Noriu pateikti savo protėvių Paprūsės lietuvininkų Žemaitaičių ir Silių giminės istorijos fragmentus. Vardai ir pavardės straipsnyje daugiausiai užrašyti pagal šnekamąją kalbą, būdingą to meto vartoseną. Lietuvininkai paprastai buvo evangelikų liuteronų tikybos, prieš kelis amžius atsikėlę į Žemaitiją iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos). Jie gyveno buv. Naumiesčio ir Vainuto valsčiuose (dabar Šilutės rajono žemaitiškoji dalis). Mano...
Lietuva
Mažosios Lietuvos ir jos kultūros paveldo tyrėjas – Martynas Purvinas
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius 2007 m. pabaigoje Kaune išleista knygelė „Martynas Purvinas. Bibliografinė rodyklė (1972-2007)“*. Joje pateikta autoriaus biografija ir pirmą kartą gausi spausdintų darbų bibliografija: 1. knygos; 2. moksliniai straipsniai: kraštovaizdžio analizė, liaudies architektūra, Mažosios Lietuvos kultūros paveldas, urbanistika ir architektūra; 3. enciklopedijų straipsniai; 4. mokslo populiarinimo straipsniai: Mažosios Lietuvos kultūros paveldas, liaudies architektūra, architektūra...
Afganistano kariai (7 d.)
Tęsinys. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8, 15, 22 „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ištraukas iš netrukus pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“. Grįžtant traukiniu namo, tik įvažiavus į Lietuvą, man graudumas ėmė širdį spausti. O atvažiavus iki Klaipėdos, nebesulaikiau ašarų. Niekada negalvojau, kad ir...
Baltiški Mažosios Lietuvos XVI-XVIII a. oikonimai
Vilniaus universiteto leidykla 2006 metais išleido VU KHF dr. Daivos Deltuvienės monografiją „Baltiški Mažosios Lietuvos XIV-XVIII a. oikonimai“* (už šį darbą jai 2001-04-25 d. VU suteiktas filologijos daktaro laipsnis). Joje tyrinėjami Mažosios Lietuvos XVI-XVIII amžių oikonimai (gyvenamųjų vietų vardai). Oikonimai – tai lėtai kintanti toponimų rūšis. Jie keičiami dėl politinių, ekonominių, administracinių ar kitų priežasčių....
Caro laikais nukentėję giminaičiai
Sovietų ir vokiečių okupacijų metais nukentėjusių Lietuvos piliečių temai nagrinėti skirta nemažai leidinių, sudaryti įvairūs tremtinių, kalinių, žuvusiųjų sąrašai. Carinė okupacija buvo daug ilgesnė. Nors carinės bausmės buvo nepalyginti švelnesnės ir civilizuotesnės už stalinines, žuvusių, nuteistų, ištremtų ar kitaip tuo metu nukentėjusių taip pat buvo nemažai, ypač 1794, 1831, 1863 m. sukilimų, 1864–1904 m....
Dar kartą apie šv. Brunono 1009 metų misiją į Lietuvos pasienį
Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečiui. Pasirodžius straipsniui „Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis“ (Voruta, 2009 m. Nr. 2) gavau nemažai atsiliepimų. Ypač svarbus gerbiamojo Telšių vyskupo dr. Jono Borutos, kuriame atkreipiamas dėmesys į žymaus Lietuvos vienuolynų istoriko Viktoro Vinco Gidžiūno OFM straipsnį „Šv. Benedikto regulos vienuoliai Lietuvoje“, išspausdintą „Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštyje“, t. 6,...
Kur teka Angara
„Vai, ko nusižvengei, bėrasai žirgeli, Ko dairais aplinkui vidur kieto kelio“. (Iš dainos) www.voruta.lt Trys kinkiniai juda mėnulio šviesoje gana nerealiai atrodančiu landšaftu. Iš dešinės – upės skardis, apaugęs tamsiu mišku, su kur-ne-kur prasišviečiančiomis vertikalių uolų sienomis, kurios, tarsi barzdotų žmonių veidai, stebi slenkančią pro šalį vilkstinę. Iš kairės, kiek besimato – sustingusios ižo lyčių...
Kas buvo ir yra Martynas Jankus
Devynioliktojo amžiaus antrosios pusės tautinio atgimimo ir sąjūdžio epocha Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo daug kuo panaši ir skirtinga. Tai lėmė priklausomybė carinės Rusijos imperijai, jos ekonominės, politinės ir teisinės sistemos dominavimas, ne rusų tautų diskriminavimas, šių tautų sparti kultūrinė, socialinė ir politinė branda, savarankiškumo siekis. Panašios gyvenimo sąlygos ir interesai jas artino ir...
„Vorutos“ dešimtmetis išeivijoje gyvenančių lietuvių akimis
Prieš dešimt metų Lietuvai atgavus politinę nepriklausomybę, reikėjo dar atgauti ir tautinę nepriklausomybę. Tuometinė Lietuvos spauda, per visą pusšimtį metų auklėta sovietinio kosmopolitizmo ir rusiško nacionalizmo dvasioje, dar nebuvo pajėgi šį darbą vykdyti. Reikėjo naujos jėgos. Ta nauja jėga atsirado. Dvasiškai nepaliegusių patriotų grupė su vyr. redaktoriumi Juozu Vercinkevičiumi įsteigė naują savaitraštį „Voruta“. „Voruta“ pradėjo...
Vilnius ir jo ainiai
Maždaug pusantro tūkstančio žmonių vienija Vilniaus ainių klubas, kurio pirmininkas Kęstutis Šimas. Nariais yra ir gali tapti buvę Vytauto didžiojo gimnazijos ir mokytojų seminarijos auklėtiniai, lietuviai, Vilniuje gyvenę iki 1939 metų. Klubas veikia jau aštuonerius metus. Nedaug terasi vilniečių, kurie galėtų pasiūlyti pasižiūrėti tarp senųjų Vilniaus mūrų žaidžiančio Mėnulio lietaus… Arba, vesdami tave senamiesčio gatvelėmis,...
Donatas Malinauskas ir lopatologija
Donatas Malinauskas (Lietuvos nacionalinis muziejus) Viktoras Jencius – Butautas, www.voruta.lt „Kas kontroliuoja dabartį, kontroliuoja praeitį, o kas kontroliuoja praeitį, kontroliuoja ateitį“ (George Orwell) Monografija 1997 metais pasirodžiusi Raimundo Lopatos knyga “Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas” buvo viena iš pirmųjų knygų – monografijų, parašytų apie 1918 metų signatarus postsovietinėje Lietuvoje. Autorius medžiagą apie signataro gyvenimą ir...
Akad. Zigmas Zinkevičius. Lietuva ir Gudija. Ką gudai mano apie mūsų ir savo šalies praeitį?
Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Negalime nesidomėti savo rytinių kaimynų šalimi, juk tarp mūsų ir tos šalies praeityje buvo daug bendra. Kadangi mus dabar skiria ne tik Lietuvos-Gudijos, bet ir Europos Sąjungos-Gudijos siena, tai tiesioginiai kontaktai apsunkinti. Sumažėjo informacijos apie dabartinį kaimynų gyvenimą, jų materialinės ir dvasinės kultūros apraiškas....
Andrius Riomeris – paskutinysis iš Riomerių gimęs Lietuvoje
Riomeriai – Lietuvos bajorų šeima, XVII a.pradžioje atskėlusi į Lietuvą iš Livonijos ir įsikūrusi Vilniaus ir Trakų apylinkėse. Pasak Lietuvių Enciklopedijos ( XXV tomas, 487 p.)Riomeriai pasižymėjo Lietuvos valstybės kariuomenėje, visuomeniniame ir kultūros gyvenime. Giminės pradininkas buvo Motiejus Riomeris, LDK artilerijos generolas, miręs 1699 m. Kedainiuose ir palaidotas Trakų bažnyčios Riomerių koplyčioje. Severinas Riomeris (1814-1890) žinomas lietuvių...
Rugsėjo 1-oji Pietryčių Lietuvoje: viltys ir iššūkiai
www.voruta.lt 2009–2010 mokslo metus žurnalistams pristatęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sakė, kad naujuosius mokslo metus Lietuvoje pradės 35–36 tūkstančiai abiturientų ir 28–29 tūkstančiai pirmokų. Manoma, kad šį rugsėjį į mokyklas išeis apie 430 tūkstančių moksleivių, o tai yra maždaug 24 tūkstančiais mažiau negu pernai. Ministras apgailestavo, kad dėl sunkmečio ir mažesnio moksleivių skaičiaus...
Marijos Kruopienės atminimui
Sukanka 85-osios Marijos Kruopienės gimimo metinės. Vasario 5 d. (šeštadienį) 12 val. Šv. Teresės bažnyčioje (prie Aušros Vartų) kun. M. Petravičius už M. Kruopienę laikys šv. Mišias. Po to 14 val. Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje vyks Pelesos švietėjos minėjimas. Dalyvaus Pelesos lietuvių bendruomenės atstovai, Pavalakės ansamblis, mokslininkai, daugelis bendražygių. Bus pristatyta M. Kruopienės knyga...
Alfonso Petrukevičiaus dešimtmečiai, skirti Rytų Lietuvai
„Vorutos“ pokalbis su Rytų Lietuvos lietuviškojo švietimo organizatoriumi, „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininku Alfonsu Petrukevičiumi, jo 70 metų jubiliejaus proga. Kaip viskas prasidėjo, iš kur suradote Rytų Lietuvą ir „Vilniją“, būdamas radijo inžinieriumi? Žmonos universiteto laikų draugė Elvyra Valiukaitė sykį nusivedė į „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus susirinkimą. Tuo viskas ir prasidėjo. Skyriaus kūrime nedalyvavau, nes...
Šalčios aleliumai – lietuvybės šventė lietuvių žemėje
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vienuoliktąjį kartą surengta rajono lietuviškų mokyklų lietuvių liaudies folkloro šventė, kurioje dalyvavo 12-os mokyklų atstovai. Negalėjo atvykti Rimdžiūnų lietuviškos mokyklos moksleiviai. Šventės proga dalyviams pateikėme, keletą klausimų. Žemiau spausdiname atsakymus. Vytautas Dailydka – Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos mokytojas Kaip, Jūsų požiūriu, vyksta Šalčininkų rajono viešojo gyvenimo integracija į Lietuvos Respublikos gyvenimą?...
Kun. P. Bieliausko biografijos netikslumai bei mįslės
Įvairiuose leidiniuose, kuriuose rašoma apie žymų XX a. Vilniaus kunigą Praną Bieliauską, esama klaidų ir netikslumų bei likusių neaiškumų. Niekur nepažymėta, kad datos iki 1915 m. rudens rašytos pagal Julijaus kalendorių (vad. senuoju stiliumi). Pats kunigas nebandė jų vėliau taisyti pagal Grigaliaus kalendorių, todėl jas tokias ir paliksime. Kun. P. Bieliausko gyvenimo santrauką bandysime...
Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko „Senosios Lietuvos istoriją 1009-1795 m.“
Tai ne recenzija. Istoriko knygą tegu recenzuoja istorikai. Kaip kalbotyros specialistas, noriu pasamprotauti tik dėl vieno kito teiginio, susijusio su kalbos istorija, anaiptol nesiekdamas autoriaus kritikuoti. Lietuvių istorikų darbuose įprasta painioti šalių pavadinimus (Kijevo) Rusia ir Rusija, antrąjį vartoti vietoj pirmojo. Tai sovietinės istoriografijos palikimas, kuriam pradžią davė Rusijos imperialistiniai siekiai. Tokio netikslaus vartojimo pasitaiko...
Trakai – mano jaunystė ir lietuvybės viltys
1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS, pradėjus karą prieš Lenkiją, jos padėtis tapo beviltiška. Lietuva neužpuolė Lenkijos ir palankiai priėmė besitraukiančius lenkų karinius dalinius. Buvo internuota keliolika tūkstančių lenkų kareivių bei karininkų, dalis iš jų buvo ir Kaišiadoryse (tuo metu aš mokiausi Kaišiadorių pradinės mokyklos VI skyriuje). Prie geležinkelio stoties buvo įrengta stovykla lenkų pabėgėliams. Mokiniai,...
Baisiausias melas
“Iš visų melų baisiausias tas, kuriame yra dalis tiesos”. Šis seniausiai žinomas teiginys puikuojasi V. Petkevičiaus “Durnių laivo” paskutiniajame skyriuje, į kurį sudėtos visos “auksinės” autoriaus mintys. Kaip ten bebūtų su šio teiginio autoryste, geresnio už jį epigrafo visai šiai knygai, taip pat ir paskutiniajam skyriui, nesurasi. Tuo šios, atsiprašant, knygos aptarimą norėčiau ir baigti,...
Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
Akad. prof. habil. dr. Antano Tylos kalba pasakyta 2010 m. spalio 9 d. Vilniaus rotušėje įvykusiame Suvalkų sutarties sudarymo ir jos sulaužymo 90-ečio paminėjime: „Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas“ 1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad siekė sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių valstybinę savimonę. ...
Kam priklauso privati žemė Lietuvoje ir Suvalkijoje?
www.voruta.lt Kai kurie konfliktai dėl nacionalinių parkų ribų išplėtimo jau pasiekė teismus. Jei savininko teisės pažeidžiamos, jis privalo kreiptis į teismą. Teismai neįsivaizduoja parko teritorijos plėtimo be žemės savininko sutikimo. O savivaldos struktūrų vaidmuo, plečiant parkus, yra antraeilis. Nėra abejonių, kad bet koks savininko teisių į jo turtą suvaržymas be jo sutikimo yra jo teisių...
1956-ųjų protesto dalyvis Z. J. Tamakauskas: „Tai buvo taikus pasipriešinimas sovietinei okupacijai“
Prieš 54 metus Lietuvą sudrebino Vilniuje bei Kaune įvykusios spontaniškos protesto prieš sovietų okupaciją manifestacijos. Solidarizuodamiesi su Vengrijos sukilėliais Lietuvos studentai bei moksleiviai Vėlinių vakarą, rizikuodami savo ateitimi, viešai išreiškė laisvės siekį. Sovietų režimas protesto akcijų dalyviams neatleido, buvo sulaikyta nemažai studentų, dalis jų – nuteisti bei pašalinti iš aukštųjų mokyklų. Šių akcijų dalyvis...
Iš Trakų karaimų gyvenimo tarpukariu
Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...
Vilniaus rajone daugėja vaikų, norinčių mokytis lietuviškai
Vilniaus rajone daugėja gyventojų, jaunos šeimos čia statosi namus. Pagirių, Sudervės, Čekoniškių, Karvio ir kt apylinkėse esama naujakurių. Juos čia atviliojo ne tik itin graži gamta, bet ir netoliese esanti sostinė, kurioje lengviau negu bet kur galima rasti darbo. Jaunos šeimos augina vaikus; jiems būtinos ugdymo įstaigos valstybine kalba, nes to pageidauja tėvai. Vilniaus...
Rambynas: alkakalnis, Bitėnai ir Martynas Jankus
„Vorutos“ pokalbis su Rambyno regioninio parko direktore Diana Milašauskiene Kas yra Rambyno regioninis parkas ir pats Rambynas? Diana Milašauskienė: Rambyno regioninis parkas – tai viena iš saugomų Lietuvos teritorijų, įsteigta Mažosios Lietuvos dvasinėje širdyje. Ji skirta gamtos ir kultūros paveldui, kraštovaizdžiui saugoti ir tvarkyti. Gal galėtumėte pristatyti literatūroje populiarų Rambyną apie jį nežinantiems? Rambynas iš...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 213
- 214



