–4, red. S. Dubisz, Warszawa: PWN, 2003) prielinksnio w reikšmių suskaičiuojama 27, o na – 28. Taip pat nurodoma, kad prielinksnis na vartojamas sakiniuose, kurie informuoja vykstant ką nors vietoje,...
Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...
Rašytojas Edmundas Malūkas – ko palinkėsiu?
Rašytojas E. Malūkas Jau žinau: susitikimai su skaitytojais daugmaž vienodi. Kai nuvažiuoju į kokį Lietuvos kaimą, bažnytkaimį ar miesto biblioteką, manęs klausinės visko nuo XIII-XVI a. Lietuvos istorijos iki šiandienos Lietuvos politikos. Žodis „rašytojas“ žmonėms asocijuojasi su „protingu“, daug žinančiu ir be galo atviru žmogumi. Būna išimčių, tarkim, Vilniaus universiteto filologus domino tik kūrybos proceso...
Prisiminimai apie Lietuvoje internuotus lenkus
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. lapkričio 22 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje iškilmingai atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Kilnojamąją parodą parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodoje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų,...
Asmenybė ir laikas: arkivyskupo Julijono Steponavičiaus (1911–1991) gyvenimo stotys
Ark. Julijonas Steponavičius. VLE.lt nuotr. Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Gervėčiai: tėvas – pirmasis mokytojas Iš kurios pusės važiuotum į Gervėčius – iš Gėlūnų, Galčiūnų, Miciūnų, Mockos, Petrikų kaimų – iš visų pusių atsiveria kelrodė – Švč. Trejybės bažnyčia (1899–1903). Viena iš gražiausių Rytų Lietuvoje ir didžiausia katalikų šventovė Baltarusijoje: fasado bokštas siekia 61 metrą. Kelis kartus...
Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Prieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių...
Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. „Skrajojantys olandai“, anonimai ir kitos keistos aukos
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis) (toliau – „Knyga“) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės. Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų. Daugelio iš jų...
Ar Gediminas buvo karalius?
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Tokį klausimą esu gavęs ne iš vieno „Vorutos“ skaitytojo. Jiems rūpi karaliaus sąvoka. Ką vadiname karaliais? Ar senosios Lietuvos valstybės valdovus galima vadinti karaliais? Apie visa tai ir bus šiame straipsnyje kalbama. Karaliai yra, vaizdingai kalbant, dviejų rūšių: 1) valdovai, neturintys virš savęs siuzereno (turinčio jam pavaldžių vasalų...
Žurnalas „Rambynas“ – penktą kartą
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiemet mus pasiekė penktasis žurnalo „Rambynas“ (2012 m. rugsėjis, nr. 1 (5), 84 p., 1000 egz., leidėjas (sudarytojas) Pagėgių krašto draugija „Sandūra“, partneris – Rambyno regioninė direkcija) metinis numeris, kurį spaudai parengė VšĮ „Vorutos“ fondas. Galime pasidžiaugti gausiai iliustruotu, puikios poligrafinės išvaizdos ir vertingos, didelės išliekamosios vertės medžiagos leidiniu, kurį malonu...
Juodas baltųjų gandrų gyvenimas
Eugenijus SKIPITIS, Bitėnai, Pagėgių sav. Anądien gandras Goberis pasaulį pamatė kitaip. Kadangi sparnų raumenys ir kaulai jau buvo pavargę nuo ilgo bastymosi po pasaulį, gandras Goberis nutarė pėsčiomis apeiti Bitėnus ir niekur daugiau neskristi. „Pragyventi galima ir Lietuvoje, žinoma, jeigu esi Seimo narys arba nacionalinis paukštis“, – tarė sau gandras Goberis. Jo apsisprendimas buvo tvirtas....
Misionierius Dovydas Didlaukis
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2012 metais sukanka 115 metų, kai mirė misionierius Dovydas Didlaukis iš Mažosios Lietuvos, veikęs tuometinėje Rytų Indijoje (Bengalijoje, dab. Bangladeše). Mažojoje Lietuvoje (toliau – M. Lietuva) misionieriai buvo vadinami pasiuntiniais, o misijos – pasiuntinystėmis. Evangelikų liuteronų misijose nuo XIX a. VII dešimtmečio dirbo kelios dešimtys ištikimų prūsiškosios valstybės lietuvininkų iš M....
Rinkimai: kam riestainiukai, kam skylutės
Edmundas MALŪKAS, Trakai Cunamio banga, vadinama naujo Seimo rinkimais, baigėsi ir galime vertinti. Akivaizdu, kad turime ir ateityje turėsime dvi konkuruojančias partijas: konservatorius ir socialdemokratus. Tarp jų turėtų atsirasti vietos liberalams. Tai partijos, kurios rinkėjams asocijuojasi su aiškia ideologija: socialdemokratai – kairieji (ne ultra kairieji, kaip komunistai ir socialistai), o konservatoriai – dešinieji. Liberalai –...
Šiukšlintojai
www.voruta.lt Trakus lanko tūkstančiai turistų. Daugelio maloniai laukiame, nes jie ne tik susipažįsta su Lietuvos istorija, bet ir palieka nemažai pinigų, įsigydami suvenyrų, valgydami, linksmindamiesi… Vis dėlto pasitaiko nemalonių išimčių. 2012 m. rugsėjo 15 d. portalas 15min.lt paskelbė, kaip turistai, įtariama lenkų, Trakų mieste, eidami į geležinkelio stotį, paliko daugybę šiukšlių. Paprastai jos yra išmetamos...
Pavardės „Liubartas“ ir „Liubertas“
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Pranciška Regina Liubertaitė straipsnyje „Vienos pavardės variantai prieštarauja originaliai pavardžių rašybai“ (https://www.voruta.lt/vienos-pavardes-variantai-priestarauja-originaliai-pavardziu-rasybai/, Voruta, 2012 m. liepos 21 d.) teisingai nustatė, kad pavardė Liubartas yra pirmykštė, o jos variantas Liubertas (autorės pavardė) yra antrinės kilmės perdirbinys. Iš tikrųjų asmenvardis Liubartas yra iš labai senų laikų paveldėtas lietuviškas dvikamienis asmenvardis....
Algirdo Pilvelio „atradimas“
Neseniai į rankas pateko laikraščio „Lietuvos aidas“ 2012 02 18 numerio iškarpa su mano atsiminimais apie poetą Justiną Marcinkevičių perspausdintais iš „Vorutos“ (https://www.voruta.lt/atsiminimai-apie-poeta-justina-marcinkeviciu-jo-asmenybes-dvilypumas/) (2012 01 07). Nustebino publikacijos antraštė Zigmas Zinkevičius prieš Justiną Marcinkevičių. Iš tikrųjų mano atsiminimai buvo apie J. Marcinkevičių, o ne prieš jį. Juos rašiau norėdamas geranoriškai pateikti duomenų, kuriais galėtų pasinaudoti...
Vienui vieni
Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Antanas LESYS, Vilnius, www.voruta.lt Mane bučiavo vėjas – lauko tėvas Ir plaukus vis kedeno tartum pievas, Mane tik šildė saulė palaidūnė, Kuri man buvo kaip tikra motulė… A. Lesys ,,Lietuvos našlaičiams‘‘ Našlaičių globa ,,Skaudi našlaičio dalia. Dar skaudesnė dalia to vaiko, kurio tėvai gyvi, bet nesirūpina juo‘‘ (Vitalija Vazgienė) Profesorius emeritas...
Graži Milašauskų šeima
Malonus pokalbis su Rambyno regioninio parko direktorės Dianos Milašauskienės šeima Šiais laikais periodika, televizija ar radijas daug dėmesio skiria negatyviems gyvenimo reiškiniams (vagystėms, apiplėšimams, žmogžudystėms, savižudybėms ir pan.) arba transliuoja lėkšto turinio pramogines laidas. Daugelis tik keikia valdžią, kad per mažai duoda, blogai gyvena, prisimindami sovietinius laikus, kai visi turėjo darbą, šiokį tokį uždarbį, tačiau...
Antrasis Jūratės Statkutės de Rosales atsakymas A. Butkui ir S. M. Lanzai
Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, vėliau...
Įteikta 8-oji Stanislovo Rapolionio premija
Edita KOMAROVA, Lentvaris 2012 m. gegužės 11 diena Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje buvo išties neeilinė. Šiame lietuviškos kultūros centre įvyko Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo šventė. Iškilmes pradėjo gimnazijos direktorė Danuta Zuzo, pasveikinusi atvykusius svečius, mokytojus ir mokinius. O svečių būta tikrai garbingų, prasmingai dirbančių Lietuvai – tai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vyriausioji...
Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje – mokytojų Atvelykio šventė
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius „Velykos – pavasario šventė, bet kuomet švenčiamas Atvelykis Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje, žinokite, jog pavasaris jau iš tiesų atėjo“, – taip juokavo gimnazijos mokytojai, į Atvelykį sukvietę visų Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų mokytojus. „Tokia iš širdies organizuojama šventė suteikia daug džiaugsmo“, – šiltų žodžių pedagogams negailėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų...
Istorinis filmas – užsienio politikos priemonė?
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto Senato salėje istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos ėmėsi nagrinėti istorinio filmo, kaip užsienio politikos priemonės, vaidmenį. Dėmesio centre – XVII a. pabaigos Kazokų Respublika ir XX a. pabaigos – XXI a. Ukraina Rusijos ir Lenkijos debatuose. Renginyje buvo apsiribota vienos medijos – istorinio...


