Vaida PAKARKLYTĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė, Vilnius Renkas vyrai, žvanga plienas, Traška lėkštės ir granatos, Ir kulkosvaidį ne vienas, Kaip žirgelį kieme stato. Automatais, karabinais, Kas žiūronais pasdabinęs, Vytim šauniai, dviskersiniu, O krūtinę… audros plėšo. Ir į dainą žodžiai pinas. (1) Ginkluotą pokario rezistenciją įprasta skirstyti į 3 etapus: 1)...
Lietuva
Įrašas
Mažosios Lietuvos pėdsakais
LTV „Būtovės slėpiniuose“ prof. E. Gudavičius nuoširdžiai prisipažino, kad kažkoks „šeštasis jausmas“ atbaido specialistus nuo domėjimosi Mažąja Lietuva – ten buvusi jau ne mūsų valstybė, lietuviai ten buvę kampininkai. Tiesa, lyg ir ne mūsų valstybe buvo carinės Rusijos imperija. Tačiau jos paveldas veik be išlygų pripažįstamas savu. Nenuostabu, kad sovietmečiu LSSR urbanistikos paminklais buvo...
Įrašas
Sveikatos, išvermės ir ilgaamžiškumo, naujasis www.lzs.lt redaktoriau Vytautai Žeimantai!..
Prisipažįstame: 2010-ųjų gegužę mūsų internetinę svetainę www.kaunozurnalistai.lt „pagimdė“ … vilniečiai. Jeigu tuometinė Lietuvos žurnalistų sąjungos elektroninės žiniasklaidos redaktorė, bene ketvirtoji iš eilės, būtų ne tik kūrybiškai, bet ir kasdien dirbusi – svetainės puslapiuose būtų operatyviai talpinusi iš Nemuno ir Neries santakoje įsikūrusio miesto atsiųstas informacijas ir komentarus, nuotraukas ir piešinius, nebūtume savanoriškai pasiryžę imtis tos...
Įrašas
A. V. Patackas. Sąjūdis – „gatvinis“ ir Gedimino prospekto
Algirdas Vaclovas PATACKAS Laiminga yra karta, gyvenusi Sąjūdžiu, nes jos venose audringai sruvo svaigus gyvenimo vynas, nors ir su kartėlio prieskoniu, nes buvo konsekruotas tėvų ir senelių kančiomis. Laimingi esame tie, kurie patyrė tą nenusakomą laimės ir džiugesio jausmą, kai pasirodė, kad tai, ką buvome skaitę storose ir išmintingose istorijos knygose apie žmogaus dvasios pakilimus...
Įrašas
Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...
Įrašas
Sovietinio genocido formulė
Algimantas ZOLUBAS, Vilnius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Teresės Birutės Burauskaitės vieši pasisakymai spaudoje, kad sovietų nusikaltimai turi genocido požymių, bet pilnai neatitinka genocido sąvokos, nes, jos nuomone, sovietų teroras yra ne genocidas, o nusikaltimas žmoniškumui ir karo nusikaltimai, esą genocidu galima vadinti tik žydų žudynes. Bandymas kvestionuoti sovietinio genocido Lietuvoje...
Įrašas
A. Tyla. Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai
Antanas TYLA, www.alkas.lt Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių vertybinių savybių, kurios padėjo tautai išlikti ir išsaugoti savo tapatybę bei gyvybingumą. Mano manymu tokiomis savybėmis ir...
Įrašas
Seimas paminėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-metį
1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio mitingas. Leonardo Skirpsto nuotr. 2013 m. birželio 3 d. Seimo iškilmingame minėjime paminėtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmetis. Minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, istorikas mokslų daktaras Aurimas Šukys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos...
Įrašas
Lietuvių mokykla Lvove
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius 2013 m. gegužės 20–24 dienomis Lvovo Religijų istorijos muziejuje vyko XXIII-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Religijų istorija Ukrainoje“. Konferencijas minėtas muziejus organizuoja talkinant Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos (Ukrainos NAN) G. S. Skovorodos religijotyros ir filosofijos institutui, Ukrainos NAN M. S. Gruševskio archeografijos ir šaltynotyros institutui, Ukrainos Katalikų universitetui, Religijotyros institutui – pastarasis...
Įrašas
Šaknim – į žemę, šakom – į dangų
Viktorija MELNIK ir Indrė NOVOPAŠINAITĖ, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos laikraščio „Šilo pulsas“ žurnalistės Pavasariui einant į pabaigą, 2013 m. gegužės 24-ąją dieną, Vilniaus rajono Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje tradiciškai, jau penktus metus iš eilės buvo surengta „Vilniaus Jovarų“ šventė. Kasmet gausybę moksleivių suburiantis renginys šiemet buvo skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms bei Tarmių metams paminėti. Jubiliejinėje...
Įrašas
V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)
Prof. habil. dr. Vytautas RADŽVILAS, Vilnius Toks jeigu ne visuotinę, tai tikrai masinį apsėdimą liudijantis aklumas reikalingas paaiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lietuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais atvejais daro visos imperijos – stengėsi okupuotos šalies gyventojus...
Įrašas
V. Radžvilas. Memel – Wilno: svarbiausias LLRA programos punktas (III)
Vytautas RADŽVILAS, www.propatria.lt Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti...
Įrašas
Vydūno link
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius I. Manasis savivaliavimas Vaikystės (ir paauglystės) patyrimų sandėliuke randu ir tokią atplaišą: oma (močiutė) atvykusi pas mus pasisvečiuoti iš Klaipėdos, kiek sutrikusiu balsu mamai pasakoja, kad pas ją apsilankę kraštotyrininkai norėjo ką nors sužinoti apie Vydūną – „O ką aš jiems galėjau papasakoti – ar kaip jis mane roputes mokė virti?“ Taip...
Įrašas
Giedrius Kuprevičius. Tiems, kurie mane kaltina atidavus Čiurlionį lenkams
Labai norėčiau pakalbėti apie tai, kas man dabar labiausiai rūpi, tačiau esu nutaręs prieš baleto „Čiurlionis“ premjerą jokių platesnių komentarų neteikti, nes jau esu pamokytas – pasakai, atskleidi, o po to pamatę ar išgirdę sako – ne taip, nuvylė, neatskleidė. Tad geriausia sulaukti premjeros. Nors keletą žodžių nesusilaikysiu neištaręs. Ir ne apie muziką ar libretą,...
Įrašas
V. Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II)
www.propatria.lt Norint įsitikinti, kad Memel – Wilno analogija nėra atsitiktinė ir paviršutiniška, tereikia kruopščiau ir dalykiškiau panagrinėti minėtos LLRA politinės programos turinį. Pirmasis jos punktas – reikalavimas įteisinti asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nekalčiausias ir lengviausiai patenkinamas. Kaip teigia šio reikalavimo kėlėjai ir gausūs jo rėmėjai, patenkinti jį esą itin lengva,...
Įrašas
Nijolė Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji
Sąjūdžio pirmeiviai, signatarai, menininkai, tautines vertybes puoselėjantis jaunimas ir visi neabejingi Lietuvos likimui patriotai, kaip Sąjūdžio laikais, pakilo į kovą už Lietuvos nacionalinio atgimimo vertybių išsaugojimą ir 2013 m. balandžio 28 d. susirinko prie LR Seimo į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“. Atėjo laikas parodyti valdantiesiems kad Tautai dar yra svarbi jos kalba, valstybė, teritorinis...
Įrašas
J. Grigas: tapęs profesoriumi emeritu darau tai, ką noriu
Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Norint pažinti dabarties pasaulį ir priimti kompetentingus sprendimus, reikia mokslinio išprusimo, moksliškai raštingų žmonių, kurie kurtų išmintingus įstatymus, kovotų su fanatizmu, socialinėmis neteisybėmis – teigia profesorius emeritas, habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas. Sulaukęs garbaus amžiaus, akademikas daugiau laiko skiria mokslo populiarinimui. Visi mes esame iš vaikystės, iš...
Įrašas
Vilnius, Wilno, Вильна ar dar kaip?
Algis UZDILA, Punskas Istorijoje esame pratę matyti, kad mūsų valstybės teritorijoje nusistovėję tautos sukurti vietovardžiai yra visaip kraipomi. Tuos vietovardžius svetimose lūpose bandyta įsisavinti drauge su teritorija. Ir taip darėsi ne tiktai Lietuvoje. Lenkų sostinę Warszawa vokiečia iki šiandien yra linkę vadinti Warschau (beje, baltų sukurtas Varšuvos vardas lenkų iki šiandien išlaikytas sveikas, tik rašomas...
Įrašas
Žąsys Jonui Basanavičiui…
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus...
Įrašas
L. V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus
alkas.lt Youtube.com platinami filmai apie tai, kad Lenkijos valdžia atsiima Vilnių Lenkijos karas su Rusija – fantazija ir realybė Šiuo metu Lenkiją ir lenkus dažnai matome tik per tomaševskininkų elgsenos ir reikalavimų prizmę. Ir neretai pamirštame savo „adresą“, t.y. buvimą dviejų didelių konkurentų – Lenkijos ir Rusijos – vidurkelyje, o tame kelyje vyksta daug įdomių...
Įrašas
Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: kam priklauso šis kraštas?
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys. Tarp ryškesnių...
Įrašas
Apie Gudijos lietuvių nutautinimą per…. vardus ir pavardes
Doc. dr. Egidijus MAŽINTAS, Lietuvos edukologojos universitetas Niekam nekyla abejonių, kad senoviniai lietuviški vardai buvę įvairių formų prigimtinio lietuvių tikėjimo likučiai, iki šiol sėkmingai sugebėję apjungti ir suklijuoti kas kart vis labiau susiskaidžiusią baltų genčių diasporą ir Lietuvos valstybę. Kaip nekeista, bet būtent vardai provokuoja ir stimuliuoja neapykantos, nuoskaudų, nepasitikėjimo paaštrėjimą tarp mūsų pačių ir...
Įrašas
Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys...
Įrašas
Atkurtos lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla (2004–2012)
Algimantas Masaitis. Aušros Virvičienės nuotr. Algimantas MASAITIS, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas, www.voruta.lt Anotacija. Straipsnyje apžvelgiami 2004 m. balandžio 3 d. atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tikslai, nagrinėjamos veiklos kryptys, detalizuoti atlikti darbai: organizuotos Tėvynės pažinimo pamokos ,,Gimtinės kloniais“, ,,Pavasario balsai“ (skirta Maironio 150 m. jubiliejui paminėti), į kurias buvo įjungti žinomi menininkai bei kitų...
Įrašas
Mažoji Lietuva: „Grąžinkite Jankui, kas priklauso Jankui“…
Mažojoje Lietuvoje, Bitėnuose, vykusiame kasmetiniame susiėjime bandoma praskleisti kultūros paveldo naikinimo Mažojoje Lietuvoje uždangą Česlovas Juršėnas – sueigos pas Martyną Jankų Bitėnuose globėjas trečius metus iš eilės Bitėnuose, Pagėgių savivaldybės Lumpėnų seniūnijoje, netoli Tilžės ir Ragainės, prie garsiojo Rambyno, ant Nemuno kranto rengiama „Sueiga pas Martyną Jankų Bitėnuose“. Šiemet sueigos globėjas buvo LR Seimo pirmininko...
Įrašas
Č. Iškauskas. Šaunuolė mūsų Prezidentė!
Česlovas IŠKAUSKAS Šaunuolė mūsų Prezidentė! Bent vienąkart jį nevyniojo savo pozicijos į vatą ir interviu į klausimą apie nacionalistiškai nusiteikusio jaunimo rengiamas eitynes, aiškiai pasakė: „Jūs pasakėte nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu…“. Žinoma, taip šalies vadovė rizikuoja užpykdyti vieną kitą kitatautį radikalą ir prarasti jų paramą artėjančiuose Prezidento rinkimams. Bet nebūkim vienadieniais vartotojais...
Įrašas
1990 m. kovo 9-oji: Sąjūdžio deputatai aptaria valstybės atkūrimo tvarką (dokumentai)
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Išaiškėjus, kad Sąjūdžio remti kandidatai sudarys naujojo parlamento daugumą, kuri gali garantuoti taikų nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, beveik be perstojo tartasi dėl bendros nuomonės apie valstybės atkūrimo tvarką. Čia skelbiama dalis kovo 9 dienos pasitarimo, kuriame pristatyti svarbiausių dokumentų projektai ir aptarta Lietuvos politinė situacija. Pasitarimo stenograma nėra pilna. Kaip liudija rašomąja...
Įrašas
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliava, posėdžiai
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ jau buvo rašyta apie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį, dar tebepublikuojama medžiaga apie pirmąjį šios draugijos pirmininką dr. Joną Steponavičių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarytoje parodoje kalbėjo graži „Ryto“ draugijos vėliava. Kam ir kada kilo mintis įsigyti būtent tokią vėliavą? Atsakyti į šį klausimą dalinai padės LMAVB...
Įrašas
Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2013 metais
Parengė Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 1533 m. Tiuringijoje gimė Jonas Hopneris vyresnysis, ev. liuteronų kunigas, vienas iš Jono Bretkūno „Biblijos“ vertimo (1590) korektorių. Su J. Sperberiu 1590 m. sudarė Įsruties vyskupijos lietuvių parapijų bei kaimų sąrašą. Mirė 1593 m. Įsrutyje. Apie 1553 m. Bartuose (Tilžės aps.) gimė Mykolas Sapūnas (Sappun), ev. liuteronų kunigas, Mažosios...