Povilas ŠIMKAVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt Vasario 16-ąją pasitinku laikydamas rankose Antano Žilėno knygą, kurios viršelis padabintas Lietuvos trispalve ir baltu užrašu „Kelias“. Ši knyga skirta tikro lietuvio kunigo Juozo Breivos 125 gimimo metinėms paminėti ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui. Knygos įžangoje A. Žilėnas apibūdina herojų: „Dievo ir Tautos Vyras, Dvasios Tėvas – kunigas Juozas Breiva Lietuvių...
Autoriai
Įrašas
Linas V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990)
wikipedia.org. nuotr. Linas V. Medelis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, 2013 m. Nr. 3/5, www.alkas.lt Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu. Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs...
Įrašas
Vilniaus krašto okupacija 1920–1939 m. Vilniaus okupuoto krašto teismai dėl lietuvių susirinkimų
Valkininkų vienuolyno vaizdas iš šiaurės pusės. Apie 1924 m. J. Kloso nuotr. Vytautas Valentinas ČESNULIS, Vilnius, www.voruta.lt Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1920–1939 m. administracinė valdžia slopino bet kokį lietuvių tautinės saviraiškos blyksnį. Varžytas vaikų mokymas gimtąja kalba, neleista veikti lietuvių kultūros ir ūkio įstaigoms, ribota labdaros ir religinių organizacijų veikla. Represijos mūsų tautiečius ištikdavo už...
Įrašas
VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.
Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...
Įrašas
Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga) sutiktuvės
2015 m. gruodžio 16 d. 14 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks doc. dr. Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga) sutiktuvės. Dalyviai: knygos autorius doc. dr. Martynas Purvinas ir arch. Marija Purvinienė, Regina Kliukienė, Jurbarko rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė, Irma Stadalnykaitė, VšĮ „Vorutos“ fondo redaktorė, Juozas Vercinkevičius, VšĮ...
Įrašas
Romanas apie Gervių tiltą Trakuose
Romualdo Tinfavičiaus nuotr. Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ , www.traku-zeme.lt Praeitas penktadienis buvo dar viena šventė karaimų bendruomenei Trakuose, nes Salos pilyje buvo pristatytas Laimono Inio romanas „Sakmė apie Gervių tiltą“, kurį išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Pilies Didžiojoje menėje susirinko gausus būrys neabejingų karaimų tematikai ir šiam literatūros žanrui gerbėjų, kuriems reikėjo sužinoti apie...
Įrašas
N. Kitkauskas: Nejaugi mes leisime įvykti Vilniaus Aukštutinės pilies griūčiai? (video)
Sienos įtrūkimas Vilniaus Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmų sienoje | Valentino Juraičio nuotr. Tomas Baranauskas, www.alkas.lt Architektas restauratorius Napoleonas Kitkauskas skambina pavojaus varpais: Vilniaus Aukštutinė pilis – pavojuje. Jo įsitikinimu, reikia imtis skubių priemonių, kad išvengtume nelaimės. Pavojų jai kelia sena problema, žinoma nuo pat XIV amžiaus. Kalnas, ant kurio pastatyta pilis – nestabilus, jo šlaitai...
Įrašas
Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais
Per visą nacių-sovietų karo laikotarpį Lietuvos visuomenėje buvo gyvybinga Lietuvos kariuomenės atkūrimo idėja. Netrūko ir realių bandymų šią idėją realizuoti. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF-o) ir 1941 m. Birželio sukilėlių, jų iškeltos Lietuvos Laikinosios vyriausybės deklaruotuose dokumentuose ir praktiniuose veiksmuose, 1942-1944 m. susiformavusios lietuvių antinacinės rezistencijos planuose minėta idėja vis atgimdavo ir buvo svarstoma. Nacistinės okupacijos...
Įrašas
Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
Prof. akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, kalbininkas, www.DELFI.lt Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų...
Įrašas
Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui
Parengė Zigmas TAMAKAUSKAS Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos....
Įrašas
In memoriam kunigui marijonui Vaclovui Aliuliui MIC
Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ 2015 m. gegužės 26-sios naktį, eidamas 95-uosius metus, mirė kunigas, tėvas marijonas Vaclovas Aliulis MIC. 1944 m. įšventintas į kunigus, V. Aliulis kunigavo Varėnoje, Marijampolėje, įvairiose Vilniaus arkivyskupijos parapijose. Vertė ir redagavo įvairius liturginius tekstus. Nuo 1965 m. rūpinosi liturgine leidyba. Parašė pastoracinės teologijos vadovėlį. Parengė Romos katalikų „Apeigyną“ Lietuvos vyskupijoms (2 t. 1966–1967 m.), Katalikų kalendorių –...
Įrašas
Mykolas Giedraitis oficialiai bus pripažintas palaimintuoju ir paskelbtas šventuoju
Monika RYBELIENĖ Molėtų rajone, Videniškių seniūnijoje gegužės 4d. vyko Palaimintojo Mykolo Giedraičio 580 gimimo metinių bei 530 mirties metinių minėjimas. Ta proga duris lankytojams plačiai atvėrė Videniškių vienuolynas, Molėtų muziejininkai liejo vaškines žvakes į ką tik pagamintas silikonines formas, dovanojo šventės dalyviams kalėdaičius. Čia pat, vienuolyno kieme, vyko prekyba tautinėmis juostomis, žvakėmis su Giedraičių giminės...
Įrašas
Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą. Išdegintos žemės principu Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės...
Įrašas
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: apie Maironį beveik be lyrikos
Linas V. Medelis Tu mano naktis ir dangus.[i] Apie Maironį beveik be lyrikos. Pasakojama, kad Maironio mirtis (1932 metų birželio 28) tautai nepadarė didelio įspūdžio. Gal todėl, kad jis kaip asmenybė daugeliui jau buvo miręs gerokai anksčiau. Kaip gyvas žmogus buvo svetimas ir tolimas. Jis buvo jau simbolis, o gyvų simbolių nebūna. Statula. Paskutiniais gyvenimo metais...
Įrašas
Su „Titaniku“ nuskendęs kunigas
Vytautas Valentinas ČESNULIS Tas kunigas – Juozas Montvila, Kazio ir Magdalenos Montvilų sūnus. Juozas buvo jų vyriausias vaikas. Be jo dar užaugo 4 sūnūs ir 3 dukros. Iš karto tenka pasakyti, kad įvairių šaltinių žinios apie kunigą ne tik prieštaringos, bet kai kur netgi klaidingos. Pasak „Lietuvių enciklopedijos“ (Bostonas) t. XIX, p. 248-249,...
Įrašas
„Tėveliai himną dainuoja jau seniai, tai ir aš kartu. Kartais tik eilutės susipina…“
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25 -ečio akimirkos. A. Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt „Mama sakė, kad okupantai nenorėjo Lietuvos paleisti…kad būtume nepriklausomi.“ „Taigi aš pati piešiau tą vėliavytę. Turiu pieštukų. Geltoną, žalią ir raudoną“. „Aišku, kad moku. Tėveliai himną dainuoja jau seniai, tai ir aš. Kartais tik eilutės susipina.“„Kodėl sūnaus vežimėlį apjuosėme trispalve? Mes...
Įrašas
Profesorius Zigmas Zinkevičius: pralenkęs laiką ir savo mokytojus
Kalbantis su šiuo žmogumi pro akis tarsi praskrieja visa epocha – XX amžius – ir iškyla tokie vokiečių rašytojo Heinricho Heine‘s žodžiai: „Kiekvienos epochos savi uždaviniai ir nuo to, kaip jie sprendžiami, priklauso žmonijos pažanga.“ Rodos, pasaulinio lygio kalbininkas, baltistas, dialektologas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius Zigmas Zinkevičius kuo puikiausiai suprato savuosius – tarnauti gimtajai kalbai,...
Įrašas
Lietuvišką žodį iškėlęs. Kalbininko Zigmo Zinkevičiaus 90 metų jubiliejui paminėti
Loreta GLEBAVIČIŪTĖ, LMA Vrublevskių biblioteka, www.voruta.lt „Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“,- sako akademikas, profesorius habilituotas daktaras Zigmas Zinkevičius. Žymiausias Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas šiais metais paminėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Šiai progai skirtas renginių ciklas. Renginiai, skirti garbingai sukakčiai 2015 metų sausio mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekoje veikė akademiko...
Įrašas
A. Bubnys: Aušvice kentė beveik du tūkstančiai Lietuvos moterų ir vaikų
LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos holokausto istorijoje Aušvicas taip pat yra svarbi vieta, sako istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys. „Kai 1944 m. vasarą buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai, didesnė dalis kalinių buvo išgabenta į nacių koncentracijos stovyklas. Vyrai daugiausia pateko į Dachau prie Miuncheno, o moterys – į gerai žinomą Štuthofą...
Įrašas
Lietuvių pėdsakai Miorų rajone
Miorų rajonas yra Vitebsko srities vakaruose, baltų ir slavų paribyje. Skirtingai nuo Breslaujos ir Pastovių rajonų, jis yra nutolęs nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienos į rytus ir nesiriboja su Lietuva, nors savo istorijoje taip pat turi daug lietuviškų pėdsakų. Svarbu paminėti, kad iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo keletas kaimų, kur buvo kalbama lietuviškai. Juos...
Įrašas
Pažintinės kelionės atspindžiai
Minint dr. Vinco Kudirkos mirties 115 metų sukaktį ir artėjant jo 156-ąjam gimtadieniui Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komitetas surengė pažintinę kelionę „Kudirkos keliais“. Pakeliui sustodavome pasidairyti ir po kitus miestelius, daugiau žinomus Lietuvos kultūros istorijoje. Mūsų autobusui riedant Nemuno kairiojo kranto keliu maždaug už 17 km pasiekėme Zapyškio miestelio senąją gotikinę bebokštę Šv. Jono...
Įrašas
„Europos lietuvis“ arba prieš dvidešimt metų
Alfonsas KAIRYS Šį kartą Europos lietuvis – kabutėse, nes tai laikraščio, išleisto prieš 20 metų ir skirto lietuvybei puoselėti užsienyje, 20 numeris (1994m. rugsėjo 10-16 d.). Apie ką rašyta? Pirmiausiai teigiama, kad 1990 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje gyvena 811 865 lietuvių kilmės asmenys. Jie sudaro 0,3 proc. JAV gyventojų ir daugiausiai telkiasi ...
Įrašas
N. Kitkauskas: restauruojant Gedimino pilį žengta atgal
Karolis Baltaduonis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gedimino pilies restauraciją galima vertinti teigiamai, tačiau nereikėjo nuo pilies nuimti stogelių, kurie saugojo autentiškas liekanas. Taip mano architektas Napoleonas Kitkauskas. Tačiau architektas Jakovas Mendelevičius tikina, kad pilies mūras yra saugus, o stogeliai esą kėlė pavojų žmonių saugumui. „Kai tie stogeliai buvo Gedimino kalne, pusės čerpių jau...
Įrašas
Martynas Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos
Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą. Rendės kaimo senasis švyturys Rendės iškyšulyje. 1990 m. rugpjūtis. M. Purvino nuotrauka Ta...
Įrašas
Dėl vienos pseudomokslinės „pasakos“
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Turiu galvoje Šiaulių miesto vardo siejimą su dangaus kūno saulės pavadinimu: Saulės miestas, Saulės gatvė tame mieste ir t. t. Tokiam elgesiui atsirasti sąlygas sudarė šio miesto vardo rašymas su žodžio pradžios s- kalavijuočių šaltiniuose. Vokiečiai pirmiausia Šiaulių vardą išgirdo ne iš lietuvių lūpų, bet iš kitų baltų genčių, kurios vietoj lietuvių...
Įrašas
Mons. Alfonso Svarinsko knyga „Nepataisomasis“
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Balandžio 29 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) įvyko monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimų knygos „Nepataisomasis“ I dalies pristatymas. Knygoje – disidento mons. A. Svarinsko 40 gyvenimo metų laikotarpis – nuo vaikystės iki 1965 metų. Autorius pasakoja apie savo šeimą, mokslą, du rūsčius kalinimo laikotarpius, kunigo šventimus...
Įrašas
Lenkakalbių lietuvių pavardžių kai kurios ypatybės
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS Iškelsime aikštėn tik tas pavardžių ypatybes, kurios susijusios su tam tikromis priesagomis, jų vartojimu. Tokios ypatybės sunkiai pastebimos, bet yra dažnos ir dėl to žinotinos. Aptarsime tik dviejų rūšių pavadines priesagas: 1) –avičius, -evičius (-owicz, -ewicz), pvz., Petravičius, Jurevičius (Petrowicz, Jurewicz), ir 2) –auskas, -iauskas (-owski, -ewski), pvz., Petrauskas, Vasiliauskas (Petrowski, Wasilewski)....
Įrašas
Kun. Vincas Bobinas
Vytautas ČESNULIS, Vilnius Tai Vincas Bobinas. Tik archyvinės žinios apie jo gyvenimą ir veiklą kiek padrikos, šen ten ne visai suprantamai užrašytos. Yra apskritai baltų dėmių, kai kur apimančių po porą trejetą kunigo gyvenimo metų. Vincas Bobinas kilęs iš valstiečių. Lietuvis. Gimęs 1885 m. gegužės 5 d. tuometės Ašmenos apskrities Sedliškės valsčiuje. Gimtasis kaimas – Pereigónys,...
Įrašas
Alvydas Butkus. Baltijos šalių sostinių vardai
Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinės atsirado skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Lietuvos sostinę įkūrė lietuviai, Latvijos ir Estijos būsimąsias sostines įkūrė ir statė svetimtaučiai. Vilnius Lietuvos sostine tapo jau XIV a. pradžioje, Ryga XIII-XVI a. buvo vokiečių įkurtos Livonijos valstybės sostine. Po Livonijos padalijimo 1561 m. Ryga 20 metų buvo laisvasis miestas, po to...
Įrašas
LLKS Tarybos Deklaracijos minėjimo aidai
Minint LLKS 1949 metų vasario 16 d. Deklaracijos pasirašymo 65 metų sukaktį, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje organizavome rašinius – tema „1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos šviesos vertybės“. Šią iniciatyvą mielai palaikė mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina, paraginusi mokytojus ir mokinius dalyvauti šiame renginyje. Atrinkti keturi geriausi rašiniai. Vienuoliktokės Greta Jodkaitė ( mokytoja Jurgita Žygienė...