Pagrindinis puslapis Istorija Rezistencija Apie Rimvydo ir Žaibo žuvimo aplinkybes

Apie Rimvydo ir Žaibo žuvimo aplinkybes

Sigitas BIRGELIS

1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei iš Mockavos kilęs jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas.

Sužinoję, kad Gulbiniškių kaime šalia Marijampolės gyvena anų įvykių liudininkas Sigitas Valinčius, nuvykome jo pakamantinėti. Vylėmės sužinoti ką nors daugiau apie Lietuvos partizanų didvyrišką mirtį, o gal atskleisti tikrą J. Krikščiūno ir V. Prabulio palaidojimo vietą.

***

Buvome susitarę su Albinu Drūčiu tą dieną eiti į mišką metrų gaminti, – pasakoja Sigitas Valinčius. – Apie 7 val. ryto, gal kiek anksčiau, aš pasiėmiau pjūklą, Albinas – kirvį. Nenuėjome nuo Drūčio nei 100 metrų, kai mus sustabdė lenkų kareiviai.

A wy gdzie? (Kur einat?)

Į mišką metrų gaminti.

Nie można. Wracać do domu. (Negalima. Grįžkit namo.)

Albinas nuskuba į savo namus, o Sigitas pas dėdę, pas kurį tuomet gyveno kartu su broliu ir broliene. Į trobą jis atsineša alksnio trinkelę. Mano, nutašysiąs klumpėms naujus padus.

Duris praveria lenkų kareivis. Prisistato prie Sigito.

Jesteś aresztowany. Ubieraj się. Idziesz ze mną. (Tu areštuotas. Renkis. Eisi su manim.)

Ką darysi? Negi prieštarausi, kai grasina automatu? Kareivis veda jį per Drūčio kiemą, o toliau į Jakimavičiaus miškelį. Prie pušynėlio jam liepia kopti į šlaitą. Ant kalnelio viršūnės kareivis prabyla:

Patrz, co to jest? (Žiūrėk, kas čia?)

Įsako gultis ant žemės ir nesidairyti, o kad nepabėgtų, pastato sargybinį. Ant šaltos žemės Valinčių išlaiko valandą, gal dvi. Kareiviai atkasinėja bunkerį, kalbasi. Sigitui darosi aišku, kad Prabulis žuvo vietoje, o kitas partizanas dar gyvas ir greitoji jį išvežusi į Suvalkus. Kai Sigitui leidžia atsikelti, jis pamato brolį ir kitus Šlynakiemio ūkininkus, iš bunkerio išimtą Prabulio kūną nešančius. Kareiviai liepia jam lipti į vežimą ir sėstis ant lavono. Šipliškėse jį kartu su kitais suimtaisiais persodina į sunkvežimį. Mašina nudarda į Suvalkus. Atvykę į vietą, kareiviai lavoną išmeta prie kažkokio sandėlio, o suimtuosius uždaro į kamerą.

Kitą dieną Sigitą Valinčių sargybiniai atsiveda į patalpą, kurioje paguldytas Prabulio kūnas. Kareivių įsakymu Sigitas žuvusįjį nurengia. Kareiviai lavoną fotografuoja iš visų pusių, paima pirštų atspaudus.

Sigitas Valinčius kelias dienas laikomas kameroje kartu su Juozu Jakimavičiumi iš Šlynakiemio. Naktį Sigitą sargybiniai išveda laukan. Liepia jam lipti į sunkvežimį. Iš kareivių kalbos jis supranta, kad karste, ant kurio jį pasodino, guli Prabulio kūnas. Kareiviškas sunkvežimis važiuoja nežinoma kryptimi. Sustoja prie kažkokio beržynėlio. Kur – Sigitas nežinąs. Jis Suvalkų nepažįsta, o aplink tamsu. Bijosi, kad jo vietoje nenušautų. Kareiviai išneša karstą. Sigitas lieka sėdėti mašinoje. Jo vaidmuo šiame įvykyje yra labai mįslingas.

Sigitas Valinčius už bendradarbiavimą su partizanais buvo lenkų kalinamas, vėliau perduotas į rusų rankas, ištremtas į Sibirą.

Vaizdo medžiaga: http://punskas.pl/?p=22663

www.punskas.pl

Nuotraukose:

1. J. Krikščiūnas-Rimvydas

2. Saugumiečių nufotografuoti žuvusių partizanų kūnai (kairėje V. Prabulis-Žaibas, dešinėje J. Krikščiūnas-Rimvydas)

Naujienos iš interneto