Monika RYBELIENĖ, Molėtai Sekmadienį, 2012 m. rugsėjo 16 d., videniškiečiai ir seniūnijos svečiai rinkosi į būrį, kad paminėtų Videniškių 645 metų jubiliejų. Gamta, kaip dovaną, gerą orą šventės svečiams dovanojo, o kiekvienas su gera nuotaika į šventę atėjęs nepasigailėjo. Čia visą dieną judėta iš vieno pastato į kitą, kad būtų galima apžiūrėti parodas, pasišnekučiuoti su...
Naujienos
Įrašas
Knyga apie garsią istoriko Teodoro Narbuto šeimą
Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius 2012 metais vykusiame Baltarusijos rašytojų sąjungos suvažiavime susipažinau su rašytoju ir poetu Uladzimiru Ruliu (Уладзiмiр Руль). Rašytojas gyvena ir kuria Gardino srityje, Varanavo rajone, dabar esančiame visai šalia Lietuvos. Čia ir dabar gyvena lietuvių, yra lietuviška mokykla Pelesoje. U. Rulis padovanojo neseniai Gardine baltarusių kalba išleistą savo knygą...
Įrašas
Prof. V. Landsbergio knygos sutiktuvės
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienį, 18 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) maloniai kviečiame į Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio knygos „Rezistencijos pradžia 1941-ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“ sutiktuves. Dalyvaus: prof. Vytautas Landsbergis, dr. Kęstutis Girnius, dr. Mindaugas Tamošaitis, politikos ir kultūros apžvalgininkas, publicistas Vidmantas Valiušaitis
Įrašas
Dubletas – partizanų aukų gausinimo būdas
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto sugnataras, Vilnius Antipratizaninio leidinio „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis, Knyga, V., 2011) sudarytojas „kūrybiškai“ patobulino žuvusiųjų skaičiaus klastojimo metodikas ir būdus. Vienas iš naujausių, akiplėšiškiausių būdų – dubletas, arba to paties asmens įrašymas du kartus. Kad tai nekristų į akis griebiamasi gan primityvių žuvusiųjų biogramų manipuliacijų....
Įrašas
Vienui vieni
Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Antanas LESYS, Vilnius, www.voruta.lt Mane bučiavo vėjas – lauko tėvas Ir plaukus vis kedeno tartum pievas, Mane tik šildė saulė palaidūnė, Kuri man buvo kaip tikra motulė… A. Lesys ,,Lietuvos našlaičiams‘‘ Našlaičių globa ,,Skaudi našlaičio dalia. Dar skaudesnė dalia to vaiko, kurio tėvai gyvi, bet nesirūpina juo‘‘ (Vitalija Vazgienė) Profesorius emeritas...
Įrašas
Įteikta 8-oji Stanislovo Rapolionio premija
Edita KOMAROVA, Lentvaris 2012 m. gegužės 11 diena Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje buvo išties neeilinė. Šiame lietuviškos kultūros centre įvyko Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo šventė. Iškilmes pradėjo gimnazijos direktorė Danuta Zuzo, pasveikinusi atvykusius svečius, mokytojus ir mokinius. O svečių būta tikrai garbingų, prasmingai dirbančių Lietuvai – tai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vyriausioji...
Įrašas
Maža Lietuva aplankė Australijos lietuvius
Australijos lietuviai per demonstraciją už Baltijos šalių laisvę (1990) © Lietuvių išeivijos instituto, Išeivijos studijų centro archyvas Sigita Nemeikaitė, Sidnėjus, Australija www.voruta.lt Lietuvos Nepriklausomybės dieną paminėjo Sidnėjaus lietuviai. 2012 m. vasario 19-ąją Lietuvių klube „Dainava“, įsikūrusiame Bankstown rajone, susirinko ypač daug tautiečių. Erdvus klubas vos sutalpino apie 200 lietuvių bendruomenės narių. Įprasta, kad į Vasario 16-osios...
Įrašas
Lietuviškas žodis skamba Baltarusijos pašonėje
Ten, kur teka Verseka, ten, kur kur gimė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona Ona, ten, kur kelius išklampojęs vienas lietuviškojo žodžio pradininkų Stanislovas Rapolionis, eidamas Jono Pauliaus II gatve, būtinai pamatysi modernų pastatą, pažymėtą 26-uoju numeriu. Tai lietuviškoji Stanislovo Rapolionio gimnazija. 2006 m. gruodžio 28 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos Sprendimu tokia ji tapo tik...
Įrašas
Dvikalbystės scenarijus
Kaimyninėje Latvijoje, kurioje šiuo metu vienintelė valstybinė kalba yra latvių, ateinantį mėnesį vyks referendumas, kuriame piliečiams bus pateiktas klausimas, ar rusų kalbą reikia pripažinti antrąja valstybine. 2,2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje rusų kalba gimtoji yra daugiau nei trečdaliui jų. Rusų kalbos pripažinimo valstybine aktyvistai surinko 187 tūkst. (12 proc. rinkėjų) parašų ir pagal Latvijos konstituciją...
Įrašas
Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...
Įrašas
Žurnalistas Vilius Užtupas – ginant jo autorystę
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Asmeniškai pažinojau mažiausios lietuviškos knygos leidėją, humanitarinių mokslų daktarą Vilių Užtupą (1927 03 31–2008 08 29). Ir ne todėl, kad jis kilęs iš Kupiškio valsčiaus (netoli Kupiškio esančiame Skapiškyje ir aš praleidau vaikystę kan. Nikodemo Kasperiūno globoje) – ilgą laiką teko dirbti tame pačiame Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Tik aš tada...
Įrašas
Eišiškių žemės pažiba – Stanislovas Rapolionis
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Stanislovas Rapolionis (lot. Rapagelanus arba Stanislaus Lituanus, apie 1485–1500 netoli Eišiškių–1545 05 13 Karaliaučiuje) – vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, tikriausiai buvęs Vilniaus pranciškonų vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius. Kilęs iš smulkių grynai lietuviško Eišiškių valsčiaus neturtingų bajorų, kurie neturėjo valdinių, savo buitimi ir turtu nesiskyrę nuo valstiečių, buvo neeilinio...
Įrašas
Kunigas dr. Eugenijus Gerulis
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Yra asmenų, kurie savo gyvenimu ir darbais yra praturtinę mokslo, meno, religijos ar kurias kitas sritis. Jų veiklos vaisiais džiaugiasi, naudojasi ne tik savoji tauta, bet ir kiti. Vienas iš jų – žurnalistas, psichologas, sportininkas, visuomenininkas, mąstytojas, patriotas, teologijos daktaras, evangelikų reformatų kunigas dr. Eugenijus Gerulis. Eugenijus Gerulis (Lietuvoje – Eugenijus...
Įrašas
Kunigo Edvardo Kraujalio 80 vasarų
Monika RYBELIENĖ, Molėtai „Tiesos ir laisvės per daug nebūna, tik laisvė be pareigos pavojinga, o be istorinės tiesos – akla“, – kadaise, prieš kelis šimtmečius, pasakė vienas iš žymių filosofų, tačiau ir šiais laikais ši mintis kartojama daugelio šviesuolių. Šviesos, o ypač dvasinės, šiais laikais labai stinga. Atrodytų, kas daugiau, jei ne kunigai, gali ją...
Įrašas
Stanislovo Rapolionio premija įteikta „Vorutos“ leidėjui Juozui Vercinkevičiui
Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius 2011 m. gegužės 13 dieną, penktadienį, šalies mokslo ir kultūros visuomenės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Prietryčių Lietuvos švietimo, kultūros organizacijų, Vilnijos krašto šviesuomenės atstovai susirinko į tradicinės Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo iškilmes Eišiškėse. Graži šventė buvo surengta Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Erdvioje, modernioje salėje į susirinkusius mąsliai žvelgė vieno iš lietuviškos raštijos pradininkų S....
Įrašas
Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...
Įrašas
G. Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)
Šarūnas Liekis savo straipsnyje „Lenkija Lietuvoje – Lietuva Lenkijoje“ (Delfi, 2011-01-08) prieškarinius tautininkus kaltina, kad šie sukūrė neistorišką tautiškumo tradiciją. Esą tokia „tradicija, nereikalaujanti nuoseklaus žvilgsnio į praeitį, suteikė nuoseklios raidos regimybę naujajai lietuvių kultūrai [paryškinta mūsų], pasiūlydama neistorišką tautinės kultūros amžinumo viziją“. Jo mintį turbūt reikia taip suprasti, kad nuoseklus žvilgsnis į praeitį tai...
Įrašas
Gintaras Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (I)
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis savo straipsnyje „Lenkija Lietuvoje – Lietuva Lenkijoje“ guodžiasi, kad „Lietuvos istorikų publikacijos, pranešimai konferencijose „sukasi“ tik uždarame profesionalų rate, sunkiai surasdamos atgarsį ir praktiškai nekeisdamos nusistovėjusių klišių, kurias replikuoja tiek vidurinio mokslo sistema, tiek viešai kalbantys politikai.“ Štai ponas Š. Liekis ir išėjo...
Įrašas
Kas yra istorija ir ko ji mus moko*
Bronius MAKAUSKAS, Kaunas Istorija yra vienas iš seniausių mokslų, lydėjusių žmoniją nuo jos lopšio iki šių dienų. Jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti, net žiauriai žudyti. Kartais mums istorija panaši į solidžią damą, sukeliančią pasitikėjimą, o kartais lengvo būdo mergaitę, vis...
Įrašas
Lietuviškas kraujas, purpurinė širdis, Holivudas
Psk. Alvydas TAMOŠIŪNAS, Šiauliai Poeto, dainininko ir aktoriaus Vladimiro Visockio žmona Marina Vladi atsiminimų knygoje „Vladimiras arba nutrūkęs skrydis“ (Vilnius: leidykla „Muzika“, 1992) pasakoja apie pažintį su žmogumi, kurio tuometinio populiarumo visoje Sovietų Sąjungoje ir daugelyje pasaulio šalių niekas neprilygo, jų vedybinį gyvenimą Maskvoje, išvykas į Prancūziją, Italiją, JAV ir kitas šalis. Knygoje aprašomas epizodas,...
Įrašas
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Įrašas
Nešventas lenkų melas
Prof. dr. Alvydas BUTKUS, Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, „kuo labiau skriaudėjas žemina ir skriaudžia auką, tuo stipriau jis jos nekenčia. /…/ Skriaudėjas auką žemina, o pamatęs, kokia ji nusižeminusi, dar labiau ją skriaudžia: juk tuomet ji visai neverta pagarbos ir jokios vertės neturi! Taip skriaudėjas įtikina save, kad gali elgtis be...
Įrašas
Iš Trakų karaimų gyvenimo tarpukariu
Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...
Įrašas
Afganistano kariai (9 d.)
Pabaiga. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8, 15, 22, 29, vasario 5 d. Ateinantį pirmadienį, 2010 m. vasario 15-ąją, sukaks 21 metai, kai iš Afganistano pasitraukė paskutinis Tarybinės armijos kareivis. „Vakarų ekspresas“ baigia spausdinti ištraukas iš kitą savaitę pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“. ...
Įrašas
Rambynas: alkakalnis, Bitėnai ir Martynas Jankus
„Vorutos“ pokalbis su Rambyno regioninio parko direktore Diana Milašauskiene Kas yra Rambyno regioninis parkas ir pats Rambynas? Diana Milašauskienė: Rambyno regioninis parkas – tai viena iš saugomų Lietuvos teritorijų, įsteigta Mažosios Lietuvos dvasinėje širdyje. Ji skirta gamtos ir kultūros paveldui, kraštovaizdžiui saugoti ir tvarkyti. Gal galėtumėte pristatyti literatūroje populiarų Rambyną apie jį nežinantiems? Rambynas iš...
Įrašas
48-eri metai kartu su VLIK”u
Tautos fondo veiklos apžvalga Tautos fondą pagimdė Antrojo pasaulinio karo metu įsižiebusi kova už prarastą Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tokio Fondo idėja buvo organiškai susijusi su pačiu Lietuvos valstybingumu. Vokiečių okupaciniams organams 1941 m. rugpjūčio 15 d. suspendavus laikinąją Lietuvos vyriausybę, buvo įsteigtas rezistencinis Vyriausiasis Lietuvių Komitetas. Jis pakvietė socialdemokratų partijos veikėją Kiprą Bielinį sudaryti...
Įrašas
Pietizmas Mažojoje Lietuvoje
Lietuvininkų deputacija, Berlyne Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I įteikusi peticiją panaikinti draudimą viešajame gyvenime vartoti gimtąją kalbą (1878). Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvas Birutė Žemaitaitytė, www.voruta.lt Mažoji Lietuva – istoriškai susidariusi ir iki 1945 metų egzistavusi vientisa vakarinių lietuvių etninė teritorija prie Baltijos jūros. Priklausydama Prūsijos, nuo 1871 m. – Vokietijos valstybei, ji niekada...
Įrašas
Kur teka Angara
„Vai, ko nusižvengei, bėrasai žirgeli, Ko dairais aplinkui vidur kieto kelio“. (Iš dainos) www.voruta.lt Trys kinkiniai juda mėnulio šviesoje gana nerealiai atrodančiu landšaftu. Iš dešinės – upės skardis, apaugęs tamsiu mišku, su kur-ne-kur prasišviečiančiomis vertikalių uolų sienomis, kurios, tarsi barzdotų žmonių veidai, stebi slenkančią pro šalį vilkstinę. Iš kairės, kiek besimato – sustingusios ižo lyčių...
Įrašas
Dar kartą apie šv. Brunono 1009 metų misiją į Lietuvos pasienį
Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečiui. Pasirodžius straipsniui „Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis“ (Voruta, 2009 m. Nr. 2) gavau nemažai atsiliepimų. Ypač svarbus gerbiamojo Telšių vyskupo dr. Jono Borutos, kuriame atkreipiamas dėmesys į žymaus Lietuvos vienuolynų istoriko Viktoro Vinco Gidžiūno OFM straipsnį „Šv. Benedikto regulos vienuoliai Lietuvoje“, išspausdintą „Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštyje“, t. 6,...
Įrašas
Kun. P. Bieliausko biografijos netikslumai bei mįslės
Įvairiuose leidiniuose, kuriuose rašoma apie žymų XX a. Vilniaus kunigą Praną Bieliauską, esama klaidų ir netikslumų bei likusių neaiškumų. Niekur nepažymėta, kad datos iki 1915 m. rudens rašytos pagal Julijaus kalendorių (vad. senuoju stiliumi). Pats kunigas nebandė jų vėliau taisyti pagal Grigaliaus kalendorių, todėl jas tokias ir paliksime. Kun. P. Bieliausko gyvenimo santrauką bandysime...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 209
- 210
- 211
- Kitas