Įrašas

Lietuvos ir lietuvių pilietiškumo tremtis

Habil. dr. prof. Antanas Tyla Skaityta 2011 m. birželio 14 d. Vilniuje, Kongresų rūmuose, prisimenant 1941-ųjų birželio 14-osios 60-metį. Šiandien mes visi susikaupę prisimename sovietinių okupantų 1941 m. birželio 14-osios masinio Lietuvos žmonių trėmimo aukas, jų niokojimą ir to genocidinio akto pasekmes. Tą ankstyvą rytmetį į maždaug 6000 Lietuvos šeimų namus ir butus įžūliai, su...

Įrašas

Istorija lituanistikos kontekste

Habil. dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius Šįmet sukako 60 metų Antano Smetonos lituanistikos instituto (ASLI) (toliau – Lituanistikos institutas arba tiesiog institutas) įkūrimo. Šis institutas buvo trijų šiandien veikiančių Lituanistikos institutų – Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos – pradininkas, šaknys ir institucinės mokslinės veiklos pradžia. Institutas oficialiai įsteigtas 1939...

Įrašas

Pokalbis su poetu Vytautu Kaziela

Monika RYBELIENĖ, Molėtai „Bet mes gi ne karvės“ Kas geriau šiandien žino apie poeto dalią, nei pats poetas? Greičiausiai turbūt tik tas poetas, kuris ne tik pats daug rašo, bet ir kuruoja kitus, jaunus, poetus. Prieš kurį laiką dalyvaujant Molėtų viešojoje bibliotekoje surengtoje knygų aukštaičių ir žemaičių poetų almanachas „Atokios stotys 2012“, kurią sudarė Vytautas...

Įrašas

Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?

Santykiuose tarp valstybių, ypač tarp kaimyninių, matyti tik negatyviąją pusę nėra išmintinga. Tačiau jos nepastebėti, ignoruoti tai, kas trukdo tiems santykiams, arba neįvertinti istorijos pamokų, reiškia, žengti į aklavietę ir tenkintis tuščiomis puikios kaimynystės deklaracijomis. O štai dar vienas pasirinkimas, ypač aktualus šiandien. Ko gero, visi žinome gražią pasaką apie stebuklingus žodžius „prašau“ ir „atsiprašau“....

Įrašas

Istorikai: Žalgirio mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu

Monikia Petrulienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Trys istorikai, pristatę knygą apie tai, kaip skirtingais laikais buvo vertintas Žalgirio mūšis, išjudino istorijos visuomenę. Autoriai teigia, kad istorinis mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu. Eilės norinčiųjų gauti autografą nutįso prie istorikų – Dariaus Staliūno, Rimvydo Petrausko ir Dangiro Mačiulio – po naujosios knygos „Kas laimėjo...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvas. 1986 m. pokalbis su istoriku Sauliumi Sužiedėliu

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiemet minimos 150-osios 1863 metų sukilimo metinės. Iš „Amerikos balso“ archyvų siūlome paskaityti interviu su istoriku Sauliumi Sužiedėliu. Apie visuomenės nuotaikas po 1863 metų sukilimo ir laikraščio „Aušra“ vaidmenį išlaikant lietuvių kalbą bei kuriant lietuvių inteligentiją S. Sužiedėlį kalbino Linas Rimkus. Pokalbis įrašytas 1986 metais. Turbūt vienas iš didžiausių...

Įrašas

Pokalbis su K. Garšva

2013 m. sausio 21 d. „Vorutos“ ir „Tėviškės šviesos“ laikraščių pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva „Voruta“: Koks buvo Jūsų bei Švietimo ir mokslo ministro susitikimo tikslas š. m. sausio 14 d.? K. Garšva: „Vilnijos“ draugija palaiko tradicinę Lietuvos kultūrą, dėl to, ministrams pradėjus eiti pareigas, susitinka su visais Lietuvos Respublikos Švietimo...

Įrašas

Trakų rajono valdžios perversmas

Politiniais skandalais garsėjančiame Trakų rajone dar vienas skandalingas įvykis – po 2011 metų savivaldos rinkimų, vos pusę kadencijos vadovavusi rajonui valdžia nuversta, savo postų neteko: meras, jo pavaduotoja ir administracijos direktoriaus pavaduotoja. Ketvirtadienį Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo pareikštu nepasitikėjimu merui liberalcentristui Vincui Kapočiui. Nepasitikėjimo pareiškimą pasirašė susidariusios naujos, penkių partijų (socialdemokratų, Tėvynės sąjungos- ...

Įrašas

Vladivostoko lietuviai

Alfonsas KAIRYS, Vilnius Daug metų skiria mūsų prisiminimus… daug metų… tada tai buvo keleri metai iki 2000-ųjų, tada – Vladivostoke (įkurtas 1860 m.), mieste Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, prie Japonijos jūros Amūro įlankos, 9302 km į rytus nuo Maskvos, … tada iš Prienų kilusi Laima ir visai dar ne Meščeriakova, o Drazdauskaitė, ieškojo tų, kurie savo...

Įrašas

1863 metų sukilimas – ATR tradicijos tąsa

Zigmas VITKUS Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013-aisiais sukanka 150 metų nuo 1863-ųjų metų sukilimo ir pažymėdamas istorinę bei kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms, nutarė paskelbti 2013-uosius 1863-ųjų sukilimo metais. Ką žinome apie šį sukilimą, kas tai buvo – nacionalinio išsivadavimo judėjimas, socialinis judėjimas, o gal kova už Lietuvos...

Įrašas

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio paminėjimui skirta konferencija ir paroda

2013 m. sausio 31 d. minėsime Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį. 11 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks konferencija, o 16 val. Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) bus atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje eksponuojamos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios fotografijos ir dokumentai, senųjų vilniečių išsaugotos istorinės relikvijos. Pateiktą istorinę medžiagą...

Įrašas

Ir uždavinynuose teko meluoti…

Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje buvo išleista nemaža originalių, lietuvių autorių parengtų aritmetikos vadovėlių ir uždavinynų pradžios mokykloms bei gimnazijų pirmosioms klasėms. Paskutiniuosius uždavinynus I–III pradžios mokyklos skyriams (1937–1939 m.) spėjo šleisti mokytojas Mikas Petrauskas. M. Petrauskas gimė 1908 m. vasario 12 d. Žaslių vls. Talpūnų kaime...

Įrašas

Kiek lietuvaičių ištekėjo už Lietuvoje internuotų lenkų?

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2013 m. sausio 24 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Joje panaudota medžiaga yra iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų, muziejų ir privačių asmenų kolekcijų. Paroda veiks iki vasario 28 d. Dvidešimtyje chronologiškai išdėstytų parodos stendų eksponuojamos fotografijos, spaudos publikacijos, dokumentai, žemėlapiai ir...

Įrašas

Aleksandras Astramovičius – kunigas, poetas, švietėjas

Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius Nuo Vilniaus iki Kamčiatkos Vilnietis, žinomas baltarusių švietėjas ir kunigas Adomas Stankevičius po kunigo ir poeto Aleksandro Astramovičiaus mirties apie jį parašė: „Nešė jis tiesos spindulį, baltarusių tautinio supratimo šviesą. Ir gyvu žodžiu, ir per gimtąją knygą, laikraštį (…) Jis tikras idealistas, kankinys už gimtąją idėją“. Gimė A.Astramovičius...

Įrašas

Prielinksnis „na“ ir „w“ lenkų kalboje. Dėl prielinksninių junginių „na Litwie“ // „w Litwie, na Litwę“ // „do Litwy“

Nijolė BIRGELIENĖ, Punskas Atsakymas į skaitytojos paklausimą dėl Vinco Martinkėno straipsnio „W Litwie czy na Litwie?“* Universaliame lenkų kalbos žodyne (Uniwersalny słownik języka polskiego, t. 1–4, red. S. Dubisz, Warszawa: PWN, 2003) prielinksnio w reikšmių suskaičiuojama 27, o na – 28. Taip pat nurodoma, kad prielinksnis na vartojamas sakiniuose, kurie informuoja vykstant ką nors vietoje,...

Įrašas

Klaipėdos krašto sukilimo ir jo išvadavimo 90-osioms metinėms

Dr. Algirdas MATULEVIČIUS, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vyresn. moksl. redaktorius Daugiau kaip 40 metų tyrinėju Mažąją Lietuvą, prūsus ir visą Prūsiją, 40 metų rengiu lietuviškas enciklopedijas, tad laikau save to fronto kariu savanoriumi. Jau sovietinės okupacijos laikotarpio enciklopedijose (išleidom neseniai ir pirmąją pasaulyje 4 tomų Mažosios Lietuvos enciklopediją),  moksliniuose veikaluose, publicistikoje daug dėmesio skyriau Mažajai...

Įrašas

Lietuvos žemių integralumas

Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Antano Tylos įžanginis žodis atidarant konferenciją „Vilniaus krašto grįžimas Lietuvai – lietuvių tautos kovos rezultatas“ 1994 m. spalio 14 d. šios dienos konferencija, kuri pavadinta „Vilniaus krašto grįžimas Lietuvai – lietuvių tautos kovos rezultatas“, yra skirta ištisos epopėjos prisiminimui ir jos istoriniam įvertinimui. 1939 m. rudenį nedidelės dalies Lietuvos rytinių etninių...

Įrašas

Gyvenimas, paskirtas istorijai

  Garbingo jubiliejaus proga ANTANĄ TYLĄ kalbina etnologas Petras KALNIUS Spalio 29 dieną žymiam Lietuvos istorikui, Lietuvos Mokslų akademijos nariui ekspertui, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikui ir šios akademijos Prezidiumo nariui profesoriui humanitarinių mokslų habilituotam daktarui, VDU garbės profesoriui Antanui Tylai sukanka 80 metų. Tai vienas iš nedaugelio istorikų, kuris, išėjęs į dimisiją, toliau aktyviai...

Įrašas

Vasario 16 – osios reikšmė Lietuvai ir Rytų Europai

Antanas Tyla Kalba pasakyta iškilmingame Vasario 16 minėjime Lietuvos operos ir baleto teatre 1991 02 16 Šiandien visa Lietuva mintimis susėdo prie bendro, lyg prie Kūčių stalo prisiminti, pagerbti ir įvertinti prieš 73 metus pradėto mūsų valstybės atkūrimo darbo, paminėti Vasario 16-osios arba Lietuvos Nepriklausomybės šventės. Pats faktas, kad mes čia, tokioje iškilmingoje aplinkoje pažymime...

Įrašas

Žymus Lietuvos istorikas profesorius Zenonas Ivinskis 1908 05 25 – 1971 12 24

Habil. dr. prof. Antanas TYLA Lietuvą amžinam poilsiui pargabenti istoriko profesoriaus Zenono Ivinskio (1908-1971) palaikai. 1998 m. spalio 2 d. 13 val. prof. Z. Ivinskio palaikai buvo perlaidoti Antakalnio kapinėse. Kasmet parvežami tai vienų, tai kitų mūsų išeivių tėvynainių, svajojusių bent atgulti amžinam poilsiui savo Tėvynėje, palaikai. Tai mūsų šalies istorinio likimo rezultatai. Lietuvos inteligentija,...

Įrašas

Istorijos vaidmuo patriotiniam savo vaidmens supratimui

Dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius Pranešimas skaitytas rugsėjo 4 d. Punsko Kovo 11-osios gimnazijoje per B. Makausko Lietuvos istorijos vadovėlio pristatymą Žinomas filosofas Friedrichas Nietzsche, kalbėdamas apie istorijos naudingumą ir žalą, pažymėjo, kad žmogus „neįstengia išmokti pamiršti ir kad jis visuomet priklausytas prie praeities: kad ir kaip greitai, kad ir kaip toli jis...

Įrašas

Vilniaus ir Rytų Lietuvos netektis bei jos susivienijimas su visa Lietuva

Hab. dr. prof. Antanas Tyla Vilnius glaudžiai suaugęs su mūsų praeitimi, su visais svarbiausiais mūsų tautos ir valstybės išgyvenimais. Daugelį metų iš jo sklido mūsų valdovų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių – valia. Vilnius buvo Lietuvos ir jos kaimynų religijos, kultūros, šveitimo, mokslo, prekybos, amatų, pramonės centras. Mūsų žiniomis istorikas Zenonas Ivinskis rašė, kad vargu ar...

Įrašas

Prof. Vaciui Miliui – 70 metų

Prof. hab. dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius čia susirinkusi gausi visuomenė rodo, kad šiandienos šventė – prof. Vacio Miliaus 70-mečio jubiliejaus minėjimas – yra ne tik Lietuvos istorijos instituto darbuotojams, bet ir daugeliui su institutu nesusijusių žmonių. Visiems jo bendradarbiams tai nekelia nuostabos. Prof. Vacys Milius – aktyvus visapusiško kultūrinio gyvenimo praktikas, dalyvis,...

Įrašas

Ganytojų laiškas katalikiškos spaudos reikalu

Gerbiami broliai Kunigai, brangūs Tikintieji! „Imkiet mane ir skaitykiet, ir tai skaitydami permanykiet“ – tokie buvo pirmosios lietuviškai spausdintos knygos žodžiai. Ir štai jau įpusėja penktas dešimtmetis, kaip lietuviai spausdintame žodyje ieško žinių pastiprinimo. Per spausdintą žodį plito mūsų tautoje tikėjimo šviesa bei paduoda. Kaip reta kuri tauta esame patyrę net du spaudos draudimus: visų...

Įrašas

Vasario 16-oji ir dabartis

Dr. Antanas Tyla Skaityta Latvijos lietuvių Bendruomenės surengtame Vasario 16-osios minėjime Rygoje Kiekvienos tautos ar valstybės gyvenime yra reikšmingų įvykių, kurių negalima užmiršti. Jie tampa šventėmis, kurios ne tik primena praeitį, bet pastoviai funkcionuoja mūsų kasdieniniame gyvenime, kaip simbolis. Lietuvai ir lietuviams tokia šventė yra Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo ir Nepriklausomybės paskelbimo šventė. Tai...

Įrašas

Mirė kunigas Algimantas Keina (1937–1962–2013)

Trečiadienį, 2013 m. sausio 16 d., į amžinojo Tėvo namus iškeliavo Vilniaus arkivyskupijos kunigas Algimantas Keina. Kun. A. Keina gimė 1937 m. vasario 21 d. valstiečių šeimoje Moliakalnio kaime (Ignalinos raj.). Gimtojoje N. Daugėliškio parapijoje buvo pakrikštytas, vėliau joje gavo tvirtus krikščioniško gyvenimo pagrindus. 1955 m. baigė Ignalinos vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į...

Įrašas

Be Klaipėdos krašto nebūtų ir Lietuvos?

Martynas VAINORIUS 2013 m. sausio 15-ąją minimų 90-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos proga „Vakarų ekspresas“ paprašė įvairių sričių atstovų įvardinti, ko dabar neturėtų mūsų šalis, ir kokia ji galėtų būti, jei prieš devynis dešimtmečius valstybės vadovai nebūtų įvykdę to, kas dabar vadinama viena sėkmingiausių šalies karinių operacijų. Jei ne 1923-iųjų įvykiai, Lietuvos politiniame pasaulio...

Įrašas

Primicijos Bagaslaviškio parapijoje

Primicijos – kunigo pirmųjų šv. Mišių, aukojamų savo parapijoje, šventė. Tai – kunigo svajonių diena, kai jis žengia prie Dievo altoriaus atnašauti padėkos auką toje bažnyčioje, kurioje brendo ir augo būsimojo kunigo tikėjimas bei pasišventimas Dievo tarnybai. Snieguotą 2012 m. gruodžio 16-osios sekmadienį Bagaslaviškio šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje įvyko kun. Tado Piktelio pirmosios šv. Mišios. Kunigu jį Kaišiadorių Katedroje...

Įrašas

Dėl karių ir civilių gyvybės

Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Nepaisant visų savo trūkumų žmonės labiausiai verti meilės. (J. V. Gėtė) Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė (1919 01 31 – 1920 05 11) 1918 m. gruodžio pabaigoje Ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius kreipėsi į Lietuvos piliečius kviesdamas ginti Tėvynę. Puolė bolševikai. Raudonojo Kryžiaus draugijos Vyriausioji valdyba, nors dar neturėjo oficialiai patvirtinto statuto (jį Ministrų...

Įrašas

Už tikėjimą mirti nebijau…

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Antanas LESYS, Vilnius Straipsnis skirtas Žemaitijos Krikšto 600 m. jubiliejui, prisimenant kunigą Leoną Jurkų Kunigo šeima, branda ir mokslai Leonas Jurkus, s. Leono, gimė 1905 m. sausio 6 d. Kretingos aps. Skuodo vls. Būdvietės k. Jo tėvai – Leonas Jurkus ir Elena Steponavičiūtė-Jurkienė turėjo gražų, tvarkingą apie 40 ha žemės ūkį. Kun. L....