Aras LUKŠAS 1944 metų liepos vidurys – svarbus mūsų krašte vykusių sovietų ir vokiečių karo veiksmų epizodas. Liepos 13-ąją Gedimino bokšte vėl buvo iškelta raudona sovietų vėliava, o vokiečių radijo komunikatas paskelbė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė palikta priešui. Kone savaitę trukusi Vilniaus šturmo operacija šiandien prisimenama ir vertinama labai prieštaringai, o kartais – tiesiog...
Istorija
Vilniaus rajono savivaldybė pagerbė karo nusikaltimus Lietuvoje vykdžiusios lenkų Armijos krajovos atminimą
2011 m. liepos 13 d. Kriaučiūnuose Vilniaus rajono savivaldybė kartu su lenkų sąjunga pagerbė karo nusikaltimus įvykdžiusios Armijos krajovos (AK) atminimą, kuri prieš 67 metus bandė okupuoti ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis prie paminklo Armijai krajovai, kuris yra Vilniaus rajone netoli Karveliškių kapinių. Šaltinis: Savaitraštis „Tygodnik Wilenszcyzny“ 2011 m., liepa, 6-13 d.,...
Ar įmanoma interpretuoti karą, pamiršus prieškarį?
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Šiais metais pažymime skaudžius 70-mečius: tremties, karo pradžios, sukilimo, mėginusio, prasiveržus tarp okupacinių Scilės ir Charibdės, tautą išvesti į Lietuvos valstybę, holokausto… Dar taip neseniai Istorijos mokęsi iš sovietinių vadovėlių, savąją perduodami nelyg tautosaką iš lūpų į lūpas, šiandien, suprantama, galime jaustis kiek sutrikę: kur tikroji tiesa, kur – mums primestos ar...
Įdomiausias XX a. politinis pokeris 2 d.
Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Vengrų istoriko Krisztiano Ungvary straipsnių serijos apie SSRS ir Trečiojo Reicho karo išvakares ir jo pradžią apžvalga. Stalinas nebuvo numatęs, kad vokiečiams žaibo karo pradžia bus tokia sėkminga. Vokietijos stiprėjimas daugelį metų jį nelabai jaudino. Rimta grėsme jis laikė tik galimą bendrą Vokietijos ir Japonijos karą prieš Sovietų Sąjungą. To buvo galima...
V. Žiliaus kalba Lietuvos Sąjūdžio XIII-jame suvažiavime
Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko Vidmanto Žiliaus kalba, pasakyta 2011 m. birželio 4 d. Lietuvos Sąjūdžio XIII-jame suvažiavime Tėvynės gynyba – kiekvieno piliečio pareiga Gerbiamieji sąjūdininkai, praėjo dveji metai po praėjusio suvažiavimo, perkopėme nepriklausomos valstybės dvidešimtmetį, atrodo, kad ir laiko tarpas nemažas praėjo gyvenant nepriklausomoje valstybėje, kad ir grėsmių valstybingumui turėtų būti mažiau, tačiau tautos dvasinis...
Sukilimas
Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ, kriminologė Pirmą kartą per 70 metų Lietuvoje paminėtas 1941 m. Birželio Sukilimas. Ir paminėtas iškilmingai, Mokslų Akademijos Dižiojoje konferencijų salėje, su žinomų mokslininkų pranešimais, istorinio-dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“, skirtu įamžinti sukilimo prieš okupaciją ir terorą jubiliejui, demonstravimu, su sukilimo dalyvių prisiminimais ir planų šiam fenomenui įamžinti visuotinu patvirtinimu! Pirmą kartą per 70 metų...
Rezoliucija dėl Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo
Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo REZOLIUCIJA Vilnius, 2011 m. birželio 4 d. Dėl Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo Lietuvos Sąjūdis, padėjęs atkurti Lietuvos Respubliką ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, palaiko Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą ir nedalomumą, Konstitucijos ir įstatymų įgyvendinimą, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitų įstatymų laikymąsi, autentiškų Lietuvos vietovardžių išsaugojimą ir jų rašymą bendrine valstybine kalba,...
Kaip Švėtės krioklys tapo mūšio su švedais lauku
Vaidutis RIŠKUS, Kaunas Prieš gerą dešimtį metų, panagrinėjęs Švėtės slėnio geologinę sąrangą aukščiau ir žemiau Žagarės tvenkinio užtvankos, išmąsčiau, kad čia anksčiau buvo Švėtės krioklys, nuo kurio vieno laipto ar kaskadinio slenksčio vanduo krito kokius 3-4 m ir apie tai parašiau į pirmąją „Versmės“ leidyklos serijos „Lietuvos valsčiai“ knygą (1). Dar nuo mokymosi Žagarės gimnazijoje...
Pagerbti Paneriuose sušaudytieji
Linas VENSKŪNAS, Vilnius 2011 m. gegužės 21 dieną Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga Paneriuose organizavo eitynes, skirtas pagerbti čia 1944 metų gegužę nacių sušaudytus 86 Vietinės rinktinės karius bei lietuvybę puoselėjusią Jagomastų šeimą. Eisena turėjo prasidėti 11 valandą ryto. Atvykę kiek anksčiau bei išskleidę Lietuvos vėliavas, Panerių geležinkelio stotyje kėlėme vietinių gyventojų nuostabą bei nepasitenkinimą, tačiau...
KGB nepavyko atskleisti Trispalvės paslapties
Zenonas MIKŠYS Patriotizmo daigeliai kalėsi šeimoje Mirtis negailestingai retina tremtinių, politinių kalinių, partizanų, pirmųjų sąjūdiečių, TV bokšto ir Parlamento gynėjų gretas. Išėjo Anapilin ir kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvis, Vilniaus Šaulių rinktinės narys, didelis patriotas Antanas Aginskis, Lietuvos nepriklausomybės 70–mečio išvakarėse prie Radijo ir televizijos pastato iškėlęs lietuvišką trispalvę vėliavą. Sulaukęs garbaus pensininko...
Jono Šliūpo pastabos apie Nepriklausomą Lietuvą*
Dr. Česlovas LAURINAVIČIUS, Vilnius Kadangi specialiai Jono Šliūpo veiklos nesu tyrinėjęs, ir kadangi konferencijai, skirtai Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms, pasiruošti laiko būta nedaug, tai pasirinkau galimai optimalų ir tuo pačiu paprasčiausią variantą – pristatyti kelis J. Šliūpo rašytinės veiklos dokumentus, kurie atspindi kritinius pirmosios nepriklausomos Lietuvos raidos momentus. Tokiu būdu galima bus ne tik susipažinti...
Ringaudas – prie Lietuvos valstybės ištakų
Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas Ne quid veri non audeat = Kas tiesa, drįsk pasakyti Ateities veiksmus galime planuoti pagal turimą patirtį. Jei jos trūksta, tenka vadovautis kitų patarimais, nurodymais ar įsakymais. Norėdami teisingai įvertinti bet kurios valstybės istoriją, apmaudžių klaidų išvengsime prisimindami Škotijos Glazgo universiteto profesoriaus A. Browning’o teiginį: „Istorijos klaidas paprastai lemia ne...
Senosios Videniškių šventovės – Kentauro dinastijos reliktų atspindys
Arimeta VOJEVODSKAITĖ, Vilnius Mitinė Kentauro Dausprungo dinastija, savo kelią pradėjusi senajame Vilkmergės centre, ilgainiui išplito po visą regioną. Jos reliktai yra užkoduoti kai kuriuose vietovardžiuose, susijusiuose su kultinėmis vietomis, susietomis su senaisiais protėvių kapais. Kaip ilgai jie išliko ir kaip keitėsi bendruomenės sąmonėje, matysime išnagrinėję senąsias kulto vietas. Tokių vietų Videniškiuose šiuo metu žinome dvi:...
XIII-asis Sąjūdžio suvažiavimas
2011 m. birželio 4 d., šeštadienį, LR Seimo Kovo 11-osios salėje vyks XIII-asis Sąjūdžio suvažiavimas. Kiekvieno piliečio pareiga – ginti savo Tėvynę Programa: 10.00 val. – Dalyvių registracija 11.00 val. – Suvažiavimo pradžia. Himnas ir Malda. Svečių pristatymas 11.40 val. – Sąjūdžio Garbės pirmininko prof. Vytauto Landsbergio pranešimas 12.10 val. – Sąjūdžio pirmininko Ryto Kupčinsko ataskaita 12.30 val. – LR...
Gydytojas Juozas Žemgulys
Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS, Panevėžys Gydytojas Juozas Žemgulys gimė 1890 m. gruodžio 19 d. Kretingos apskrityje, Vieviržėnų valsčiuje, Rusinų kaimo pasiturinčių ūkininkų Barboros ir Juozapo Žemgulių šeimoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje, Liepojos valstybinėje gimnazijoje, kurią baigė aukso medaliu. Įstojo į Petrogrado Karo medicinos akademiją, 1914 m. mobilizuotas, paskirtas dirbti carinės Rusijos kariuomenėje gydytoju. 1918 m. išlaikė...
Pagerbtas už Tėvynę žuvusio pasieniečio G. Žagunio atminimas
Minėdami pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos vietoje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio 20-ąsias žūties metines, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai vieną Pasieniečių mokyklos auditoriją pavadino jo vardu. Ši auditorija Medininkuose (Vilniaus r.) įsikūrusioje VSAT Pasieniečių mokykloje atidaryta, 2011 m. gegužės 18-ąją, trečiadienį. Renginio metu Gintaro mama Aldona Žagunienė ir VSAT vadas Vainius Butinas atidengė simbolinę auditorijos lentelę...
Liustracijos procesas: pabaigos pradžia…
Ričardas ČEKUTIS, Vilnius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pradeda viešinti KGB veiklą atspindinčius dokumentus – šis projektas tiesiogiai susijęs su naujausia Liustracijos įstatymo redakcija. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko dr. Arvydo Anušausko, dar 2005 metais KGB rezervui priklausiusių žmonių pavardžių paviešinimui pritarė 74 proc. šalies gyventojų ir 80 proc....
Mano Mama
Kęstutis BALČIŪNAS Tikrais įvykiais pagrįsti Kęstučio Balčiūno (jaunesniojo) literatūriniai pasakojimai. Kada prisimenu savo ankstyvąją vaikystę, prieš akis atsiveria pavieniai, lyg fotonuotraukose, atmintyje įsiamžinę didelio Sibiro miesto, tolimojo Krasnojarsko vaizdai. Plati vandeninga Jenisiejaus upė, su be galo ilgu ir nežinia kur nutįsusiu tiltu. Įspūdinga prieplauka, su joje stovinčiais baltais laivais ir iš jų sklindančia trankia muzika....
Kaip radosi Žemaitija arba naujai apie gamtos ir istorijos sąveiką
Algirdas PATACKAS, Kaunas Žemaitija – vienas iš slėpiningiausių Lietuvos kraštų. Nelygstamas yra Žemaitijos įnašas į Lietuvos istoriją, tačiau jos pačios istorijoje yra dar daug nežinomybės. Apie žemaičius, jų radimąsi rašyta yra daug, bet būta „perdaug rašto, permažai krašto“, t. y. perdaug dėmesio skirta istoriniams šaltiniams ir per mažai pačiai žemaičių oikumenai, būtovei, jos kraštovaizdžiui. Bandysime...
Kreipimasis dėl tinkamo aktyvaus Lietuvos Sąjūdžio dalyvio poeto S. Gedos atminimo įamžinimo
Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui Lietuvos Respublikos Kultūros Ministrui Arūnui Gelūnui Vilniaus m. Merui Artūrui Zuokui Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus rajono tarybų susirinkimo, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos K R E I P I M A S I S...
Pareiškimas dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo
Gerb. Andriui Kubiliui – TS-LKD pirmininkui, LR Ministrui Pirmininkui. Gerb. Irenai Degutienei – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio respublikinio suvažiavimo P A R E I Š K I M A S Dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo Kaunas 2011-04-16 Lietuvos partizanai, Laisvės kovų dalyviai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai yra susirūpinę...
Lietuva gegužės 7 dieną eilinį kartą pašlovins Rusijos carą ir jo imperinės politikos tęsėjus
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Pasąmonė Kokį paveikslą artimiausiu laiku nutapys Šarūnas Sauka, niekas nežino. Pasąmonė – tai labirintų visuma, o baimė joje paslėpta giliai. Štai kodėl iki šiol šloviname carą ir imperinės politikos tęsėjus, netapome ir nedovanojame diktatoriams jų tikrųjų atvaizdų. Bijome? Šaipomės iš patriotizmo. O gal vis dėlto Lietuva jau tapo laisva ir nustos švęsti...
Paminėtas 1831-ųjų metų sukilimo 180-metis
Tatjana SUPRUNOVIČ, Vilnius 2011 m. kovo 25 d. Signatarų namuose įvyko 1831-ųjų metų sukilimo 180-ųjų metinių paminėjimas, kurį inicijavo Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, istorijos mokslų magistras, bajoras Žilvinas Radavičius ir Jungtinių tautų organizacijos Lietuvos asociacijos direktorė, bajoraitė Jūratė Landsbergytė. Renginyje dalyvavo LR Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, aktorius Tomas Vaisieta, Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos...
Baltiškų asmenvardžių likimas
Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Knygos Lietuvių asmenvardžiai ir Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse man jau yra praeitis. Dėl to tik trumpai apie jas papasakosiu. Didžiąją knygą Lietuvių asmenvardžiai baigiau rašyti ligoninėje. Apėmė baimė, kad jos nebaigsiu. O jai duomenis rinkau vos ne visą savo gyvenimą. Ir jei aš nebaigsiu, tai tikrai...
KGB kraitis Nepriklausomai Lietuvai: priimti ar atsisakyti?
Ingrida VĖGĖLYTĖ „Čia juk ideologijos klausimas. Jūs gi jauna moteris, jūs negyvenote prie tos valdžios ir jums dvidešimt metų buvo kalama, kad čia (KGB – aut. past.) dirbo tiktai nusikaltėliai. O ten dirbo geri ir kvalifikuoti žmonės, jeigu plačiau – tai mažai kas iš tų žmonių, kurie ten dirbo, užsiėmė ideologiniais klausimais. Tai buvo žmonės,...
Juozas Eretas (Joseph Ehret): „skolos“ grąžinimas
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje Šveicarijos ir Lietuvos sūnaus Juozo Ereto (Joseph Ehret) (1896 10 18–1984 03 13) vardas pirmąsyk taip plačiai nuskambėjo 1996 metais – minint jo 100-ąsias gimimo metines: organizuotos mokslinės bei jubiliejinės konferencijos, parodos, susitikimai su profesoriaus vaikais, atvykusiais iš Šveicarijos, publikuoti straipsniai periodiniuose leidiniuose. Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ išspausdinti...
Liuteronas iš Vilniaus – Juzefas Pilsudskis
Gintaras ŠIAUDINIS, Vilnius Didžiajai daliai lietuvių šio politiko pavardė sukelia neigiamų emocijų. Tačiau aš neketinu gilintis ar nagrinėti jo, kaip Lenkijos viršininko (taip oficialiai vadintos jo pareigos), veiksmų ar požiūrio į lietuvybę. Tiesiog apžvelgsiu lenkų liuteronų spaudoje skelbiamą informaciją apie jo tikybą. Aišku, kad Juzefas Pilsudskis gimė (1867 m. gruodžio 5 d. Zalavo dvare, Švenčionių...
Lietuvos krikšto diena
Libertas KLIMKA 1387 metais vasario 22 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila išdavė raštą, liepiantį pavaldiniams krikštytis. Taigi ši data – Lietuvos krikšto diena, pažyminti istorinį valstybės žingsnį Vakarų civilizacijos ir dvasinių Europos vertybių link. Kokios buvo istorinės šio ryžtingo posūkio aplinkybės? XIV amžiui einant į pabaigą, paskutinioji pagonių valstybė stovėjo kryžkelėje: galėjo...
Būti signataru 1918 metais
Vilma BUKAITĖ 1917 m. rugsėjo 25 d. dvidešimt pasipuošusių vos prieš keturias dienas išrinktų Lietuvos Tarybos narių susėdo bendrai nuotraukai. Taigi ne 1918 m. vasario 16 dieną, kaip įprasta manyti, o kiek anksčiau. Panašų Petro Kalpoko paveikslą, kuriame jie nutapyti besiruošiantys pasirašyti bene svarbiausią dvidešimto amžiaus lietuvių politinį aktą, galime išvysti Signatarų namuose. Dvidešimt puošnių...
Prezidento duktė
Ramunė LAPAS Specialiai „Lietuvos žinioms“ iš Čikagos Vasario 16-osios išvakarėse skaitytojams siūlome pasakojimą apie Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio vienturtę dukrą Aldoną Stulginskaitę-Juozevičienę ir jos šeimą. Čikagoje veikiantis Lietuvos vaikų globos būrelis „Saulutė“ vasario 5 dieną sukvietė lietuvius į renginį, skirtą Lietuvos prezidento A. Stulginskio gimtadieniui paminėti. Indrės Tijūnėlienės vadovaujamoje „Saulutėje“, kuri daug metų daiktais ir...