Aras LUKŠAS Sekmadienį, 2011 m. vasario 13-ąją, sukako 92 metai, kai 1919-ųjų vasario 13 dieną, auštant savo dvidešimt penktojo gimtadienio rytui, mūšyje su bolševikais prie Alytaus žuvo Antanas Juozapavičius – pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, kritęs Nepriklausomybės kovose. Prieš prisimindami lemtingąsias Alytaus kautynes, pareikalavusias jauno karininko gyvybės, keliais sakiniais peržvelkime neilgą A. Juozapavičiaus gyvenimo kelią, kuris...
Istorija
Įrašas
Stanislovas Narutavičius po Nepriklausomybės aktu pasirašė lenkiškomis raidėmis
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Vasario 16-osios akto signatarai Vilniaus konferencija Diplomatiniai žaidimai, kurių esmę sudarė lenkų klausimas, vienai okupacijai keičiant kitą, D. Malinauską nelabai domino. 1915–1917 m. jis dalyvavo „Inteligentų būrio Lietuvos reikalams svarstyti“ ir „Lietuvos diplomatijos“ grupių veikloje, liko ištikimas savo principams: „Duonos biuruose, užrašinėjant tautybę, jau buvo keletas incidentų, tarp kitko su D. Malinausku...
Įrašas
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Įrašas
Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. lapkričio pradžioje skaitytojus pasiekė naujas Šilutės kraštotyros draugijos parengtas leidinys *„Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“. Jį šilutiškiams padėjo išleisti klaipėdiškis Kęstutis Demereckas, knygą papildęs iliustracijomis iš savo archyvų bei dar išlikusių dvarų ar jų detalių dabarties nuotraukomis. Jis leidinį suredagavo ir su savo leidykla „Libra Memelensis“ Klaipėdoje išleido. Leidykla...
Įrašas
Kas yra istorija ir ko ji mus moko*
Bronius MAKAUSKAS, Kaunas Istorija yra vienas iš seniausių mokslų, lydėjusių žmoniją nuo jos lopšio iki šių dienų. Jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti, net žiauriai žudyti. Kartais mums istorija panaši į solidžią damą, sukeliančią pasitikėjimą, o kartais lengvo būdo mergaitę, vis...
Įrašas
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Įrašas
Pamirštų pirmųjų masiškų Lietuvos žmonių trėmimų ir žudynių 355-osios metinės
Dr. Vladas Terleckas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausia kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip...
Įrašas
Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko „Senosios Lietuvos istoriją 1009-1795 m.“
Tai ne recenzija. Istoriko knygą tegu recenzuoja istorikai. Kaip kalbotyros specialistas, noriu pasamprotauti tik dėl vieno kito teiginio, susijusio su kalbos istorija, anaiptol nesiekdamas autoriaus kritikuoti. Lietuvių istorikų darbuose įprasta painioti šalių pavadinimus (Kijevo) Rusia ir Rusija, antrąjį vartoti vietoj pirmojo. Tai sovietinės istoriografijos palikimas, kuriam pradžią davė Rusijos imperialistiniai siekiai. Tokio netikslaus vartojimo pasitaiko...
Įrašas
Baisiausias melas
“Iš visų melų baisiausias tas, kuriame yra dalis tiesos”. Šis seniausiai žinomas teiginys puikuojasi V. Petkevičiaus “Durnių laivo” paskutiniajame skyriuje, į kurį sudėtos visos “auksinės” autoriaus mintys. Kaip ten bebūtų su šio teiginio autoryste, geresnio už jį epigrafo visai šiai knygai, taip pat ir paskutiniajam skyriui, nesurasi. Tuo šios, atsiprašant, knygos aptarimą norėčiau ir baigti,...
Įrašas
Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
Akad. prof. habil. dr. Antano Tylos kalba pasakyta 2010 m. spalio 9 d. Vilniaus rotušėje įvykusiame Suvalkų sutarties sudarymo ir jos sulaužymo 90-ečio paminėjime: „Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas“ 1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad siekė sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių valstybinę savimonę. ...
Įrašas
Videniškius žinojo ir kryžiuočiai
Pasakojimais, legendomis ir realiais faktais alsuojantys Videniškiai – vienas iš keisčiausių ir savičiausių Molėtų rajono kaimų, įsikūręs netoli Siesarties upės, 9 km į vakarus nuo Molėtų ir 11 km į rytus nuo Želvos. Aplink šią vietovę pastaraisiais metais kiekvieną vasarą buriasi jaunieji menininkai, kurie įvairių plenerų metu, remdamiesi legendomis, pasakojimais ir realiais faktais prikelia istorinius...
Įrašas
1956-ųjų protesto dalyvis Z. J. Tamakauskas: „Tai buvo taikus pasipriešinimas sovietinei okupacijai“
Prieš 54 metus Lietuvą sudrebino Vilniuje bei Kaune įvykusios spontaniškos protesto prieš sovietų okupaciją manifestacijos. Solidarizuodamiesi su Vengrijos sukilėliais Lietuvos studentai bei moksleiviai Vėlinių vakarą, rizikuodami savo ateitimi, viešai išreiškė laisvės siekį. Sovietų režimas protesto akcijų dalyviams neatleido, buvo sulaikyta nemažai studentų, dalis jų – nuteisti bei pašalinti iš aukštųjų mokyklų. Šių akcijų dalyvis...
Įrašas
Kam priklauso privati žemė Lietuvoje ir Suvalkijoje?
www.voruta.lt Kai kurie konfliktai dėl nacionalinių parkų ribų išplėtimo jau pasiekė teismus. Jei savininko teisės pažeidžiamos, jis privalo kreiptis į teismą. Teismai neįsivaizduoja parko teritorijos plėtimo be žemės savininko sutikimo. O savivaldos struktūrų vaidmuo, plečiant parkus, yra antraeilis. Nėra abejonių, kad bet koks savininko teisių į jo turtą suvaržymas be jo sutikimo yra jo teisių...
Įrašas
Aptikti kunigaikščio Netimero vardo pėdsakai Augustavo apylinkėse Lenkijoje
Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmečio proga mokslininkai suskato tirti visa tai, kas yra susiję su tuo paminėjimu. Ypač susidomėta kunigaikščio Netimero vardu. Iš pradžių manyta, kad jis lietuviškas, bet greitai įsitikinta, kad priklauso vakarų baltų, kurių dalį sudarė prūsams artimi jotvingiai, antroponimijai. Apie tai teko ne kartą rašyti (žr. Voruta, 2009 01 24 ir...
Įrašas
Iš Trakų karaimų gyvenimo tarpukariu
Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...
Įrašas
Vytauto Didžiojo įvaizdis
Trakuose gimęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus (kiti Kęstučio vaikai yra šie: Butautas, Žygimantas, Ringailė, Danutė) Vytautas yra garsiausias Lietuvos valdovas, jam lietuvių istoriografijoje skirta ir skiriama daug vietos. Todėl praėjusių metų pabaigoje Lietuvos knygynuose pasirodžiusi ypač vertinga Lietuvos istorijai monografija „Vytautas Didysis. Valdovo įvaizdis“ sukėlė didelį Lietuvos visuomenės...
Įrašas
Pirmieji Sąjūdžio žingsniai
Pirmasis „Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės susitikimas su visuomene įvyko 1988 m. birželio 13 d. 18 val. 30 min. Vilniuje, M. Melnikaitės (dabar A. Juozapavičiaus) g. 9a. Susirinko apie 600 žmonių. Dalyvavo partijos CK mokslo skyriaus vedėjas J. Paleckis A. Juozaitis pirmininkaiti pasiūlė akad. A. Buraičui. Salė pritarė. A. Buračas. Iš 36 iniciatyvinės grupės narių...
Įrašas
Afganistano kariai (3 d.)
Tęsinys. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24 d. Minėdamas 30 metų nuo sovietų armijos intervencijos į Afganistaną sukaktį, „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ištraukas iš sausio mėnesį pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“, kurią parašė Klaipėdoje dirbantis „Lietuvos žinių“ žurnalistas Mindaugas Milinis. Palangiškis Napaleonas Maselskis, Afganistane netekęs regėjimo, į armiją...
Įrašas
Per Lietuvą 1988 metais žengė Persitvarkymo Sąjūdis
1988 m. rugpjūčio 23-oji, Sąjūdžio mitingas. Leonardo Skirpsto nuotr. www.voruta.lt TSRS komunistų partijos žlugimo priežastys Šioje publikacijoje, daugiausiai remdamasis archyviniais dokumentais, bus paliesti tik 1988 m. pačius ryškiausi įvykiai, kurie atspindi Lietuvos atgimimui svarbų istorinį periodą, susijusį su viešumo bei Lietuvos gyvenimo destalinizavimo žingsniais. Šį laikotarpį istoriškai įprasmino Sąjūdžio gimimas ir kiti šio laikotarpio įvykiai,...
Įrašas
Afganistano kariai (7 d.)
Tęsinys. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8, 15, 22 „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ištraukas iš netrukus pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“. Grįžtant traukiniu namo, tik įvažiavus į Lietuvą, man graudumas ėmė širdį spausti. O atvažiavus iki Klaipėdos, nebesulaikiau ašarų. Niekada negalvojau, kad ir...
Įrašas
Lietuvos persitvarkymo sąjūdis Trakų istorinėje žemėje
Prieš 20 metų gimęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis įjungė į aktyvią veiklą visos Lietuvos žmones, įžiebdamas jiems viltį kovoti ir siekti Lietuvos nepriklausomybės, sužadino visuomenės susidomėjimą tautos istorine praeitimi. Jau pirmųjų Sąjūdžio mitingų metu pasirodė pirmosios tautinės vėliavos. 1998 m. spalio 7 dieną trispalvė vėliava suplevėsavo Vilniuje, Gedimino kalno bokšte, o spalio 27 d. – Trakų...
Įrašas
Caro laikais nukentėję giminaičiai
Sovietų ir vokiečių okupacijų metais nukentėjusių Lietuvos piliečių temai nagrinėti skirta nemažai leidinių, sudaryti įvairūs tremtinių, kalinių, žuvusiųjų sąrašai. Carinė okupacija buvo daug ilgesnė. Nors carinės bausmės buvo nepalyginti švelnesnės ir civilizuotesnės už stalinines, žuvusių, nuteistų, ištremtų ar kitaip tuo metu nukentėjusių taip pat buvo nemažai, ypač 1794, 1831, 1863 m. sukilimų, 1864–1904 m....
Įrašas
Dar kartą apie šv. Brunono 1009 metų misiją į Lietuvos pasienį
Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečiui. Pasirodžius straipsniui „Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis“ (Voruta, 2009 m. Nr. 2) gavau nemažai atsiliepimų. Ypač svarbus gerbiamojo Telšių vyskupo dr. Jono Borutos, kuriame atkreipiamas dėmesys į žymaus Lietuvos vienuolynų istoriko Viktoro Vinco Gidžiūno OFM straipsnį „Šv. Benedikto regulos vienuoliai Lietuvoje“, išspausdintą „Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštyje“, t. 6,...
Įrašas
Afganistano kariai (9 d.)
Pabaiga. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8, 15, 22, 29, vasario 5 d. Ateinantį pirmadienį, 2010 m. vasario 15-ąją, sukaks 21 metai, kai iš Afganistano pasitraukė paskutinis Tarybinės armijos kareivis. „Vakarų ekspresas“ baigia spausdinti ištraukas iš kitą savaitę pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“. ...
Įrašas
„Laisvės kryžkelės“ (II) – Povilas Plechavičius ir Lietuvos vietinė rinktinė
Tęsiame bendrą „Bernardinai.lt“, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro ir „Žinių radijo“: projektą. Antroji projekto medžiaga pasakoja apie iki šiol daug ginčų keliančią asmenybę – brigados generolą, Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininką, Lietuvos vietinės rinktinės organizatorių ir vadą – Povilą Plechavičių. Generolas gimė 1890 m. vasario 1 d. Mažeikių apskrities Židikų valsčiuje, Bukančių viensėdyje. Mirė 1973...
Įrašas
Baltadvario (Mūrinių Videniškių) bastioninė pilis: archeologiniai ir istoriniai duomenys
Videniškiai minimi istorijos šaltiniuose jau 1367 metais. Miestelyje yra išlikusi XVII a. statyta renesansinė bažnyčia, kurioje yra dešimt vertingų dailės paminklų. 1632 m. buvo primūryta koplyčia, joje palaidota daugelis Giedraičių giminės atstovų, tarp jų ir vienas iš bažnyčios fundatorių ir Baltadvario pilies statytojų – Martynas Marcelijus Giedraitis. Miestelyje XVIII a. prie bažnyčios veikė parapinė mokykla,...
Įrašas
Vietinės rinktinės kario Antano Kramiliaus prisiminimai. Po vietinės rinktinės nuginklavimo
Prisiminimai Jūsų dėmesiui – dar niekur nepublikuoti buvusio Vietinės Rinktinės kario pono Antano Kramiliaus prisiminimai, kuriuos, atsiklausęs autoriaus sutikimo, mums perdavė kolega iš militaria.lt forumo OHO. Labai ačiū gerbiamiems kolegai ir ponui Kramiliui, mielai leidusiam publikuoti prisiminimus čia. prisiminimai apima laikotarpį nuo Vietinės Rinktinės išformavimo iki karo pabaigos ir pirmųjų pokario dienų. Šiuos prisiminimus žurnale publikuosime...
Įrašas
Donatas Malinauskas ir lopatologija
Donatas Malinauskas (Lietuvos nacionalinis muziejus) Viktoras Jencius – Butautas, www.voruta.lt „Kas kontroliuoja dabartį, kontroliuoja praeitį, o kas kontroliuoja praeitį, kontroliuoja ateitį“ (George Orwell) Monografija 1997 metais pasirodžiusi Raimundo Lopatos knyga “Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas” buvo viena iš pirmųjų knygų – monografijų, parašytų apie 1918 metų signatarus postsovietinėje Lietuvoje. Autorius medžiagą apie signataro gyvenimą ir...
Įrašas
Ar buvo Vilniaus krašto okupacija?
Neseniai Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio televizijoje išsakytą teiginį, kad Lenkija tarpukariu nebuvo okupavusi Vilniaus krašto, sunku praleisti pro ausis. Bet iš tikrųjų ministro interviu Lenkijos televizijai buvo skirtas daugiau vokiečių tvirtinimams, esą jie po karo buvo išvyti iš kai kurių dabartinei Lenkijai priklausančių teritorijų ir jiems nenorima gražinti nuosavybės. Vokiečiai jau seniai...
Įrašas
Tautinio atgimimo Vilniuje pradininkas
Tokiais žodžiais apibendrino savo pasisakymą apie Vasario 16-osios Akto signatarą, Valstybės Tarybos narį, vieną iš pirmųjų Rytų Lietuvos veikėjų Donatą Malinauską jo giminaitis Viktoras Jencius-Butautas, kalbėjęs signataro 140-ųjų gimimo metinių paminėjime Signatarų namuose Vilniuje. Vakarui jaukumo ir šilumos suteikė kompozitoriaus Tomo Leiburo atlikti kūriniai fortepijonui. Tuo tarpu Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko gimimo metinių paminėjimas...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 84
- 85
- 86
- Kitas