Sigitas BIRGELIS 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei iš Mockavos kilęs jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas. Sužinoję, kad Gulbiniškių kaime šalia Marijampolės gyvena anų įvykių liudininkas Sigitas Valinčius, nuvykome jo pakamantinėti. Vylėmės sužinoti ką nors daugiau apie Lietuvos partizanų didvyrišką mirtį, o...
Istorija
Rugpjūčio 31-oji Lietuvoje – Laisvės diena
2012 m. sukanka 19 metų, kai Rusijos kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš...
Dubletas – partizanų aukų gausinimo būdas
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto sugnataras, Vilnius Antipratizaninio leidinio „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis, Knyga, V., 2011) sudarytojas „kūrybiškai“ patobulino žuvusiųjų skaičiaus klastojimo metodikas ir būdus. Vienas iš naujausių, akiplėšiškiausių būdų – dubletas, arba to paties asmens įrašymas du kartus. Kad tai nekristų į akis griebiamasi gan primityvių žuvusiųjų biogramų manipuliacijų....
Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai
Stanislovas ABROMAVIČIUS Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur...
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro prof. M. Biržiškos 130-osios gimimo ir 50-osios mirties metinės
2012 m. rugpjūčio 28 d., antradienį, 16 val. (Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje) maloniai kviečiame paminėti Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro prof. Mykolo Biržiškos 130-ąsias gimimo ir 50-ąsias mirties metines. Dalyvaus: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Nijolė Šulgienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė, VšĮ dr. Antano...
S. Daukanto aikštėje paminėtos šeštosios V. Pociūno žūties metinės
Ketvirtadienio (2012-08-23) vidurdienį Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros Vilniuje, paminėtos šeštosios pulkininko Vytauto Pociūno, žuvusio 2006 m. Breste, Baltarusijoje, žūties metinės. Prie Prezidentūros programą „Čiurlionis kitaiP“ atliko Druskininkų džiazo kolektyvo nariai: Linas Bankauskas, Tomas Čiukauskas ir Briuselio karališkosios konservatorijos bakalauras Lukas Zinkevičius. V. Pociūno atminimui skambėjo preliudai „Viešpaties angelas“, „Svajonėlė“, improvizacija liaudies dainos „Tu mano seserėle“...
R. Laužikas. Lietuvos istorijos mįslės: kur gyveno karalius Netimeras?
Rimvydas LAUŽIKAS Prieš trejetą metų Lietuvos vardas pradėjo antrąjį savo gyvavimo tūkstantmetį. Tiesa, jau tapusi ir vadovėline, kad XI a. pradžios vokiečių rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo analuose – prie 1009 metų datos įrašyta: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su aštuoniolika saviškių kovo...
Juozapas Ignotas Kraševskis – istorikas, rašytojas, leidėjas
Libertas KLIMKA Lankantis Vilniuje, žingsniuojant pagrindine senamiesčio Pilies gatve, priešais Šv. Jonų bažnyčią ir varpinę dėmesį patraukia keletas stilingų pastatų. Vienas iš jų – signatarų namai. Čia buvo pasirašyta Lietuvos Nepriklausomybės Vasario 16-osios aktas. Ir gretimas, pažymėtas paminkline lenta, skirta Juozapui Ignotui Kraševskiui. 2012 m. liepos 28 dieną buvo šio iškilaus rašytojo, poeto, leidėjo, istoriko...
Ar Lietuvai reikia plevėsuojančio Vyčio?
Roberta TRACEVIČIŪTĖ Siūlymas plačiau naudoti istorinę Lietuvos vėliavą – raudoname fone vaizduojamą šarvuotą raitelį ant balto žirgo – sulaukė valstybės institucijų palaikymo. Tačiau tam priešinasi užsienio lietuviai. Pagal dabar galiojantį įstatymą, istorinę vėliavą privalu iškelti virš Valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus sodelyje Kaune. Seimo nariai konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras pateikė...
Vytauto Pociūno žūties metinės
Vytauto Pociūno žūties metinės vėl bus paminėtos Vilniaus Simono Daukanto aikštėje. Piliečių Santalka bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas 2012 m. rugpjūčio 23-čiąją – Juodojo kaspino dieną, ketvirtadienį, 12 valandą, S. Daukanto aikštėje Vilniuje kviečia paminėti šeštąsias pulkininko Vytauto Pociūno žūties metines. 2006-ųjų rugpjūčio 23-čiąją Breste žuvusio Vytauto Pociūno mirties aplinkybės bei jo...
Smetoninės prezidento gimtinėje
Akvilė PLAIPAITĖ 2012 m. liepos 12-ąją, sekmadienį, Ukmergės rajone, Užulėnio kaime vyko prezidento Antano Smetonos 138-ųjų gimimo metinių minėjimas – Smetoninės. Šventė prasidėjo tradiciniu, jau ketvirtąjį kartą vykusiu, daugiau kaip 30 km ilgio dviračių žygiu iš Ukmergės į Užulėnį. Važiavime dalyvavo 32 ekologiškų transporto priemonių mėgėjai. Po starto šventė persikėlė į Lėną, kuriame buvo laikomos...
Vienui vieni
Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Antanas LESYS, Vilnius, www.voruta.lt Mane bučiavo vėjas – lauko tėvas Ir plaukus vis kedeno tartum pievas, Mane tik šildė saulė palaidūnė, Kuri man buvo kaip tikra motulė… A. Lesys ,,Lietuvos našlaičiams‘‘ Našlaičių globa ,,Skaudi našlaičio dalia. Dar skaudesnė dalia to vaiko, kurio tėvai gyvi, bet nesirūpina juo‘‘ (Vitalija Vazgienė) Profesorius emeritas...
1941 m. birželio 26–27 d. sovietų nužudytų aukų atminimas
2012 m. birželio 30 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir politinių kalinių bei tremtinių atstovai vyko į Červenę (Baltarusija) pagerbti ten 1941 m. birželio 26–27 d. sovietų nužudytų aukų atminimo. Svečius Minske pasitikęs Konservatorių krikščionių partijos-Baltarusijos liaudies fronto narys Valerijus Buivalas palydėjo juos prie buvusio NKVD kalėjimo ir į Kuropatus – vietą...
Romas Kalanta – vienybės ar priešiškumo ženklas?
Monika KARENIAUSKAITĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro darbuotoja, Vilnius 2012-ieji – metai, gausūs sukakčių, žyminčių ne vieną Vėlyvuoju Sovietmečiu Lietuvos SSR vykusios neginkluotosios antisovietinės rezistencijos, arba, pilietinio pasipriešinimo aspektą. Kovą minėjome lietuviškosios periodinės saviraidos pradžios – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetį, gegužę – Romo Kalantos susideginimą Kaune ir „Kalantines“, rugpjūtį laukia pirmojo viešo mitingo...
„Mes paskutines kelnes už Lietuvą buvom pasiryžę atiduot…“
Emilija LIEGUTĖ Šklėrių kaimo „maistra“ Vincas Karlonas gal nelabai prisiminė, kas nutiko vakar. Saulėlydy pasaulis visada susiaurėja – jo yra tiek, kiek matome pro langą, žingsnių tiek, kiek nuo lovos iki stalo, tačiau kas dėjosi lenkmety, prieš septyniasdešimt ir daugiau metų – viskas kaip ant delno. Praeityje svarbiausia – Šv. Kazimiero draugijos narių veikla. „Kazimieriokais“,...
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pareiškimas dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo
LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei LR Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei LR Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui Lietuvos istorijos istituto direktoriui Rimantui Mikniui LR Seimo nariams Žiniasklaidai Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos P A R E I Š K I M A S Dar kartą dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo Vilnius 2012 07 04 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus...
Ieva Petuškaitė. Šiuolaikinės dvarų intrigos (II): valstybiniai dvarai
Valstybei priklausančių neprivatizuotinų Lietuvos dvarų tvarkymu ir išlaikymu rūpinasi vietos savivaldybės, papildomų lėšų surenkama parduodant bilietus į dvaruose įrengtus muziejus, organizuojamus koncertus. Taip pat valstybiniai dvarai dažnai pretenduoja į europinę paramą, tačiau pasitaiko atvejų, kai dideli pinigai iš Europos padaro daugiau žalos: dėl greito pinigų panaudojimo tvarkos darbai atliekami paskubomis, maždaug pusė lėšų panaudojamos ne tam,...
Archeologiniai tyrimai Alytaus šile
2011 m. vasarą beieškant Dainavos apygardos štabo partizanų palaikų užkasimo vietos Alytaus šile (Pirmajame Alytuje), vienas iš ekspedicijos dalyvių Žilvinas Montvydas miško kirtavietėje – miško sodinimui suartos žemės vagoje – pastebėjo ir atpažino degintinių kaulų. Kadangi miškininkai 2012 metais numatė toje vietovėje sodinti mišką, buvo nuspręsta atlikti archeologinius tyrimus. Šiemet, 2012-ųjų birželio 30 d. – liepos...
Paminėtos 200-osios Vilkmergės mūšio metinės
Ilgojo šventinio vasaros savaitgalio metu, 2012 m. liepos 7-ąją, šeštadienį, būrys istorijos mylėtojų bei pramogų ištroškusių tautiečių rinkosi Deltuvos miestelyje Ukmergės rajone. Čia jau keturioliktąjį kartą vyko Vilkmergės mūšio, dar žinomo kaip Deltuvos mūšis, inscenizacija. Šių metų renginys ypatingas – minimos 200-osios mūšio metinės. Pirmasis Prancūzijos-Rusijos karo mūšis, istorijoje žinomas kaip Vilkmergės mūšis, 1812 m....
Lankytojams atverti Radvilų rūmų likučiai
Penktadienį, 2012 m. liepos 6-ąją, Dubingių piliavietėje buvo surengta iškilminga Mikalojaus Radvilos Rudojo 500-ųjų gimimo metinių minėjimo šventė. Lankytojams atverta ir Radvilų rūmų dalis, kurią archeologai aptiko per kasinėjimus. Radvilos Rudojo 500-osios gimimo metinės prasidėjo iškilminga eisena per medinį tiltą. Raitelių lydimi dvariškiai su savimi nešėsi Radvilų vėliavą, simbolizuojančią šios garsios giminės kilmę ir galią....
Vinco Uždavinio vilnietiška veikla*
Nastazija KAIRIŪKŠTYTĖ, Vilnius Vinco Uždavinio 110-osioms gimimo metinėms V. Uždavinys buvo neeilinis vilnietis, kuris paaukojo nemažą gyvenimo dalį ir visus savo asmeninius sugebėjimus dėl sostinės Vilniaus ir kitų lenkų okupuotų lietuvių etninių žemių atgavimo. Kai kurie duomenys iš lietuviškos veiklos Vilniuje. V. Uždavinio vilnietiška lietuviška veikla prasidėjo, kai jis tapo 1919 m. Vilniaus lietuvių gimnazijos...
Bajorų kultūros vakaras
Žalgirio mūšio 602-ųjų metinių išvakarėse, Bajorų rūmuose (Žalioji aikštė 2 a, Vilniuje) 2012 m. liepos 14 d., šeštadienį, 16. val. rengiamas Bajorų kultūros vakaras, kuriame bus kalbama apie literatūrą, muziką, visuomeninę veiklą, dailę. Maloniai kviečiame Jus į suneštinį „Bajorų kultūros“ vakarą. Preliminarioje programoje numatoma: 1. Dail. Gerdenio Grickevičiaus partizanų portretų paroda 2. Apolonija Skakovska Stanislovo...
Nauji radiniai Žagarėje: šįkart aptiktos XIII amžiaus pilies liekanos
Lidija JANKAUSKIENĖ Archeologai Žagarėje ant Žvelgaičių piliakalnio aptiko XIII amžiaus vokiečių pilies liekanas. Dėl radinių gausos archeologai Žagarę jau praminė lietuviškosios Žiemgalos Troja. Per kasinėjimus maždaug 100 kvadratinių metrų plote aptikta nemažai įdomių daiktų, kurie žemėje išgulėjo nuo XIII amžiaus. Rastas arbaleto strėlės antgalis ir kalavijo buožė liudija apie čia vykusias nuožmias kautynes. Tačiau vertingiausias...
Vienos pavardės variantai prieštarauja originaliai pavardžių rašybai
Pranciška Regina LIUBERTAITĖ, Vilnius Parašyti šias mintis paskatino vadinamoji „originalo kalbos“ teorija, pagal kurią aiškinama, kad įvairių tautų žmonių pavardes ir pasaulio vietovardžius reikia rašyti originalius. Atsirado puiki proga panagrinėti mano pačios giminės vyriškos linijos pavardę, kai internete pamačiau vienoje vietoje Liuberto pavardės savininkų surašytus variantus. Rašydama apie pavardės Liubertas sandarą ir lietuvišką prasmę, pirmiausia,...
Vincas Uždavinys – žmogus, parašęs savo gyvenimo istoriją
Mindaugas SIMANAVIČIUS, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotojas, Vilnius 2012 m. gegužės 16 d. sukako 110 metų, kai gimė Lietuvos publicistas, žurnalistas, keliautojas, fotografas Vincas Uždavinys. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, kurios Rankraščių skyriuje saugomas gausus V. Uždavinio(1) palikimas, surengė parodėlę ir prisiminė šį įdomų ir kūrybingą žmogų. V. Uždavinio rankraštinis palikimas...
Prieš 21-erius metus žuvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos pareigūnas G. Žagunis
2012 m. gegužės 19 d., šeštadienį, sukako 21-eri metai, kai pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nužudytas beginklis Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas Gintaras Žagunis – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo vykdydamas savo pareigas žuvęs pasienietis. Minint 21-ąsias pareigūno žūties metines šeštadienį buvo padėtos gėlės ant G. Žagunio kapo Antakalnio...
Apie Joną Neifaltą-Lakūną
2012 m. gegužės 16 d. sukanka lygiai 66 metai nuo Kalniškės miške (Lazdijų r.) įvykusio vieno iš garsiausių Lietuvos laisvės kovotojų mūšio su Sovietų Sąjungos NKVD kariuomene ir stribais. Ta proga skelbiame rašinį apie Kalniškės mūšiui vadovavusį Lietuvos ulonų puskarininkį Jono Neifaltą-Lakūną. Skelbiamas tekstas paimtas iš: Gabrielė Alksninytė-Karalienė. Kalniškės mūšio partizanai // Laisvės kovų archyvas....
Vilniaus savivaldybė Balsiuose rado seną Gedimino pr. grindinį, bet ne kriminalą
Šarūnas ČERNIAUSKAS Vilniaus pakraštyje esančios Balsių gyvenvietės parke aptikta keliasdešimt kvadratinių metrų senojo Gedimino prospekto grindinio. Tačiau jokio kriminalo nėra, mat bazaltą, kaip paaiškėjo, Balsių bendruomenei davė pati savivaldybė. Į Balsius atvykę savivaldybės specialistai parke pamatė apie 50 kv. metrų grindinio, ant kai kurių trinkelių likę ir eismo juostas žymėjusių dažų. Beveik neabejodami, kad bazaltas...
Paskelbta archyvinė KGB medžiaga apie Katalikų bažnyčios persekiojimą
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė naujų dokumentų apie KGB vykdytą veiklą prieš Katalikų bažnyčią sovietinės okupacijos metais. Interneto svetainėje kgbveikla.lt paskelbti 36 nauji dokumentai, daugiausia susiję su sovietmečiu vykdyta antibažnytine politika, ideologine kontržvalgyba ir represijomis. Tarp paskelbtų dokumentų yra pažymos ir pranešimai apie KGB vykdytą operatyvinę veiklą, taip pat apie įvairių asmenų...
Lietuvos istorija mokyklose: švietimo politika ir kasdienybė*
VilniausVytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė LITVINAITĖ, Vilnius Pradėjau dirbti mokykloje mūsų valstybei nesulaukus net mažiausio jubiliejaus – dar 1994 m. mokykloje trūko vadovėlių, kreidos, suolai buvo aplūžę ir išbraižyti keliolikos kartų juos trynusių jaunuolių. Mokytojai lentą valydavo savadarbiais skudurėliais, išduodančiais ganėtinai skurdžią jų buitį. Tikriausiai ne vienas pamename įkyriai per pamokas virš galvos...