Valdas Faustas Kuzelis www.voruta.lt Vilniaus kraštas neteko nenuilstančio lietuvybės puoselėtojo, gerbiamo mokytojo ir ilgamečio Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos vadovo Valdo Fausto Kuzelio. Valdas Faustas Kuzelis 1954 metais baigė Saldutiškio vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, fizikos – matematikos fakultete. Institutą baigė 1960 metais įgijęs matematikos mokytojo specialybę. Su paskyrimu, tais pačiais metais,...
Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Lietuvos draugystė su Lenkija tęsiasi ir netgi stiprėja. Taip kaimyninės šalies prezidento Andžejaus Dudos neseno vizito Vilniuje metu kalbėjo abiejų šalių vadovai. Suprantama, geros kaimynystės santykiai yra geopolitinio stabilumo garantas. Šito nepasakysi apie santykius su Baltarusijos režimu ar Rusija. Ir ne dėl Lietuvos kaltės jie pašlijo. Bet ar Vilniaus ir Varšuvos santykius...
1998 m. gegužės 9 d. vykusio Marcelės Kubiliūtės atminimo pagerbimo dalyviai po šv. Mišių prie jos kapo Vilniaus Rasų kapinėse. Meldėsi mons. Kazimieras Vasiliauskas, gėlių padėjo dr. Nastazija Kairiūkštytė (monsinjorui iš dešinės, su gėlėmis), Irena Tumavičiūtė (pirma iš dešinės), Birutė Kurgonienė (antra iš dešinės), Juozas Vercinkevičius (šalia Irenos Tumavičiūtės) ir kiti. Paminklo autorius Vladas Vildžiūnas....
Valentas Šiaudinis. Asmeninio albumo nuotr. Antanas KARMONAS, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Valentas Šiaudinis gimė 1930 m. balandžio 21 d. Augutiškės (Ignalinos r.) kaime. Pedagoginę veiklą pradėjo Ignalinos rajone. Likimas nelepino. 1940 m. gegužyje NKVD darbuotojai suėmė tėvą ir įkalino Švenčionių kalėjime. Kilus karui, išvežė į Rusiją. Po mėnesio motina, slegiama sielvarto, išėjo iš gyvenimo. Dešimtmetis Valentas šeimoje...
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Vilnius Kelias, vingiuodamas į įvairias puses, suka Jašiūnų link. Nieko ypatinga, regis, nėra: pušys, eglės, beržai, krūmai, prie kelio prigludę namukai ir pasakiški, matyt, naujųjų lietuvių ( ar nelietuvių) namai, dirvonais apšepusi žemė. Dairaisi – ir akis pagauna…. užrašą ant namo ul. M. Balinskiego 91. Daugiau negu nustembi. Jergutėliau…...
Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą Panerių miške buvo metami lavonai. XX a. 5 deš. http://www.jmuseum.lt nuotr. Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo centrų. Nacių-sovietų karo išvakarėse Vilniuje gyveno apie 58 tūkstančius žydų. Karo ir nacių...
Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4 /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:“Įprastoji lentelė“; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:““; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:“Times New Roman“; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} Mūriniai namai Dieveniškių aikštės pietvakarių kampe, XX a. 4 deš. iš A.Miškinio rinkinio. Šaltinis – www.radzima.org Stanislovas BUCHAVECKAS, www.voruta.lt 1941 – 1944 m. –...
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Prieš šimtą metų Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje… Sausio 31-ąją, lygiai prieš 100 metų Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje, įvyko pirmasis Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ steigiamasis susirinkimas. Valdybos pirmininku išrinktas kun. dr. Jonas Steponavičius. Švietimo draugija gavo teisę steigti ir laikyti pradedamąsias mokyklas, mokytojų seminarijas ir kitas mokymo įstaigas. Reikia priminti,...
Linas V. MEDELIS, www.lzinios.lt Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog nutyli viešai keliamus nemalonius klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti...
Alfonsas KAIRYS, www.voruta.lt Ėjo 2006-ieji metai… Iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio buvo dar likę 4380 dienų. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2009 metais Saulėlydžio komisijos ,,sėkmingai” ,,reorganizuotas” ar išardytas) jau tuo metu rūpinosi artėjančia iškilia data. Sumanyta kai kurioms Rytų Lietuvos mokykloms, ugdant tautiškumo ir pilietiškumo sampratą, pateikti staigmeną. Ta staigmena...
Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Prof. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai...
Nijolė KERAITIENĖ, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja Valstybę kuria ir jos likimą lemia žmonės, dažniausiai iškilios asmenybės, kurių darbus ir veidus negailestingai nublukina bėgantis laikas. Artėjantis nepriklausomos Lietuvos šimtmetis – kaip tik puiki paskata nubraukti užmaršties dulkes nuo kraštiečių, kūrusių tą valstybę, vardų. Ta proga Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazija surengė pirmąjį reikšmingai sukakčiai skirto...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.voruta.lt Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius… O juk yra svarbesnių dalykų… Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio...
www.voruta.lt Nuo pat Lietuvos valstybės atkūrimo 1990 m. lietuvių visuomenė yra ypač susirūpinusi Pietryčių Lietuvos mokyklomis. Siekiama, kad Lietuvos piliečių, gyvenančių Rytų Lietuvoje, pradedant Ignalinos ir baigiant Varėnos r., pasienyje su dabartinėje Baltarusijoje esančiomis Lietuvos etninėmis žemėmis, vaikai galėtų mokytis valstybine kalba. Pirmąsias mokyklas 1991–1992 m. Vilniaus ir Šalčininkų r. steigė Vilniaus apskrities viršininko administracija....
Kultūros ministras Šarūnas Birutis penktadienį, lapkričio 27 d., lankosi Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje. Čia ministras aplankys atnaujintą muziejų, susipažins su gimnazijos pasiekimais ir dalyvaus gimnazistų ir pedagogų rengiamoje vakaronėje, skirtoje dainų karalienei Kristinai Skrebutėnienei, iš kurios 1934 m. tautosakos rinkėjas Juozas Aidulis užrašė apie 400 dainų, pasakų, raudų. „Stebiuosi ir kartu labai džiaugiuosi ryčiausio Lietuvos kampelio...
Kiek daug telpa žodyje „gerumas“ ir koks jis didelis, tarytum senas ir išmintingas medis… Gerumas – tai dalykas, kurį duodame nesitikėdami atlygio. Dalai Lama rašė: „Tikslas yra ne būti geresniam už kitą, bet būti geresniam už ankstesnį save“. Jau ketvirtą kartą Butrimonių pagrindinėje mokykloje dailės ir technologijų vyr. mokytoja Diana Gotovecka kartu su biologijos vyr....
Tikrai graži šilta rudenio saulę dovanojusi 2014 metų spalio 28 diena, antradienis, sukvietė kelis šimtus švietimiečių profsąjungų aktyvistų į mitingą (jau ne į pirmą, bet, duok Dieve, gal jau į paskutinį!) prie švietimo ir mokslo ministerijos. Arčiau žmonių, valdančių juos. Mitingas prasidėjo daina pagal tautos dainiaus poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius: ,,Tėvyne dainų ir artojų,/Už ką tu mus šitaip baudi?/Į...
Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt, Rugsėjo 11 d. nacionalistinių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso grupuočių nariai Seime vėl įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projeką (XIIP-2242), kuriuo toliau siekia ne tik įteisinti dvikalbystę, bet ir siūlo valstybę įpareigoti finansiškai remti tautines mažumas. Pagal šį projektą savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo...
Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis jau kurį laiką nebesislapstė, kad jo vedama Lenkų rinkimų akcija siekia išsiplėsti visoje Rytų Lietuvos teritorijoje, kur gyvena nemažai lenkų, baltarusių ir rusų tautybės žmonių. V. Tomaševskis savo kalbomis vis atkartoja Maskvos nuotaikas, jis svečias Rusijos ambasados renginiuose, todėl sulaukė Kremliaus propagandistų paramos per Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus....
Visuomenę Lietuvoje sujaudino vėl atsinaujinęs dirgiklis – ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo klausimas. Blogiausia, kad šis klausimas aptariamas labai siaurai, tik lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statuso požiūriu. O turėtų būti matomas ir vertinamas žymiai platesniame – Lietuvos kaip valstybės teritorinio vientisumo ir net išlikimo – kontekste. Aš būtent taip matau šį...
2014-05-02 14:00:00 Dienraščio „Kauno diena“ rašinys Alvydas Butkus Niekaip nerimstantys lietuviškos asmenvardžių rašybos chaotizavimo entuziastai, pakurstomi dar ir kitos šalies politikų, verčia ir mane grįžti prie šio klausimo. Esu kalbininkas, be to, vardyno tyrinėtojas, kalbėti šiuo klausimu jaučiu turįs didesnę teisę nei istorikai, gydytojai, inžinieriai, teisininkai ar sociolingvistai. Juolab kad net Konstitucinis Teismas neseniai nurodė,...
Liaudies tradicijų pėdsakais Atvelykis, pirmasis sekmadienis po Velykų, gražių šventinių tradicijų gausa bei spalvingumu nė kiek nenusileidžia didžiajai Kristaus prisikėlimo dienai. Jo metu ir vėl ridenami dailiausiai išmarginti velykaičiai, supamasi sūpuoklėse, gardžiuojamasi namuose keptais mielinės tešlos pyragais, puošiamasi tautiniais drabužiais, o šventiniuose žaidimuose atgyja liaudies papročiai. Visgi šiandien Velykėlių tradicijos puoselėjamos ne visose šeimose: Atvelykio kiaušinius...
Vitalija DOVYDĖNIENĖ, Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vytauto Landsbergio fondas antrąkart organizavo Rytų Lietuvos mokyklų dėstomąja valstybine lietuvių kalba ir tautinių bendrijų kalbomis meninės raiškos programų konkursą „Kuo man graži Tėvynė Lietuva“. 2012-aisiais konkursas buvo skirtas Kovo 11-ajai – Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventei. Šiais metais – Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-mečiui, pažymint Lietuvos sostinės Vilniaus...
2014 m. vasario 20 d. 17 val. Vilniuje, Mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) vyks „Vilnijos“ draugijos konferencija „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – ar patinka jie valdančiajai koalicijai?“. Pranešimus konferencijoje skaitys Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, profesorius Vytautas Radžvilas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius, Seimo narys Valentinas Stundys, kultūrologė Nijolė Balčiūnienė ir kiti. Konferencijos metu...
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Jie nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet...
Arida RIAUBIENĖ, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro bibliografė, Vilnius Spaudos draudimo panaikinimas, 1905-1907 m. revoliucinis sąjūdis Rusijoje pradėjo naują etapą Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Didysis Vilniaus Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo jos etnografinėse ribose programą, kurioje tarp kitų reikalavimų buvo iškeltas ir tautinės mokyklos klausimas. Pasikeitusi politinė ir kultūrinė situacija leido...
Vladas KASPERAVIČIUS, Marijampolis, Vilniaus rajonas Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse, 2013 m. spalio 4 d., Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai buvo suteiktas tautinės mokyklos puoselėtojos dr. Meilės Lukšienės vardas, kurios 100-ąsias gimimo metines šiemet minime. Iškilmėse dalyvavo LR prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuo 1957 metų iki pat nepriklausomos valstybės atkūrimo Marijampolio vidurinė buvo vienintelė lietuviška mokykla Vilniaus...
Dainius SINKEVIČIUS Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atsisakymas pakeisti nelietuviškus gatvių pavadinimų užrašus, yra nepagrįstas: nacionaliniai teisės aktai aiškiai nustato, kad gatvių pavadinimų užrašai turi būti pateikiami tik valstybine kalba. Taip galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), Šalčininkų valdžiai nurodęs, jog rajone gatvių pavadinimai negalės būti nurodomi lenkų ir rusų kalbomis. Pakeisti...
Liudvika VITIENĖ, Gražina JUREVIČIENĖ, Sudervės skyriaus mokytojos Džiugi šventė 2013 m. rugsėjo 2-ąją nuklegėjo jau antrus metus veikiančiame Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje. Nors įkyrus lietutis merkė vaikų, tėvelių ir svečių galvas, visų širdys buvo kupinos džiaugsmo, pakylėjimo ir jaudulio. Gražus pulkelis mokyklinio, priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikučių su puokštėmis gėlių, išsidabinę bei susijaudinę su tėveliais...