Nijolė BIRGELIENĖ, Punskas
Atsakymas į skaitytojos paklausimą dėl Vinco Martinkėno straipsnio „W Litwie czy na Litwie?“*
Universaliame lenkų kalbos žodyne (Uniwersalny słownik języka polskiego, t. 1–4, red. S. Dubisz, Warszawa: PWN, 2003) prielinksnio w reikšmių suskaičiuojama 27, o na – 28. Taip pat nurodoma, kad prielinksnis na vartojamas sakiniuose, kurie informuoja vykstant ką nors vietoje, esančioje didesnės teritorijos dalimi arba kai link tos vietos judama. Taigi jeigu minėtoji teritorija yra miesto dalis arba kuris nors šalies regionas, vartotinas prielinksnis na. Pavyzdžiu imkime prielinksninius junginius su Varšuvos miesto rajonais – na Pradze (Pragoje), na Żoliborzu (Žolibože), na Starówce (Senamiestyje), panašiai ir nurodant kryptį – na Mokotów (į Mokotovą), na Powiśle (į Povislę). Kalbant apie Lenkijos ar kitų šalių regionus, sakoma: na Śląsku (Silezijoje), na Kujawach (Kujavuose), na Pomorzu (Pamaryje), na Suwalszczyźnie (Suvalkijoje), na Bałkanach (Balkanuose), na Syberii (Sibire). Tačiau abiem atvejais yra ir išimčių: sakoma tik – w Wilanowie, do Wilanowa (Vilanove, į Vilanovą) ir – w Wielkopolsce (Didžiojoje Lenkijoje), w Małopolsce (Mažojoje Lenkijoje).
Kalbant apie šalių pavadinimus, prielinksnių na ir w vartojimas įvairuoja. Paprastai nurodant vykimo kryptį vartojamas prielinksnis do (pvz., do Włoch, do Rosji, do Szwecji – atitinkamai į Italiją, Rusiją, Švediją), tačiau su kai kuriais šalių pavadinimais tradiciškai vartojamas prielinksnis na (na Węgry, na Ukrainę, na Białoruś, na Łotwę – į Vengriją, Ukrainą, Baltarusiją, Latviją). Panašiai ir na Litwę (į Lietuvą). Pastaroji – dažniausiai vartojama forma. Bet yra ir kita, kiek retesnė forma – do Litwy (panašiai do Łotwy), kuri kalbininkų nebuvo ir dabar nelaikoma klaidinga. Žodynuose ir praktikos patarimuose nurodoma tik, kad ji rečiau vartojama. Taigi iš tikrųjų nėra kliūčių sakyti ir rašyti do Litwy ir w Litwie.
Taip pat skaitykite
Dar daugiau. Dėl tokio nenuoseklaus prielinksnio na su šalių pavadinimais vartojimo nepatenkinti ir patys lenkai. Ypač dabar, kai visos šios šalys (Lietuva, Latvija, Baltarusija, Slovakija ir kt.) atkūrė nepriklausomybę ir yra savarankiškos. Beje, iki XVIII a. ir buvo rašoma w Litwie ir do Litwy. Prielinksnis na šioje vietoje įsigalėjo tik XIX a. Dar ir A. Mickevičius rašęs nenuosekliai (plg. Słynie szeroko w LitwieDobrzyński zaścianek; A choć od lat czterystu na Litwie osiedli; plg. ir patį kūrinio pavadinimą „Pan Tadeusz, czyli ostatni zajazdna Litwie“).
Tarpukariu lietuviai ir kai kurie jų bičiuliai lenkai vėl ėmė rašyti kaip prieš kelis šimtmečius – do Litwy, w Litwie. Tuomet tai buvo net tam tikra patriotiškumo išraiška, lietuvių palaikymo bei solidarumo su jais forma. Šių lyčių laikytasi ir diplomatiniuose santykiuose, nes lietuviai šiuo klausimu buvo (ir, atrodo, vis dar yra) ypač jautrūs.
Dabar jau ir patys lenkų kalbos vartotojai daro spaudimą kalbininkams suvienodinti abiejų prielinksnių vartojimą junginiuose su šalių pavadinimais. „XXI a. pradžioje verta sutvarkyti šį rašybos klausimą, bus aiškiau“, – teigia jie. „Jeigu visada vykdavome į Rusiją, Vokietiją, Prancūziją, Kiniją (do Rosji, Niemiec…) ir kt., tai jau laikas važiuoti ir į Lietuvą, Latviją, Ukrainą (do Litwy, Lotwy…). Tai juk irgi nepriklausomos šalys.“ „Gal iš pradžių jos bus žmonėms kiek neįprastos, tačiau ilgainiui jie pradės jas vartoti.“ Nors ir tuomet išimčių turbūt nepavyks išvengti. Sunku įsivaizduoti, kad lenkai vietoje jechać na Kubę pradėtų rašyti jechać do Kuby (važiuoti į Kubą) arba być w Kubie (būti Kuboje). Visų pirma dėl dviprasmiškumo (plg. vardo Jakub trumpinį – Kuba).
* Voruta. – 1994, rugp. 1–15 d., nr. 29–30 (167–168); Trakų žemė. – 2012, lapkr. 16 d., nr. 46 (733), p. 3.
Voruta. – 2013, vas. 16, nr. 4 (768), p. 14.
