Naujienos

FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
Įrašas

FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių

www.voruta.lt Garsiausio pasaulyje meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano karjera, švelniai tariant, labai neįprasta. R. Wittmanas su bendraautoriumi Johnu Shiffmanu kaip įmanydami stengėsi kuo tiksliau rekonstruoti visus įvykius. Peržvelgė oficialias ataskaitas, meno nusikaltimų knygas, meno istorijos veikalus, asmeninius užrašus, vaizdo įrašus, nuotraukas ir kvitus, taip pat įvairius oficialius ir neoficialius dokumentus bei išrašus. Vėl ir vėl...

Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
Įrašas

Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės

Ladigų šeima. Iš kairės: 1. Stefanija Ladigienė, 2. Algis Marijonas Ladiga, 3. Kazys Ladiga. Biržų apskritis, Vabalninkas. 1923 m. Nuotrauka. Lino Ladigos asmeninis archyvas. www.voruta.lt 1901 m. sausio 23 d. Vabalninko mstl. (Biržų aps.) gimė Lietuvos visuomenės veikėja, pedagogė, publicistė, Lietuvos Respublikos III Seimo narė Stefanija Paliulytė-Ladigienė. Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus, ji su šeima evakavosi į...

Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
Įrašas

Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. (KIC nuotr.). www.voruta.lt Pavadinimas galėtų būti klausimas kauniečiams – apie kokį šio miesto pastatą kalbame? Teisingas atsakymas – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. Seniausia Kauno bažnyčia. Pastaraisiais mėnesiais ji traukė akį virš stogo kylančiais pastoliais – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu remontuotas...

Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
Įrašas

Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais

www.voruta.lt Po daugiau nei aštuoniasdešimties metų nuo teksto parengimo dienos šviesą išvydo vieno aktyviausių Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjų, muziejininko Juozo Maceikos (1904–1991) parengtas dokumentų rinkinys „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Tai unikalus šaltinis visiems, besidomintiems ar dar tik atrasiantiems pamirštą lietuvių tautos istorijos puslapį – prieškario Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto...

„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Įrašas

„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas

www.voruta.lt Boriso Sokolovo knyga „Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas. Mito, tapusio valstybinės ideologijos ir nacionalinės idėjos dalimi, vidinės ir išorinės propagandos ginklu. Pergalė vadinamajame „Didžiajame Tėvynės kare“ – bene vienintelis praėjusio amžiaus istorinis įvykis, kuriuo didžiuojasi ir apie kurį...

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Įrašas

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines

KASP archyvo nuotraukos www.voruta.lt Sausio 17 d., sekmadienį, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) mini 30-ąsias pajėgų įkūrimo metines. Įprastai esminiu šventės akcentu būdavusi iškilminga rikiuotės ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, o šiemet dėl karantino ribojimų buvo virtuali ir transliuojama socialiniuose tinkluose. Taip pat sekmadienį pakeltos KASP reprezentacinės ir valstybinės vėliavos prie LR Seimo rūmų...

Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
Įrašas

Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys

„Aušros“ redaktorė Irena Gasperavičiūtė ir LR Ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė, 2010 m. Bronius Makauskas, www.e-ausra.pl Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti čia: https://www.voruta.lt/bronius-makauskas-ausros-vaidmuo-lenkijos-lietuviu-gyvenime-60-metu-sukakti-minint/ Tačiau šio krašto lietuviai buvo užgrūdinti paminėtų skaudžių įvykių. Tad ir dalis į vadinamuosius valdančiuosius organus patekusių tautiečių dėl primetamos ideologijos galvos nekvaršino. Tarp vyresniųjų ir jaunimo gretose atsirado gabių saviveiklos, nacionalinių tradicijų, kultūros puoselėtojų....

Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Įrašas

Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai

Knygos „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga ,,Vorutos“ fondas, viršelis. Knygos sudarytojas – „Vorutos“  žurnalo vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius www.voruta.lt Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metų minėjimo 2021-aisiais planą. Plane numatytais minėjimais ir konferencijomis, kultūriniais ir pažintiniais renginiais, kitomis veiklomis bus pagerbtas Lietuvai...

Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
Įrašas

Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms

Prof. Liudas Vailionis. botanika.vdu.lt nuotr. Paruošė Stasys Ignatavičius, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, www.voruta.lt „Šaulys laisvu noru, be jokios prievartos pasiduoda drausmei, nes tik drausminga tauta gali apginti savo laisvę nuo visokių pasikėsinimų.“ (L.Vailionis) Profesorius Liudas Vailionis gimė 1886 m. sausio 13 d. Seinų apskrities Leipalingio valsčiaus (dabar Alytaus apskr.., Lazdijų raj.) Mizarų kaime paprastų ūkininkų daugiavaikėje...

Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Įrašas

Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis

Vidmantas Staniulis. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Šarūnas Šimkevičius, www.voruta.lt Kai 2020 01 02 vakarą pasiekė žinia apie Vidmanto Staniulio mirtį, norėjosi, kad tai būtų ne tiesa. Bet, deja. Pirmas man šią žinią pranešė kolekcininkas Gintaras Lučinskas, paskui pasipylė informacijos internete ir kitų draugų skambučiai. Bibliofilas Saulius Karalukas kalbėjo su Vidmantu prieš keturias dienas, tad ir...

Diana Nausėdienė įteikė apdovanojimą lituanistinės mokyklos Italijoje įkūrėjoms
Įrašas

Diana Nausėdienė įteikė apdovanojimą lituanistinės mokyklos Italijoje įkūrėjoms

www.voruta.lt Diana Nausėdienė įteikė „Globalios Lietuvos apdovanojimą“ už jaunųjų talentų ugdymą pasaulyje. Jis atiteko Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos įkūrėjoms Aurelijai Orlovai ir Elzei Di Meglio. Reaguodamos į COVID-19 pandemijos sukeltus pokyčius švietimo srityje, Romos ir Pjemonto lietuvių bendruomenių pirmininkės A. Orlova ir E. Di Meglio ėmėsi vienyti lituanistines Italijos mokyklas, siekdamos perkelti mokymąsi į virtualią erdvę. Nuo spalio...

Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
Įrašas

Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190

Senoji Panemunėlio klebonija šiandien Prof. Libertas Klimka, www.voruta.lt 1991 m. sausio 13-ąją Lietuvos laisvės gynėjai, ginkluoti tik trispalvėmis, liaudies daina ir didžiule tėvynės meile, stovėjo prieš brutualiausios imperijos tankus. Todėl šiandien galime kvėpuoti laisve, didžiausia dvasios vertybe šioje žemėje! Sukaktis neeilinė, jau trisdešimtoji… Sausio 13-oji  įrodė pasauliui, kad lietuvių tauta yra nemirtinga, nepriklausomybės troškimu nuolat...

Įrašas

Jonas Užurka. 1991-jų Sausio 13-ją prisiminus

Ats. plk. lt. Jonas Užurka Jonas UŽURKA, ats. plk. lt, Valstybės gynėjas, www.voruta.lt   Nuo redakcijos: 2020 gruodžio 14 d. netekome istorinių romanų rašytojo, dimisijos pulkininko leitenanto Jono Užurkos.    Jonas Užurka gimė 1947 m. gruodžio 7 d. Dusmenyse.1971 m. baigė Leningrado motošaulių aukštąją karo vadų mokyklą. Tarnavo SSRS kariuomenės įvairiuose daliniuose. 1980–1989 m. dalyvavo...

Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
Įrašas

Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“

Teresė Butaitė – Plisienė. Asmeninio T.Butaitės-Plisienės albumo nuotr. Liutgarda Čepienė, www.voruta.lt Dažno lietuvio širdyje  idealus senovinės Lietuvos vaizdelis: sutvarkyta sodyba, ramybė, girdėti paukščių čiulbėjimas, bitelių dūzgimas…ir ore sklandantys obuolių, šieno, gėlynų aromatai, tolumoje skambanti šienpjovių daina… Tokioje  Lietuvoje dar kurį laiką teko gyventi išsilavinusiam, tvarkingam, apsiskaičiusiam, besąlygiškai tikinčiam Dievą, mylinčiam Lietuvą, doram, pasiturinčiam ūkininkui Jonui...

Istorikas A. Svarauskas: 1991 m. sausio 13-osios atgarsiai pasaulyje – Lietuva neliko nepastebėta
Įrašas

Istorikas A. Svarauskas: 1991 m. sausio 13-osios atgarsiai pasaulyje – Lietuva neliko nepastebėta

Dr. Artūras Svarauskas. lrs.lt nuotr. www.voruta.lt Šiomis dienomis prieš trisdešimt metų padėtis Lietuvoje buvo pasiekusi aukščiausią įtampos tašką. 1991 m. sausio mėn. sovietų kariai puolė beginklius Lietuvos žmones. Tuo metu Lietuvos Vyriausybė išgyveno rimtą politinę krizę, promaskvietiškos jėgos stengėsi perimti valdžią, o šimtai tūkstančių žmonių iš visų Lietuvos kampelių važiavo į Vilnių rodydami, kad remia...

Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint)
Įrašas

Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint)

Bronius Makauskas, www.e-ausra.pl Kiek kartų, Lietuva, vadinam Keliom kartom kitais vardais Tave, dalindami kaimynam Ilgų draugysčių pažadais… (Bernardas Brazdžionis „Kiek kartų“) Bronius Makauskas Civilizacijos, valstybių, tautų ar atskirų bendruomenių istorijoje yra ypač svarbių, lemtingų, naują kryptį (augimo ar nuopuolio) žyminčių faktų, peraugusių į lemtingus reiškinius ar procesus. Juos istorikai vadina epochiniais. Prie tokių lietuvių tautai...

Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
Įrašas

Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas

  www.voruta.lt Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Praėjus šimtmečiui valstybės archyvų yra devyni. Nepraradę savo aktualumo ir pamatinių vertybių, dinamiški ir modernūs, jie pasitinka Archyvų metus. Kviečiame kartu su archyvarų bendruomene atidaryti Archyvų metus sausio 14 dieną, 14 val. tiesiogiai iš Vilniaus Rotušės. Susitinkame portale LRT.lt. Virtualaus renginio žiūrovams gros...

Su Šviesa ir Tiesa. Dr. Napaleonui Kitkauskui 90! Sveikiname!
Įrašas

Su Šviesa ir Tiesa. Dr. Napaleonui Kitkauskui 90! Sveikiname!

Dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas Vytautas Šilas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, LŽS narys Rašyti apie architektą restauratorių Napaleoną Kitkauską trumpai yra sunku, o pasakojimui apie viską reikėtų knygos (tai ne mano jėgoms). Juk Napalys (taip jį vadina artimiau su juo bendravę) yra plačios visuomeniškai matomos veiklos diapazono žmogus. Tad pradžiai nors keli jo biografinės praeities štrichai....

Įrašas

Teresė Butaitė – Plisienė. Meilės gėlės didvyriams

Teresė Butaitė – Plisienė. Asmeninio albumo  nuotr. www.voruta.lt Dalinamės Teresės Butaitės – Plisienės iš Ariogalos eilėraščiu, skirtu Laisvės gynėjų dienos 30 metų jubiliejui paminėti. Keturiasdešimt metų Teresė Butaitė – Plisienė dirbo širdžiai mielą medikės darbą. Apie save sako: „Labai mėgstu poeziją. Esu išleidusi tris poezijos ir vieną prozos knygą. Taip pat esu devynių poezijos almanachų bendraautorė,...

S. Lozoraičio premija – istorijos ir kultūros puoselėtojui, „Vorutos“ redaktoriui J. Vercinkevičiui
Įrašas

S. Lozoraičio premija – istorijos ir kultūros puoselėtojui, „Vorutos“ redaktoriui J. Vercinkevičiui

Juozas Vercinkevičius. Asmeninė nuotr. www.lzdraugija.lt Tradiciškai kasmet po Trijų Karalių ir Sausio 13-osios išvakarėse būna teikiama Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties prezidento Lietuvą“. Šiais metais ji paskirta istorijos laikraščio, dabar žurnalo „Voruta“ steigėjui, redaktoriui Juozui VERCINKEVIČIUI už ilgametį ir nuoseklų darbą istorinės žurnalistikos srityje. J. Vercinkevičiaus – žurnalisto, administratoriaus, leidėjo ir...

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Įrašas

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

Mykolas Sleževičius www.voruta.lt Kiekvienais metais gruodžio viduryje šalies istorikų bendruomenė pradeda naują diskusiją apie 1926 m. perversmą, kurio metu demokratiškai išrinktą prezidentą Kazį Grinių nuvertė opozicija, o prezidentu tapo Antanas Smetona. Per perversmą premjero posto neteko ir viena įtakingiausių tarpukario Lietuvos politinių asmenybių – Mykolas Sleževičius, kuris dar pirmaisiais nepriklausomybės metais turėjo galimybę tapti šalies...

Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
Įrašas

Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja

Marija Kazimiera Kaupaitė  www.vaticannews.va Apie garbingąją Dievo tarnaitę Mariją Kazimierą Kaupaitę pasakojama naujame filme, kuris bus rodomas per JAV katalikų televizijos kanalą EWTN sausio 6 dieną. Pusvalandžio trukmės epizodas apie kazimieriečių steigėją motiną Mariją Kaupaitę seriale „Jie galėtų tapti šventaisiais“ kalba apie Dievo tarnaitės „šventumo paslaptį“. Marija Kazimiera Kaupaitė gimė Ramygaloje 1880 ir mirė JAV...

Česlovas Iškauskas. Kaip Gorbačiovas Vilniuje patyrė fiasko
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kaip Gorbačiovas Vilniuje patyrė fiasko

Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Likus metams iki tragiškosios Sausio 13-osios ir keletui mėnesių iki atkurtos Nepriklausomybės akto, dar vis formaliai sovietinė Lietuva sulaukė svarbaus svečio: savo žvaigždžių valandą pasiekęs, negirdėtais demokratijos užkeikimais „perestroika“ ir „glasnost“ visame pasaulyje pagarsėjęs Michailas Gorbačiovas aplankė Sąjūdžio apimtą šalį. Sujudimas Vilniuje 1990 m. sausio 11 d. rytą pirmas, vienintelis ir...

Įrašas

Beata Rajeckaitė: „Kraustytis į Kairą nusprendžiau ne dėl gražių paveiksliukų ir auksinių paplūdimių“

Saulėtekis šiaurinėje pakrantėje. Už nugaros Al Alamin bokštai – vienas ambicingiausių ir prabangiausių rajonų Kaire. Pirma iš dešinės – Beata Rajeckaitė. 2020 m. Nuotr. iš Beatos Rajeckaitės asmeninio archyvo www.traku-zeme.lt Egipto Arabų Respublika – valstybė Šiaurės Afrikoje ir Azijos Sinajaus pusiasalyje, turinti per 95 mln. gyventojų. Šalis didžiuojasi turtinga istorija – praeityje čia gyvavo Senovės...

Užsienio bendruomenių plėtros sąjunga Argentinoje laureatu nominavo Juan Ignacio Fourment Kalvelį
Įrašas

Užsienio bendruomenių plėtros sąjunga Argentinoje laureatu nominavo Juan Ignacio Fourment Kalvelį

Juan Ignacio Fourment Kalvelis www.voruta.lt 2020 m. gruodžio mėn. 29 d. Užsienio bendruomenių plėtrai sąjunga Argentinoje nuotoliniu būdu organizavo ceremoniją, kur paskelbė aktyviausius ir pasižymėjusius Argentinos užsienio bendruomenių organizacijų vadovus. Iš viso buvo išrinkta 80 vadovų iš įvairių Argentinos užsienio asociacijų, sąjungų, federacijų ir bendruomenių. O pirmos vietos laureatas – „Ceibo de Oro“ („Auksinis Ceibo“)...

„Trakų žemės“ žurnalistai – specialiosios premijos „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ laureatai
Įrašas

„Trakų žemės“ žurnalistai – specialiosios premijos „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ laureatai

„Trakų žemės“ žurnalistė Jolanta Zakarevičiūtė. Asmeninė nuotr. www.voruta.lt Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išrinkti premijos už tarpkultūrinio dialogo skatinimą laimėtojai. Specialioji premija lygiomis dalimis skirta Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ redaktorės Jolantos Zakarevičiūtės, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarės Nadeždos Zajančkovskajos ir ambasadorės, Trakų miesto garbės pilietės, žurnalistės, vertėjos dr. Halinos Kobeckaitės autorių...

Prozininkas, dramaturgas Antanas Škėma – 1940 – 1944 metų Vilniaus miesto teatro aktorius, režisierius
Įrašas

Prozininkas, dramaturgas Antanas Škėma – 1940 – 1944 metų Vilniaus miesto teatro aktorius, režisierius

Vytautas A. Gocentas, Vilnius, www.voruta.lt Vilnius turėjo daug garsių kūrėjų, valstybės veikėjų, kitų garbingų žmonių. Kuomet šiandien norime jį geriau pažinti, imame ir naujus, ir senus ekskursijų vadovus – vis pasirodo naujos monografijos, fotografijų ir net poezijos, kitų rašymų albumai, knygos. Tautos patriarchas Jonas Basanavičius su bendražygiais mėgino ant Tauro kalno statyti Tautos namus. Čia...

Česlovas Iškauskas. Ką gali Jautis?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ką gali Jautis?

Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Štai mes ir už tos sąlyginės ribos, kuri vadinama Naujaisiais metais. Gamtoje šis etapas prasideda nuo saulėgrįžos, tai yra, nuo prieškalėdžio, gruodžio 22-osios, kai saulė pamažu iš pietinio dangaus pusrutulio grįžta į mūsiškį šiaurinį. Dienos pradeda ilgėti, ir tai nemaža dingstis gerai nuotaikai. Jeigu tęstume šį nekaltą žaidimą, tai atkreiptume dėmesį,...

In memoriam. Bibliofilas, mecenatas, kolekcininkas Vidmantas Staniulis (1950-2021)
Įrašas

In memoriam. Bibliofilas, mecenatas, kolekcininkas Vidmantas Staniulis (1950-2021)

Vidmantas Staniulis www.voruta.lt Mirus bibliofilui, kolekcininkui ir mecenatui, XXVII knygos mėgėjų draugijos vienam atkūrėjų – Vidmantui STANIULIUI (1950-2021) sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą žmonai  Danutei, sūnui Nerijui, kitiems artimiesiems ir bendraminčiams. Tegul Vidmanto kūrybinės veiklos, patriotiškumo, tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba  bei  Kovo 11-osios gatvės bendrija Vidmantas ...