Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 metais pasirodė Lietuvos istorijos instituto vyresn. moksl. bendradarbės, hum. m. dr. Reginos Laukaitytės monografija* „Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)“. Kadangi leidinio tiražas tik 500 egzempliorių, platesniam skaitytojų ratui pateikiu kai kurių temų santrauką–apžvalgą. Šiame darbe apžvelgiami įvairūs Lietuvos krikščionių Bažnyčių veiklos 1941–1944 m. aspektai. Dėmesio centre, suprantama, yra Katalikų Bažnyčia,...
Lietuva
Ko siekė konferencija?
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas PAVIRŽIS, Vilnius Kaip ir dera, 2011 m. rugpjūčio 25 d., Kultūros ministerijos organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“ išleista programėlė, joje numatyti pranešėjai, jų pasisakymų temos, laikas diskusijoms, rezoliucijos priėmimas. Visgi, tokia rimta konferencija buvo labai mažai reklamuota, susidarė vaizdas, kad joje dalyvavo tik...
Paminėtas Enzio Jagomasto ir jo šeimos žūties 70-metis
Dalytė KAZLAUSKAITĖ, Trakai Kaip ir kasmet, rugpjūčio 23 d., Vilniuje, Aukštuosiuose Paneriuose, minimos žymaus žurnalisto, kultūros veikėjo, bibliografo, Mažosios Lietuvos leidėjo bei Tilžės akto (1918) signataro Enzio Jagomasto (1870-1941) ir jo šeimos žūties 70-osios metinės. Kūrėjo kelyje – kova dėl lietuviško žodžio Pasak profesoriaus, akademiko Vytauto Juodkazio, Jagomastai – išskirtinė Mažosios Lietuvos patriotų šeima, gyvenusi...
Lietuvos istorinės nesėkmės
Stasys BARTULIS, Kazlų Rūda Apibendrinant Liublino unijos reikšmę Lietuvai reikia pripažinti, jog po jos prasidėjo liūdniausias Lietuvos istorijoje laikotarpis, privedęs prie ponų savivalės, seimų tvarkos irimo ir galiausiai prie „Liberum veto“ teisės įsigalėjimo – vienas išdavikas paversdavo niekais viso seimo nutarimą dėl įmokų kariuomenės išlaikymui Respublikos laisvės gynimui. Atkreipiant dėmesį į lenkų ponų savanaudišką charakterį,...
„Misija būti lietuviu“
Su Romu Vorevičiumi, pedagogu metodininku, socialinių mokslų magistru kalbasi žurnalistas Mantas Šaltenis – 20 brandos metų Vilnijoje, Šalčios krašte. – Taip, pasirinkimo, aktyvaus darbo ir jaunystės metų… Seniai čia mano namai, puikūs draugai ir kaimynai. Tuomet savanoriškas sprendimas vykti dirbti mokytoju į Šalčininkų rajoną aplinkiniams buvo nesuprantamas – negi nėra ramesnių, paprastesnių vietų gyventi ir...
Paminklas Klaipėdos krašto etnografiniams kaimams
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiais metais Mažosios Lietuvos mylėtojus pasiekė nauja puikios poligrafinės kultūros Martyno Purvino knyga *„Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Jos autorių pristato „Vorutos“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. Tai žinomas architektas lietuvininkas Martynas Purvinas (g. 1947 m.), humanitarinių mokslų daktaras, docentas. Nuo 1987 m. KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas. Nuo 1972 m....
Mintys
Mons. Alfonsas SVARINSKAS, Vyčio Kryžiaus ir Šaulių ordinų kavalierius, Vilnius Šaukiu aš tautą, GPU užguitą Ir blaškomą it rudenio lapus: Į naują vieškelį, į naują buitį, Kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs. Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio Ir gyvą širdį prie gyvos širdies, Kad tamsiame vidurnakty nežuvę Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt. (Bernardas Brazdžionis) Šių metų...
Valstybinis apdovanojimas Martyno Jankaus vaikaitei Evai Jankutei
Eugenijus SKIPITIS, Bitėnai, Pagėgių sav. Valstybės dienos proga, 2011 m. liepos 6-ąją, už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybiniais apdovanojimais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos bei užsienio valstybių piliečius. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi buvo apdovanota Eva Milda Jankutė-Gerola (Ieva Jankutė), Mažosios Lietuvos dukra, savo gyvenimą paaukojusi šio krašto kultūrai propaguoti ir...
R. Čekutis. Atsakymas minčių policijai
Organizacijos „Lietuvių tautinis centras“ pirmininkas Ričardas ČEKUTIS Nuo pat Kovo 11-osios eitynių, vienijančių tautinių pažiūrų žmones, nesiliauja kosmopolitų organizuojami išpuoliai tiek prieš mane asmeniškai, tik ir prieš instituciją, kurioje dirbu – t. y. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Nuo tada prasidėjo nepaliaujamas skundų rašymas, nelyg sovietiniais laikais reikalaujant įvairių sankcijų mano atžvilgiu...
Jei lietuvis būtų iššaudęs lenkų kaimą?
Egidijus KNISPELIS Istorija, kurią šį kartą norime jums papasakoti, iš tiesų šiurpi. Iššaudyti beveik visi nuošalaus Širvintų rajono kaimo gyventojai. Spauda šį įvykį iškart pavadino: „Žmonių medžioklė“, „Skerdynės Draučiuose“… Ir tai atsitiko ne pokario metais, o 1998-ųjų vasario 15-ąją. Karas atrodo taip Tą dieną 58 metų ūkininkas Leonardas Zavistonovičius nušovė aštuonis žmones. Du sužeidė....
Šalčininkų bendruomenės „Šalčios žemė“ pirmininkė Sigita Staniulienė: mes esame
Šalčininkuose steigiasi nauja bendruomenė, kuri vadinsis „Šalčios žemė“. Bendruomenės pirmininke tapo Čiužiakampio pagrindinės mokyklos mokytoja Sigita Staniulienė. Ji atsakė į „Vorutos“ klausimus. Kas paskatino burtis bendruomenei? Šalčininkuose gyvena daugiau kaip penki tūkstančiai gyventojų. Gaila, tačiau tik dabar suprasta, kad mieste nėra jokios, turinčios juridinį statusą, visuomeninės lietuvių organizacijos. Šį pavasarį, o tiksliau …. mėnesio …. dieną, pirmą...
Leipalingyje – paminklas žuvusiems 1923 m. Varviškės mūšyje
Gintaras LUČINSKAS, Alytus 2011 m. birželio 11 d. Leipalingyje (Druskininkų sav.) vyko renginys, skirtas paminėti 1923 m. kovo 23 d. Varviškės mūšyje žuvusiems Lietuvos kariuomenės kariams ir Šaulių sąjungos nariams. Šeštadienio rytą šventės dalyviai rinkosi prie Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios. Atvyko Alytaus apskrities A. Juozapavičiaus šaulių rinktinės Alytaus, Druskininkų ir Lazdijų...
Plk. Antanas Plieskis – Lietuvos šaulių sąjungos vadas
Vladas KASPERAVIČIUS, Kaunas Praėjusį šeštadienį (2011 06 11) Kaune, divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje įvyko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) neeilinis visuotinis suvažiavimas. Rinktinių atstovai išsirinko sąjungos vadą. Juo tapo pulkininkas Antanas Plieskis. A. Plieskis tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1991 metais – dirbo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kuopos vadu. Vėliau ėjo Krašto apsaugos savanorių...
Jono Šliūpo pastabos apie Nepriklausomą Lietuvą*
Dr. Česlovas LAURINAVIČIUS, Vilnius Kadangi specialiai Jono Šliūpo veiklos nesu tyrinėjęs, ir kadangi konferencijai, skirtai Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms, pasiruošti laiko būta nedaug, tai pasirinkau galimai optimalų ir tuo pačiu paprasčiausią variantą – pristatyti kelis J. Šliūpo rašytinės veiklos dokumentus, kurie atspindi kritinius pirmosios nepriklausomos Lietuvos raidos momentus. Tokiu būdu galima bus ne tik susipažinti...
Žinios iš Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos
Neseniai Trakų švietimo centre įvyko Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos valdybos posėdis. Kadangi Sąjungos viena iš veiklos sričių yra mokytojų švietimas, tai ir posėdžio dienotvarkėje šis klausimas buvo pagrindinis. Švietimo centro direktorė Nijolė Lisevičienė pristatė centro veiklos kryptis ir pakvietė norinčius mokytojus – RLMS narius – pasinaudoti Centro teikiamomis paslaugomis. Direktorės informacija sukėlė didelį susidomėjimą tarp...
Paprūsės lietuvininko naminis testamentas
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Mirštančiojo paskutinė valia – įstatymas pasiliekantiems žemėje Ne vienas turime savo senelių ar tėvų naudotų daiktų, nuotraukų, dokumentų, kurie brangūs ir reikšmingi ne tik šeimai, bet ir visuomenei, nes jie yra praeities kartų gyvenimo, tradicijų, teisėtvarkos bei papročių liudininkai. Savo šeimos archyve turiu savo senolio, Mamytės tėvo, naminį...
Akad. Z. Zinkevičius: V. Tomaševskis nėra susipažinęs su gimtojo krašto istorija arba jis meluoja
Akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius mano, kad europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis, sukėlęs skandalą, kad lietuviai, o ne lenkai turi integruotis Lietuvoje, nėra susipažinęs su savo gimtojo krašto istorija. „Priešingu atveju – jis sąmoningai ar nesąmoningai meluoja. Juk Vilnijos „lenkai“ – tai Pilsudskio ir Želigovskio įvykdyto Lietuvos sostinės Vilniaus atplėšimo nuo...
Šalčininkuose lietuviai teigia besijaučią ne Lietuvoje
Lietuvos lenkams aktyviai piktinantis dėl Seime priimto naujo Švietimo įstatymo, kuriuo tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuviškai būtų dėstomos Lietuvos istorijos, geografijos ir pasaulio pažinimo temos, Vilnijos lietuviai teigia savo gyvenamose vietovėse besijaučią kaip emigrantai iš Lietuvos. „Mes čia jaučiamės kaip išeivijos lietuviai. Mano penkerių metų vaikas sako: „Mama, važiuojame į Lietuvą,...
Rezoliucija dėl lietuvių kalbos padėties Rytų Lietuvos mokyklose
Mes, Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonų daugiau nei dvidešimties mokyklų atstovai, susirinkę į apvalaus stalo diskusiją „Lietuvių kalbos padėtis Rytų Lietuvos mokyklose“, organizuotą Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos, bendradarbiaujant su ŠMM, tarėmės dėl lietuvių kalbos ugdymo kokybės konteksto Rytų Lietuvos švietimo įstaigose (lietuvių dėstomąja kalba). Mes pripažįstame, kad nūdienos iššūkiai (naujas Švietimo įstatymas, keičiamos vidurinio ugdymo programos,...
Ar dėl baimės prieš Lenkiją nesilaikome pariteto ir skriaudžiame Šalčininkų lietuviškas mokyklas?
„Vilnijos“ draugija konstatuoja, kad „veidrodinio principas“ skirstant mokinio krepšelio lėšas šiuo metu yra toks, kad abiejose veidrodžio pusėse (Šalčininkuose ir Punske) faktiškai daugiau gauna lenkiškos mokyklos moksleivis. Punsko bendruomenės tarybos nario Klemenso Jurkūno rašte „Vspolnota Polska“ pirmininkui (išversta Lietuvos Seime) yra rašoma, kad Punsko valsčiuje vieno moksleivio mokymosi išlaidos mokyklose lietuvių dėstomąja kalba tokios: pagrindinėje...
Mirė Juozas Vaina
Su liūdesiu pranešame, kad 2011 m. balandžio 1 d., eidamas 95-uosius metus, mirė mokytojas, visuomenininkas Juozas Vaina. Juozas Vaina baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete (matematikos-gamtos fakultete), vėliau – Gdansko politechnikos institute (architektūros fakultete). Pokario metais mokytojavo Suvalkuose. Nuo 1953 m. kartu su žmona Elena dėstė ir VIII lietuviškai klasei. 1956 m. persikėlė...
Ką reiškia tautybę stumti į pilietybės šešėlį
Algimantas ZOLUBAS Demokratijos akiratyje nei tautos, nei tautybės nėra, demokratijos mechanizmas pripažįsta tik valstybę ir pilietybę. Neseniai, iš reikalo įvardyti valstybėje gyvenančius ir Lietuvos pilietybę turinčius kitų tautybių žmones, sugalvotas ir jau vartojamas terminas pilietinė tauta. Šis terminas demokratijos mechanizmui yra tinkamas ir nesunkiai apibrėžiamas: pilietinė tauta – konkrečios valstybės pilietinė visuomenė. Tačiau nei mūsų...
Neterškime oro ir jūros melsvos, te Lietuva – gimtinė – švarumu alsuos
Pradinių klasių mokytoja Inesa JANČIORAITĖ-TICHOMIROVA, Turgeliai, Vilniaus raj. Turgelių vidurinės mokyklos pradinukai susirinko paminėti ypatingą dieną, kurią kovo 20-ąją minėjo visas pasaulis. Tai Pasaulinė Žemės diena. Vis mažiau žemėje lieka vietų, kur žmogus nepalietė natūralios gamtos karalystės. Mokiniai visą mėnesį rašė rašinėlius apie Žemę, kūrė eilėraščius apie žemės gyventojus žvėrelius, paukštelius ir įvairius gyvius. Žodį...
Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu Klaipėdoje
Juozas DAPŠAUSKAS Natūralios medicinos tarptautinis forumas ir Vydūno konferencija Šiemet jau tryliktąjį kartą paminėti didžiojo lietuvių tautos šauklio V. Storostos-Vydūno 143-iąjį gimtadienį į Klaipėdos universitetą 2011 m. kovo 25 d. (penktadienį) visus geros valios žmones kviečia susirinkti Sveikatos mokslų fakulteto ir Tęstinių studijų instituto dėstytojai bei studentai. Šiais metais kartu su Vydūno konferencija pirmą kartą...
Lietuvos valstybės simbolis − ant trapių pamatų
Gedimino kalnas ir ant jo stovintis Gedimino bokštas yra Lietuvos valstybės simbolis, kuriam išsaugoti valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį. Bet ar skiria? Kodėl savo paskutinėje viešoje kalboje A. A. poetas Justinas Marcinkevičius skambino pavojaus varpais, ragindamas išsaugoti Gedimino kalną? Kas gresia valstybės simboliui? Ar šios bėdos yra unikalios Europoje ir ką reikia daryti Lietuvoje? Apie...
Kauno miesto jubiliejui – trys nauji pašto ženklai
Šiemet 650-ies metų jubiliejų švenčiantis Kauno miestas bus įamžintas ir pašto ženkluose. Šeštadienį, 2011 m. kovo 19 d. apyvartoje pasirodys šiai miesto sukakčiai skirtas trijų pašto ženklų blokas. Bloką sudarys trys pašto ženklai, kuriuose bus pavaizduoti vieni svarbiausių Laikinosios sostinės pastatų: Kauno rotušė, dar kartais pavadinama „baltąja gulbe“, taip pat įspūdingo grožio gotikinio stiliaus Perkūno...
Pilietinių nevyriausybinių organizacijų deklaracija
Šie metai Lietuvai yra 1941 m. birželio sukilimo 70-ieji jubiliejiniai metai. To laikmečio piliečių pasiaukojimas ir drąsa negali būti užmiršti. Lenkiame galvas prieš sukilimo organizatorius, siekusius pasipriešinti pasaulį terorizavusiems totalitarizmams, išsakome padėką tautos dukroms ir sūnums, nepagailėjusiems gyvybių už tėvynės laisvę ir pamintos jos garbės sugrąžinimą. Tačiau metams prasidėjus, iš oficialiųjų valdžios institucijų veik neišgirdome, ką realiai...
Paskirtas naujas Ventos regioninio parko direktorius
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos surengė konkursą laisvai Ventos regioninio parko direktoriaus pareigybei užimti. Konkurse dalyvavo du pretendentai, bet į konkursą atvyko tik vienas. Naujuoju Ventos regioninio parko direktoriumi išrinktas Andrius Almanis. Keturiasdešimt šešerių metų A. Almanis 1988 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijo Miškų ūkio inžinieriaus specialybę. Darbinę veiklą pradėjo Papilės girininkijoje, eidamas...
O siaube!
Vytautas VISOCKAS Kovo 11-ąją šįmet nebuvau prie Seimo 12 valandą, kai kilo Lietuvos, Latvijos, Estijos vėliavos. Pirmą kartą nebuvau. Ir Gyčio Pagedimo (atsiprašau – Padegimo) kalbos negirdėjau, tik vėliau ją skaičiau internete, kai keli pažįstami telefonu paragino būtinai perskaityti. Šedevriukas. Labai laiku ir vietoje ištarti Juozo Albino Herbačiausko žodžiai, tarsi šiandien parašyti. Kovo 11-ąją šįmet...
Apsišaukėlių gadynė
Bronislovas GENZELIS Įdomų laikotarpį gyvename. Lietuvoje veikia dešimtys tūkstančių nevyriausybinių visuomeninių organizacijų, šimtai mokslinių institutų, kompanijų, akcinių bendrovių. Jų lyderiai savo pavardes puošia skambiais titulais: prezidentas, direktorius, generalinis direktorius ir panašiais. Žmogelis pasistato kioskelį ir pasiskelbia, esą tai – UAB, pasivadina generaliniu direktoriumi, o žmona – prezidente, prisigamina vizitinių kortelių, kuriose nurodomi šie titulai. Kaip...