Pagrindinis puslapis Autoriai SAVAITĖS PJŪVIS. Galimybių pasas stabdomas. Kai pandemija siautėja?

SAVAITĖS PJŪVIS. Galimybių pasas stabdomas. Kai pandemija siautėja?

SAVAITĖS PJŪVIS. Galimybių pasas stabdomas. Kai pandemija siautėja?

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Vasario pradžia turėtų sutapti su per visą Lietuvą nuvilnijusia džiugesio banga: pagaliau baisusis Galimybių pasas nebegalioja. Trečiadienį, kai rašomos šios eilutės, susirinkusi Vyriausybė sprendžia, kada baigti jo galiojimą. Pagaliau ne tiek svarbi data, kiek bendras visuomeninis fonas. Juk dėl GP tiek sulaužyta iečių, tiek išdaužta langų, sužeista ir nubausta žmonių (prisiminkime riaušes prie Seimo), tiek išpilta neapykantos jį įvedusiai vadžiai.

2021 metų pavasarį atsiradęs Galimybių pasas buvo naudojamas „kaip pandemijos masinio apsaugojimo valdymo priemonė skirta apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo, kol atsiras galimybė pasiskiepyti“, tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. 2021 metų vasaros pabaigoje, remiantis duomenimis apie atvejų kilimą, GP grąžintas siekiant apsaugoti žmones, ypač rizikos grupių, kuriems nesusidaro imunitetas. „GP dėka įgyvendintas srautų atskyrimas mažino nepasiskiepijusių užsikrėtimus, valdant kontaktų kiekį“, įsitikinusi ministerija.

Visa bėda, kad nėra paskaičiuota (o gal neįmanoma?), koks GP efektas: kaip gyventojai, negalintys be jo patekti į didžiuosius prekybos centrus, maitinimo įstaigas ir kt., buvo apsaugoti nuo šio užkrato – nuo susirgimų ir net mirčių. Kiek GP padėjo gydymo įstaigoms atlaisvinti medikų personalą ir teikti kitų paslaugų, taip pat ir išsaugoti „laisvų“ lovų skaičių? Akivaizdu, kad nuo vasaros guldomų į reanimaciją kovidinių pacientų skaičius sumažėjo perpus, o tai reiškia, kad tiek pat sumažėjo ir letalinių baigčių. Tačiau 2022 m. pradžioje susirgimų skaičius (o jis nėra gana tikslus, pripažino SAM) pasiekė ir peržengė 10 tūkstančių ribą (trečiadienį pranešta apie 12278 fiksuotus susirgimus ir 14 prarastų gyvybių). Dėl tokio augimo „kalta“ kita COVID-19 atmaina, vadinama omikronu.

Tad kodėl Vyriausybė, augant susirgimų bangai, nutarė sustabdyti GP galiojimą?

Pirmiausia ekspertai patikino, kad omikrono atmaina nesukelia tiek mirtinų atvejų, kiek delta. Užsikrėtus ja ligos eiga lengvesnė, ypač ne taip paveikia plaučius. Kita vertus, sprendimas laikinai atsisakyti GP yra susijęs su kitų šalių veiksmais. Taip, Europoje plinta mada, niekaip nepagrįsta mokslininkų išvadomis, švelninti įvairius suvaržymus ir pandemijos kontrolę, nors jose ryškaus susirgimų skaičiaus mažėjimo ir nepastebima. Ryžtingiausiai elgiasi Danija, o Didžiojoje Britanijoje apribojimai žymiai švelnesni. Vadinasi, tai politinis sprendimas?

Kitas argumentas atsisakyti GP – visuomenės spaudimas. Nuo praėjusių metų gegužės, kai šis dokumentas buvo įvestas, išrinktoji valdžia patyrė tokį šturmą, kad galų gale Vyriausybė nutarė nuimti įtampą ir neerzinti dalies gyventojų, tarp kurių aktyviausias yra Lietuvos šeimų sąjūdis. Net Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen pareiškė, kad „Galimybių pasas, kaip pandemijos valdymo priemonė, savo vaidmenį jau atliko“. Nejaugi?

Mokslininkai perspėja, kad nuolaidžiauti tam tikrai visuomenės daliai (antivakseriais mes jos jau nevadiname) nėra geras kovos su pandemija sprendimas. Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys Balevičius siūlo pakeisti epidemijos valdymo strategiją, kai būtų koncentruojamasi ne į žmones, kurie potencialiai gali platinti virusą, o tiesiog į žmones, kai tikrai žinome, kad jie serga, tai reiškia, į tuos, kurie turi teigiamą testą. O ir iki penkių dienų trumpinamas sergančiųjų izoliacijos laikas nėra patvirtintas moksliniais tyrimais, sako jis. Tas penkių dienų nustatymas buvo paskelbtas Amerikoje ir buvo smarkiai kritikuojamas būtent dėl mokslinių tyrimų ir įrodymų trūkumo.

Vadinasi, šie terminai imami „iš lubų“?

Kitas labai svarbus veiksnys, privertęs Vyriausybę keisti savo sprendimus, yra verslas. Būtent jis, ypač smulkusis ir vidutinis, kaip trečiadienį per LTV pareiškė Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos vadovė, buvo „kankinamas“, vyko žmonių „segregacija“, įvedus GP. Anokia kančia paskiepytam žmogui, atėjusiam į prekybos centrą, kontrolieriui parodyti GP popieriuką ar atsidaryti telefoną… Verslas iš tikrųjų kentėjo, nes keli procentai centrų lankytojų negalėjo į juos patekti, nes buvo nesiskiepiję. Bet kodėl verslininkai į problemą nežvelgia iš valstybės pozicijų? Juk kova su pandemija reikalauja visų, ne tik verslo, sąnaudų, kurias mes paprastai vadiname „pilvų susiveržimu“. Bet jis dabar reikalauja kompensacijų, subsidijų, nuostolių atlyginimo. O kas atlygins paprastam žmogui kainų šuolį? Juk būtiniausioms prekėms kainos pašoko kelis kartus, o štai pensijos bei atlyginimai – vos 10-15 proc…

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, aptaręs GP su ministerijos atstovais, mano, kad dabar reikia pasikliauti žmonėmis, o „prekyboje atsakomybė bus didžiulė ir bus apsauga, kuri stebės, kad nebūtų žmonių būriavimosi, kad nebūtų viršijami skaičiai parduotuvėse tie, kurie bus nurodyti prie įėjimo.“

Pasikliauti dažnai nosį krapštančia prekybos įstaigų apsauga (tuo teko įsitikinti ir šių eilučių autoriui) reikštų visiškai palaidą balą, kontroliuojant viruso plitimą. Štai kodėl būtina grįžti prie kitų apribojimų ir griežtesnio testavimo.

Nepatenkintieji dėl „žmonių rūšiavimo“ ir toliau kels erzelį visuomenėje. Jau dabar, kaip bebūtų paradoksalu, skamba protestai prieš GP naikinimą ir valdžios atsakomybę atgaline data, prieš naujus suvaržymus, o per didžiąsias Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios šventes grasinama nauja sumaištimi. Prieš ką?