Aras LUKŠAS Prieš 85 metus, naktį į 1927 metų kovo 15-ąją, žlugo kairiųjų rengtas valstybės perversmas, kuriuo socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai mėgino atkurti konstitucinę tvarką, naudodami tokius pačius metodus, kaip ir 1926 metų gruodžio 17-ąją Respublikos prezidentą nuvertę pučistai. 1934 metų balandžio 4 dieną opozicinis valstiečių liaudininkų dienraštis „Lietuvos žinios“ paskelbė tokio turinio žinutę (kalba...
Istorija
Pagrindinis puslapis
Istorija
Įrašas
2012-03-162012-03-16Istorija
Lietuvoje iki šiol ieškoma LDK epochos lobių
Natalija ZVERKO Lietuvos lobiai, kurie minimi dar antrajame Lietuvos Statute 1536 metais, neduoda ramybės ir šių dienų lobių ieškotojams. Apsiginklavę specialia įranga, jie ieško ir randa tai, kas anksčiau buvo grynas atsitiktinumas. Pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinyje paslėptą lobį jo savininkas antikvaras aptiko visiškai atsitiktinai, po eilinio nesėkmingo bandymo parduoti šią knygą. Apie tai rašo...
Įrašas
2012-03-132012-03-21Istorija
Kviečiame pagerbti knygnešius spaudos draudimo metais išsaugojusius lietuvišką spausdintą žodį
2012 m. kovo 16 d., penktadienį, 16 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g.7, Vilnius) vyks dokumentinio filmo „Knygnešiai“ (režisierius Jeremiah Cullinane) pristatymas. Renginį, skirtą Knygnešio dienai, ves Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos pirmininkė dr. Irena Kubilienė Veiks paroda „Gydytojams – knygnešiams Aušrą ir Varpą kėlusiems“ Fotokompozicijos (autorius Juozas Valiušaitis) Literatūra iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų ****** Lietuvos kultūros fondo Knygnešio...
Įrašas
2012-03-132019-03-11Lietuvos Sąjūdis
Sąjūdžio ištakos
Edmundas SIMANAITIS, Jonava Baltos lankos išleido 440 psl. knygą „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Dvidešimt dviejų autorių straipsnius tvarkė mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė. Tyrėjų komandą sudarė trijų universitetų mokslininkai: politologai, istorikai, sociologai. Tyrimui atlikta daugiau kaip 300 interviu. Pratarmėje rašoma: „Šios knygos sumanymas buvo brandintas ne vienerius metus, tačiau jį įgyvendinti...
Įrašas
2012-02-242013-05-16Signatarai
1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Viena iš svarbiausių Lietuvos istorijos datų yra 1918 m. vasario 16-oji. Tą dieną Vilniuje buvo pasirašytas Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Vienas iš 20-ies jį pasirašusių signatarų buvo Donatas Malinauskas, apie kurio gyvenimą ir aktyvią visuomeninę...
Įrašas
2012-02-132013-05-16Signatarai
V. Jenciaus-Butauto knygos „1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“ pristatymas
2012 m. vasario 15 d., trečiadienį, 12 val. Signatarų namų salėje (Vilniuje, Pilies g. 26, tel. 231-44-37) maloniai kviečiame kartu su Vasario 16-osios klubu ir Viktoro Jenciaus-Butauto knyga „1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“ paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną. Dalyvaus: Knygos autorius Viktoras Jencius-Butautas Kultūros istorikas Algirdas Mikas Žemaitaitis VšĮ „Vorutos“ fondo vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius...
Įrašas
2012-02-022012-02-02Istorija
Mįslingas pabėgimas
Kęstutis BALČIŪNAS Būdamas savo jaunystės mieste Kaune ir turėdamas laisvo laiko visada apsilankau senamiestyje. Neskubėdamas pereinu Vilniaus gatve, Rotušės aikšte, paklaidžioju siauromis, ją supančiomis senamiesčio gatvelėmis ir visada, kiek galima ilgiau pastoviu Nemuno ir Neries santakoje. Geras jausmas stebėti susiliejančias ir į Vakarų tolumą vienu, galingu srautu plaukiančias dvi didžiausias Lietuvos upes. Kartais tai darau...
Įrašas
2012-01-192019-03-08Donatas Malinauskas, Jencius-Butautas Viktoras, Signatarai
Donatas Malinauskas – Vasario 16-osios Akto signataras
„Vorutos fondas“ išleido Viktoro Jenciaus-Butauto knygą „1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“, kurioje išsamiai aprašoma tremtinio gyvenimas ir veikla (1940 m. ištremtas iš Lietuvos į Sibirą, į Altajaus kraštą, mirė 1942 m. iš bado). D. Malinauskas – vienas iš tų Vasario 16-osios akto signatarų, kurių socialinė padėtis caro administracijoje leido jam veikti visose sferose....
Įrašas
2012-01-092023-11-13Autoriai, Iškauskas Česlovas, Istorija, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Vilniaus krašto okupacija
Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...
Įrašas
2012-01-032021-04-10Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rezistencija
A. Anušauskas. Partizanai ir stribai: atsakymas istorijoje pasiklydusiam generolui
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas ANUŠAUSKAS Prieš naujuosius metus iš tikrųjų nesinorėjo leistis į tokią polemiką, bet į naujametinį generolo „sveikinimą“ partizanams negalima buvo nesureaguoti. Pirmiausia džiaugiuosi, kad šis generolas nebėra atsakingas už Lietuvos nacionalinį saugumą. Visiškai atsitiktinai sutapo, kad jo „istorijos pamokymai“ pasirodė kartu su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos dokumentu „Apie...
Įrašas
2012-01-022012-01-02Istorija
Prof. Saulius Sužiedėlis: „Svarbu ne švari, o teisinga istorija“
Ankstyvoje jaunystėje skaitydamas pokario išeivių memuarus, beveik niekur neaptikdavau Holokausto Lietuvoje refleksijos. Lyg nieko nebūtų buvę. Jau tuomet klausiau savęs, kodėl susiklostė tokia padėtis? Negi tai mūsų vyresniąjai kartai buvo nesvarbu? Praėjus daugeliui metų, nutariau to paklausti vieno iš žinomiausių ir neabejotinai objektyviausių istorikų prof. Sauliaus Sužiedėlio. Skaitydamas pokario išeivių memuarus, beveik neaptiksi Holokausto Lietuvoje...
Įrašas
2011-12-292012-02-17Istorija
Įvykiai ir žmonės tokie, kokius juos matė Mykolas Riomeris
Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Lietuvoje gerai žinomas Mykolo Riomerio (Römer) vardas. Tiesa, sovietmečiu jo pavardė kažkodėl buvo rašoma Rėmeris (žr. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kt.), o dabar dažnai – Romeris. Šiame tekste Römerį vadinsime Riomeriu, nes vokiška „ö“ lietuviškai skamba „io“. Išgirdęs sakant Riomeris, Mykolas Römeris suprastų, kad kalbame apie jį, o dėl Rėmerio ar dėl...
Įrašas
2011-10-112011-10-11Istorija
Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas
Neseniai Lietuvos knygynuose pasirodė istoriko Algimanto Liekio dviejų tomų monografija „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (beveik 1 000 p. apimties) ir savotiška tuos veikalus apibendrinantis leidinys – „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga (iki 1939 m.)“ (76 p.). Tose knygose – bene pirmąjį kartą istoriografijoje – į lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos istoriją žvelgiama pro lietuvybės,...
Įrašas
2011-10-102011-10-10Istorija
Suvalkų sutartis
1920 spalio 7 d. Suvalkuose pasirašytos Letuvos ir Lenkijos sutarties vadinamos Suvalkų sutartimi 91-ųjų metinių proga skelbiame pernai šios sutarties 90-mečio proga savaitraštyje „Voruta“ spausdintą istoriko prof. habil. dr. Antano Tylos rašinį „Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas“. 1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad...
Įrašas
2011-10-062011-10-06Istorija
Paminėtos lenkų nužudyto Lietuvos pasieniečio J. Kybarto 80-osios žūties metinės
2011 m. spalio 4 d. Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaime ir Vievio miestelio kapinėse buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. tarnybos vietoje nužudyto pasienio policijos Trakų baro pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas. Lenkų pasieniečiai jį nužudė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu, dabar tai yra Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaimo teritorija. Baltamiškio...
Įrašas
2011-10-032011-10-03Istorija
„Provokacija“ Maišiagaloje
2011 m. spalio 1 d. Maišiagaloje gražiai buvo paminėtas Lietuvos Didysis Kunigaikštis Algirdas (1345-1377). Bažnyčioje šv. Mišiomis, o Algirdo piliakalnio papėdėje – teatralizuotu istorinių personažų pasirodymu, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“, LDK Algirdo vidurinės mokyklos moksleivių, Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ dainomis. Grojo KASP orkestras, žvengė žirgai, pagirdyti Juodojoje...
Įrašas
2011-09-302020-09-01Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Ar girdė Vytautas žirgą Juodojoje jūroje?
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiais metais Lietuvos istorijos ir žirgų mylėtojus pasiekė puikios poligrafinės kultūros Gintaro Kaltenio knyga *„Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“, kurioje net 128 spalvotos iliustracijos (dizainas ir žemėlapiai – Tautvydas Kaltenis). Tai 2010-ųjų – jubiliejinių Žalgirio mūšio atminimo metų – raitelių žygio „2000 km istorijos“, simboliškai pakartojusio Vytauto Didžiojo maršrutą iš Trakų...
Įrašas
2011-09-282025-09-27Aktualioji publicistika, Autoriai, Evangelikai liuteronai, Istorija, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Mažoji Lietuva, Naujienos, Religija, Rytų Lietuva, Tėviškės aušra, Žemaitaitis Algirdas Mikas
Eišiškių žemės pažiba – Stanislovas Rapolionis
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Stanislovas Rapolionis (lot. Rapagelanus arba Stanislaus Lituanus, apie 1485–1500 netoli Eišiškių–1545 05 13 Karaliaučiuje) – vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, tikriausiai buvęs Vilniaus pranciškonų vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius. Kilęs iš smulkių grynai lietuviško Eišiškių valsčiaus neturtingų bajorų, kurie neturėjo valdinių, savo buitimi ir turtu nesiskyrę nuo valstiečių, buvo neeilinio...
Įrašas
2011-09-262018-12-11Iškauskas Česlovas, Istorija
Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
Česlovas IŠKAUSKAS Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti. Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos...
Įrašas
2011-09-222012-02-06Istorija
1922-aisiais Vasario 16-ąją gimęs…
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Vytauto Didžiojo universiteto istorija Lietuvos universitetui kitąmet sukanka 90 metų! Kaip tik Vasario 16-ąją! Kuriam universitetui? Na, žinoma, pirmiausia – VDU, Vytauto metais pelniusiam šį kunigaikštišką vardą, bet 1922-aisiais užgimusiam (išsirutuliojusiam iš porą metų veikusių Aukštųjų Kursų, tarsi privačios aukštosios mokyklos) tiesiog kaip Lietuvos universitetas – juk buvo vienintelis, vienatinis, lauktasis, svajotasis,...
Įrašas
2011-09-222011-11-11Istorija
Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu...
Įrašas
2011-09-142020-09-01Istorija
Žurnalo „Trimitas“ (1920–1940) dzūkiška kronika
Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Žinutė apie 1920 02 03. Lenkai 8 – 9 varstų ilgumo grandine puolė Alovę ir Taknėnus ties Alytum. Sutikę tvirtą mūsų pasipriešinimą, paliko 2 nukautais ir pasitraukė //1920. Pirmieji m. (Spalio 6) Nr. 1. P. 21. Alytus. Antai, eina mūsų šauliai keliu. Pakelėje sėdi pikta boba. Klausias jos kelio. Boba atšauna: „Ja,...
Įrašas
2011-08-312011-09-16Rezistencija
Prisimintas Žalio Velnio šimtmetis
Julius NORKEVIČIUS, Vilnius Tėvynės pažinimo draugijos Vilniaus skyrius organizavo išvyką į Žaslių kraštą, kuri skirta Didžiosios Kovos apygardos vado bei kitoms šio krašto sukaktuvėms paminėti. Išvykos pradinis taškas – prie šiandien nebeveikiančios, todėl gerokai apleistos Kaugonių geležinkelio stotelės pastato. Šalia bėgių, kuriais su trumpomis pertraukėlėmis tai viena, tai kita kryptimi dunda traukiniai, ant kalvelės kuklus...
Įrašas
2011-08-302011-09-05Istorija
Kas tebebijo 1941 metų birželio sukilimo dvasios?
Įpusėjo jubiliejiniai septyniasdešimtieji metai nuo vieno svarbiausių naujausiųjų laikų mūsų istorijos įvykių – 1941 m. Birželio sukilimo. Tuometė Laisvės sąjūdžio prieš okupantus mintis nenuslopo iki pat 1990 m. Kovo 11-osios, kai Tauta vėl atgavo valstybingumą. Anuomet daug kur spontaniškai prasidėjęs pilietinės visuomenės veikimas, buvo atsakas pasaulį pasidalyti sumasčiusiems totalitarizmams ir su jais kolaboravusiems. Tad suprantama:...
Įrašas
2011-08-242011-08-24Istorija
T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu...
Įrašas
2011-08-182012-01-06Istorija
Semeliškės Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose
Vytautas ŽEIMANTAS, Vilnius Kryžiuočių žvalgų žemėlapiuose Semeliškės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1377 m., kai jas nusiaubė kryžiuočiai. Gyvenvietė sena, spėjama, kad ji buvo įkurta apie 1276–1283 m., kai didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. Semeliškės buvo tarp Kryžiuočių ordino ir stambiausių Lietuvos miestų – Trakų ir Vilniaus....
Įrašas
2011-08-102011-08-16Istorija
Fenriras, arba ką byloja ežero dugno lobis apie galindus ir gotus
Algirdas PATACKAS, Kaunas Neseniai lrytas.lt, pasiremdamas Lenkijos spauda, paskelbė sensacingą informaciją apie Prūsijos Galindijoje, dabartinės Lenkijos Mozūrijoje, prie Nidajno ežero rastą lobį, įvardintą kaip „baltų genties galindų kario kapas“ [1]. Kodėl ši žinia yra sensacinga? Ogi todėl, kad keičia mūsų sampratą apie baltų ryšius su visa to meto Europos pagoniškaja oikumena, praplėsdamas juos vakarų kryptimi...
Įrašas
2011-08-052012-08-14Istorija
Smetoninės
2011 m. rugpjūčio 14 d. vyks Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 138-ojo gimtadienio paminėjimas. 12.30 val. – Šv. Mišios Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Lėne, Taujėnų seniūnijoje. Po jų koncertuos dainininkė Rasa Juzukonytė (sopranas). 14 val. – A. Smetonos gimtadienio paminėjimas Prezidento tėviškėje Užulėnyje. Apsilankymas Užugirio krašto muziejuje. 15 val. – Susipažinimas su Prezidento A. Smetonos Užugirio...
Įrašas
Horizonte – nykstančios protėvių pilys ir dvarai
Šią vasarą ne vienas mato, kaip po restauravimo ar atstatymo darbų keičiasi senosios Lietuvos pilys, anksčiau buvę apleisti dvarai. Už Europos Sąjungos (ES) ir savo lėšas naujam gyvenimui gali būti prikeltas senasis Lietuvos paveldas. Ką apie šią programą mano Lietuvos paminklosaugininkai visuomenininkai? Ar, įgyvendinus ją, istorijos paminklai džiugins širdį? O gal ir čia, kaip kitur...
Įrašas
2011-07-152011-07-22Istorija
Vargo pelė įamžinta bronzoje
Gražina MARECKAITĖ, Vilnius 2011 m. birželio pabaigos dienomis, kai Lietuva, Lenkija ir Vilniaus universitetas rengėsi švęsti Nobelio premijos laureato rašytojo Česlovo Milošo šimtąsias gimimo metines, kai šia proga įžymiajam rašytojui, universiteto auklėtiniui Alma Mater sienoje buvo atidengta atminimo lenta, kitame, nuošalesniame kiemelyje virš vartų arkos tyliai atsirado kito Vilniaus universiteto augintinio – Simono Daukanto, Adomo...