Pabaiga. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8, 15, 22, 29, vasario 5 d. Ateinantį pirmadienį, 2010 m. vasario 15-ąją, sukaks 21 metai, kai iš Afganistano pasitraukė paskutinis Tarybinės armijos kareivis. „Vakarų ekspresas“ baigia spausdinti ištraukas iš kitą savaitę pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“. ...
Naujienos
Įrašas
Iš Trakų karaimų gyvenimo tarpukariu
Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...
Įrašas
48-eri metai kartu su VLIK”u
Tautos fondo veiklos apžvalga Tautos fondą pagimdė Antrojo pasaulinio karo metu įsižiebusi kova už prarastą Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tokio Fondo idėja buvo organiškai susijusi su pačiu Lietuvos valstybingumu. Vokiečių okupaciniams organams 1941 m. rugpjūčio 15 d. suspendavus laikinąją Lietuvos vyriausybę, buvo įsteigtas rezistencinis Vyriausiasis Lietuvių Komitetas. Jis pakvietė socialdemokratų partijos veikėją Kiprą Bielinį sudaryti...
Įrašas
Rambynas: alkakalnis, Bitėnai ir Martynas Jankus
„Vorutos“ pokalbis su Rambyno regioninio parko direktore Diana Milašauskiene Kas yra Rambyno regioninis parkas ir pats Rambynas? Diana Milašauskienė: Rambyno regioninis parkas – tai viena iš saugomų Lietuvos teritorijų, įsteigta Mažosios Lietuvos dvasinėje širdyje. Ji skirta gamtos ir kultūros paveldui, kraštovaizdžiui saugoti ir tvarkyti. Gal galėtumėte pristatyti literatūroje populiarų Rambyną apie jį nežinantiems? Rambynas iš...
Įrašas
Kur teka Angara
„Vai, ko nusižvengei, bėrasai žirgeli, Ko dairais aplinkui vidur kieto kelio“. (Iš dainos) www.voruta.lt Trys kinkiniai juda mėnulio šviesoje gana nerealiai atrodančiu landšaftu. Iš dešinės – upės skardis, apaugęs tamsiu mišku, su kur-ne-kur prasišviečiančiomis vertikalių uolų sienomis, kurios, tarsi barzdotų žmonių veidai, stebi slenkančią pro šalį vilkstinę. Iš kairės, kiek besimato – sustingusios ižo lyčių...
Įrašas
Pietizmas Mažojoje Lietuvoje
Lietuvininkų deputacija, Berlyne Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I įteikusi peticiją panaikinti draudimą viešajame gyvenime vartoti gimtąją kalbą (1878). Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvas Birutė Žemaitaitytė, www.voruta.lt Mažoji Lietuva – istoriškai susidariusi ir iki 1945 metų egzistavusi vientisa vakarinių lietuvių etninė teritorija prie Baltijos jūros. Priklausydama Prūsijos, nuo 1871 m. – Vokietijos valstybei, ji niekada...
Įrašas
Kun. P. Bieliausko biografijos netikslumai bei mįslės
Įvairiuose leidiniuose, kuriuose rašoma apie žymų XX a. Vilniaus kunigą Praną Bieliauską, esama klaidų ir netikslumų bei likusių neaiškumų. Niekur nepažymėta, kad datos iki 1915 m. rudens rašytos pagal Julijaus kalendorių (vad. senuoju stiliumi). Pats kunigas nebandė jų vėliau taisyti pagal Grigaliaus kalendorių, todėl jas tokias ir paliksime. Kun. P. Bieliausko gyvenimo santrauką bandysime...
Įrašas
„Vorutos“ dešimtmetis išeivijoje gyvenančių lietuvių akimis
Prieš dešimt metų Lietuvai atgavus politinę nepriklausomybę, reikėjo dar atgauti ir tautinę nepriklausomybę. Tuometinė Lietuvos spauda, per visą pusšimtį metų auklėta sovietinio kosmopolitizmo ir rusiško nacionalizmo dvasioje, dar nebuvo pajėgi šį darbą vykdyti. Reikėjo naujos jėgos. Ta nauja jėga atsirado. Dvasiškai nepaliegusių patriotų grupė su vyr. redaktoriumi Juozu Vercinkevičiumi įsteigė naują savaitraštį „Voruta“. „Voruta“ pradėjo...
Įrašas
Dar kartą apie šv. Brunono 1009 metų misiją į Lietuvos pasienį
Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečiui. Pasirodžius straipsniui „Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis“ (Voruta, 2009 m. Nr. 2) gavau nemažai atsiliepimų. Ypač svarbus gerbiamojo Telšių vyskupo dr. Jono Borutos, kuriame atkreipiamas dėmesys į žymaus Lietuvos vienuolynų istoriko Viktoro Vinco Gidžiūno OFM straipsnį „Šv. Benedikto regulos vienuoliai Lietuvoje“, išspausdintą „Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštyje“, t. 6,...
Įrašas
Ar kas bežino, kas ta šimtametė „Aušrinė“ lietuvių mokykloms?
Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį Iš kapų milžinų Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį Iš senųjų laikų. Šiuos jaunojo Maironio žodžius dažnai prisimenu, stebėdama ir žavėdamasi, kaip Sūduvos sūnus, kultūros istorikas, Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos narys Albinas Vaičiūnas prikelia mūsų tautos dvasios milžinų darbus, jų nuopelnus Lietuvai. A....
Įrašas
Baltadvario (Mūrinių Videniškių) bastioninė pilis: archeologiniai ir istoriniai duomenys
Videniškiai minimi istorijos šaltiniuose jau 1367 metais. Miestelyje yra išlikusi XVII a. statyta renesansinė bažnyčia, kurioje yra dešimt vertingų dailės paminklų. 1632 m. buvo primūryta koplyčia, joje palaidota daugelis Giedraičių giminės atstovų, tarp jų ir vienas iš bažnyčios fundatorių ir Baltadvario pilies statytojų – Martynas Marcelijus Giedraitis. Miestelyje XVIII a. prie bažnyčios veikė parapinė mokykla,...
Įrašas
Mokytojas Juozas Bloznelis (1895-1923)
Juozas Bloznelis gimė 1895 m. gegužės 8 d. Alytaus apskrityje, Merkinės valsčiuje, Ryliškių kaime, ūkininkų Zigmo Bloznelio ir Marijonos Remeikaitės šeimoje. Tėvai turėjo 12 ha žemės. 1904 m. rudenį tėvas Zigmas užsikrėtė dėmėtąja šiltine ir mirė, našlaičiais palikęs 4 sūnus – Juozą (9 m.), Vincą (7 m.), Antaną (5 m.) ir Leopoldą (2 m.). Juozas...
Įrašas
Trakai – mano jaunystė ir lietuvybės viltys
1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS, pradėjus karą prieš Lenkiją, jos padėtis tapo beviltiška. Lietuva neužpuolė Lenkijos ir palankiai priėmė besitraukiančius lenkų karinius dalinius. Buvo internuota keliolika tūkstančių lenkų kareivių bei karininkų, dalis iš jų buvo ir Kaišiadoryse (tuo metu aš mokiausi Kaišiadorių pradinės mokyklos VI skyriuje). Prie geležinkelio stoties buvo įrengta stovykla lenkų pabėgėliams. Mokiniai,...
Įrašas
Donatas Malinauskas ir lopatologija
Donatas Malinauskas (Lietuvos nacionalinis muziejus) Viktoras Jencius – Butautas, www.voruta.lt „Kas kontroliuoja dabartį, kontroliuoja praeitį, o kas kontroliuoja praeitį, kontroliuoja ateitį“ (George Orwell) Monografija 1997 metais pasirodžiusi Raimundo Lopatos knyga “Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas” buvo viena iš pirmųjų knygų – monografijų, parašytų apie 1918 metų signatarus postsovietinėje Lietuvoje. Autorius medžiagą apie signataro gyvenimą ir...
Įrašas
Akad. Zigmas Zinkevičius. Lietuva ir Gudija. Ką gudai mano apie mūsų ir savo šalies praeitį?
Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Negalime nesidomėti savo rytinių kaimynų šalimi, juk tarp mūsų ir tos šalies praeityje buvo daug bendra. Kadangi mus dabar skiria ne tik Lietuvos-Gudijos, bet ir Europos Sąjungos-Gudijos siena, tai tiesioginiai kontaktai apsunkinti. Sumažėjo informacijos apie dabartinį kaimynų gyvenimą, jų materialinės ir dvasinės kultūros apraiškas....
Įrašas
Menas išeivei M. Remienei – lyg oras ir vanduo
Marija Remienė tituluojama neoficialia Amerikos lietuvių kultūros ministre. Lietuvoje viešinčiai kultūros veikėjai įteiktos ir Širvintų krašto garbės piliečio regalijos. Meno mecenatės M. Remienės viešnagės proga praėjusią savaitę buvo surengtas vakaras Vilniaus Radvilų rūmuose – juose veikiančioje išeivijos dailininkų parodoje „Dovana nepriklausomai Lietuvai“ rodoma nemažai šios Amerikos lietuvės dovanotų kūrinių. „Kai jauni lietuviai, turintys...
Įrašas
Tautinio atgimimo Vilniuje pradininkas
Tokiais žodžiais apibendrino savo pasisakymą apie Vasario 16-osios Akto signatarą, Valstybės Tarybos narį, vieną iš pirmųjų Rytų Lietuvos veikėjų Donatą Malinauską jo giminaitis Viktoras Jencius-Butautas, kalbėjęs signataro 140-ųjų gimimo metinių paminėjime Signatarų namuose Vilniuje. Vakarui jaukumo ir šilumos suteikė kompozitoriaus Tomo Leiburo atlikti kūriniai fortepijonui. Tuo tarpu Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko gimimo metinių paminėjimas...
Įrašas
Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
Akad. prof. habil. dr. Antano Tylos kalba pasakyta 2010 m. spalio 9 d. Vilniaus rotušėje įvykusiame Suvalkų sutarties sudarymo ir jos sulaužymo 90-ečio paminėjime: „Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas“ 1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad siekė sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių valstybinę savimonę. ...
Įrašas
Andrius Riomeris – paskutinysis iš Riomerių gimęs Lietuvoje
Riomeriai – Lietuvos bajorų šeima, XVII a.pradžioje atskėlusi į Lietuvą iš Livonijos ir įsikūrusi Vilniaus ir Trakų apylinkėse. Pasak Lietuvių Enciklopedijos ( XXV tomas, 487 p.)Riomeriai pasižymėjo Lietuvos valstybės kariuomenėje, visuomeniniame ir kultūros gyvenime. Giminės pradininkas buvo Motiejus Riomeris, LDK artilerijos generolas, miręs 1699 m. Kedainiuose ir palaidotas Trakų bažnyčios Riomerių koplyčioje. Severinas Riomeris (1814-1890) žinomas lietuvių...
Įrašas
1956-ųjų protesto dalyvis Z. J. Tamakauskas: „Tai buvo taikus pasipriešinimas sovietinei okupacijai“
Prieš 54 metus Lietuvą sudrebino Vilniuje bei Kaune įvykusios spontaniškos protesto prieš sovietų okupaciją manifestacijos. Solidarizuodamiesi su Vengrijos sukilėliais Lietuvos studentai bei moksleiviai Vėlinių vakarą, rizikuodami savo ateitimi, viešai išreiškė laisvės siekį. Sovietų režimas protesto akcijų dalyviams neatleido, buvo sulaikyta nemažai studentų, dalis jų – nuteisti bei pašalinti iš aukštųjų mokyklų. Šių akcijų dalyvis...
Įrašas
Kunigas Jonas Kaušyla
1994 m. rugsėjo 29-osios Mykolinių dienos vakare nustojo plakusi Ganytojo Jono Kaušylos širdis. Savo namuose Pivašiūnuose Jis krito ir neatsikėlė… Dar 1936-aisiais metais, gavęs Vytauto Didžiojo universiteto Kaune Teologijos filosofijos fakultete kunigo šventinimus, ir atvykęs į Pivašiūnus, nesiskyrė su jais iki paskutiniojo atodūsio. Spalio 3-ąją (pirmadienį) amžinam poilsiui atgulė Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje. Į paskutiniąją kelionę...
Įrašas
Marija Remienė – Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatė
2010 m. lapkričio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko seniausio išeivijoje „Draugo“ dienraščio ir jo šeštadieninio „Kultūros“ priedo bendradarbių ir bičiulių susitikimas su šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate Marija Remiene (susitikimas įvyko premijos įteikimo išvakarėse). Susitikime kalbėjusi Aldona Žemaitytė išsakė daug gražių žodžių, kuriais apibūdino M. Remienę ir jos kultūrinę, visuomeninę veiklą, „Draugo...
Įrašas
Marijos Kruopienės atminimui
Sukanka 85-osios Marijos Kruopienės gimimo metinės. Vasario 5 d. (šeštadienį) 12 val. Šv. Teresės bažnyčioje (prie Aušros Vartų) kun. M. Petravičius už M. Kruopienę laikys šv. Mišias. Po to 14 val. Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje vyks Pelesos švietėjos minėjimas. Dalyvaus Pelesos lietuvių bendruomenės atstovai, Pavalakės ansamblis, mokslininkai, daugelis bendražygių. Bus pristatyta M. Kruopienės knyga...
Įrašas
Aptikti kunigaikščio Netimero vardo pėdsakai Augustavo apylinkėse Lenkijoje
Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmečio proga mokslininkai suskato tirti visa tai, kas yra susiję su tuo paminėjimu. Ypač susidomėta kunigaikščio Netimero vardu. Iš pradžių manyta, kad jis lietuviškas, bet greitai įsitikinta, kad priklauso vakarų baltų, kurių dalį sudarė prūsams artimi jotvingiai, antroponimijai. Apie tai teko ne kartą rašyti (žr. Voruta, 2009 01 24 ir...
Įrašas
Šalčios aleliumai – lietuvybės šventė lietuvių žemėje
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vienuoliktąjį kartą surengta rajono lietuviškų mokyklų lietuvių liaudies folkloro šventė, kurioje dalyvavo 12-os mokyklų atstovai. Negalėjo atvykti Rimdžiūnų lietuviškos mokyklos moksleiviai. Šventės proga dalyviams pateikėme, keletą klausimų. Žemiau spausdiname atsakymus. Vytautas Dailydka – Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos mokytojas Kaip, Jūsų požiūriu, vyksta Šalčininkų rajono viešojo gyvenimo integracija į Lietuvos Respublikos gyvenimą?...
Įrašas
Vytauto Didžiojo įvaizdis
Trakuose gimęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus (kiti Kęstučio vaikai yra šie: Butautas, Žygimantas, Ringailė, Danutė) Vytautas yra garsiausias Lietuvos valdovas, jam lietuvių istoriografijoje skirta ir skiriama daug vietos. Todėl praėjusių metų pabaigoje Lietuvos knygynuose pasirodžiusi ypač vertinga Lietuvos istorijai monografija „Vytautas Didysis. Valdovo įvaizdis“ sukėlė didelį Lietuvos visuomenės...
Įrašas
Atsiminimai apie Ažagų kautynes (1945 m. kovo 27 d.)
Pasakoja Bronius Urbonas, buvęs slapyvardis Uranas, Laimėjimų būrio partizanas Miškas, kuriame 1944-1945 metais būrėsi partizanai, yra tarp buvusių Pušaloto, Smilgių ir Panevėžio valsčių. Šis miškas iš šiaurės į pietus driekiasi apie 20 km. Plotis labai nevienodas – nuo 8-9 iki 2 km. Šis nemažas miškas neturi vardo (arba aš jo nežinau), žmonių vadinamas arčiausiai esančių...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 210
- 211