Rytų Lietuva

Įrašas

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a.

Poškonys, dar vadinami Dieveniškių istorinio regioninio parko sostine. www.quest.lt nuotr. Petras Gaučas, www.alkas.lt Ištraukos iš: Petras Gaučas. Dieveniškių apylinkių ir jų kaimyninių sričių gyventojų etnolingvistinės sudėties raida XIX ir XX a. istorinių (kartografinių, statistinių, literatūrinių) šaltinių šviesoje (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 176–207.) Paryškinimai redakcijos. Šiandieniniai Dieveniškių apylinkių lietuvių kalbos likučiai, gerokai nutolę nuo lietuvių kalbos...

Įrašas

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: lietuviškų mokyklų naikinimas Gervėčių apylinkėse

Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr. Vincas Martinkėnas, www.alkas.lt. Ištraukos iš Vinco Martinkėno straipsnio „Kova dėl mokyklos 1919–1939 m.“ (Gervėčiai. Vilnius: Mintis, 1989, p. 50–56). Paryškinimai Alko redakcijos. 1920–1939 m. Vilniaus kraštą valdė Lenkija. Gindamasi nuo priverstinio asimiliavimo ir trokšdama šviestis gimtąja kalba, Vilniaus krašto lietuvių visuomenė kūrė lietuviškuose kaimuose privačias pradžios mokyklas. Lenkijos...

Įrašas

Pasitinkame naują knygą – „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“

Aurelija ARLAUSKIENĖ, knygos „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ sudarytoja ir bendraautorė Knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ kruopštus autorių kolektyvo (sudarytoja  Aurelija Arlauskienė. Autoriai: istorikė dr.Reda Griškaitė, bibliotekininkė Irena Katilienė, menotyrininkė Brigita Rėbždaitė, parkotyrininkas dr.Laimis Januškevičius, žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimiežas Karpičius) kelerių metų darbas. Jame pristatoma intelektinė Jašiūnų dvaro istorija, prasidėjusi 1819 m., kai...

Įrašas

Vilniaus krašto okupacija 1920–1939 m. Vilniaus okupuoto krašto teismai dėl lietuvių susirinkimų

Valkininkų vienuolyno vaizdas iš šiaurės pusės. Apie 1924 m. J. Kloso nuotr. Vytautas Valentinas ČESNULIS, Vilnius, www.voruta.lt Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1920–1939 m. administracinė valdžia slopino bet kokį lietuvių tautinės saviraiškos blyksnį. Varžytas vaikų mokymas gimtąja kalba, neleista veikti lietuvių kultūros ir ūkio įstaigoms, ribota labdaros ir religinių organizacijų veikla. Represijos mūsų tautiečius ištikdavo už...

Įrašas

Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu?

Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. www.alkas.lt Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys...

Įrašas

VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.

                        Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...

Įrašas

Romanas apie Gervių tiltą Trakuose

Romualdo Tinfavičiaus nuotr. Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ , www.traku-zeme.lt Praeitas penktadienis buvo dar viena šventė karaimų bend­ruomenei Trakuose, nes Salos pilyje buvo pristatytas Laimono Inio romanas „Sakmė apie Gervių tiltą“, kurį išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Pilies Didžiojoje menėje susirinko gausus būrys neabejingų karaimų tematikai ir šiam literatūros žanrui gerbėjų, kuriems reikėjo sužinoti apie...

Įrašas

Karaimikos darbštuolis Lucke – Aleksandras Mardkovičius (1875–1944)

Dr. Halina KOBECKAITĖ, www.traku-zeme.lt Kadangi ryšiai  tarp Trakų ir Lucko savivaldybių tampa vis glaudesni, manau, tikslinga, tiesiant įvairias bendradarbiavimo gijas, turėti galvoje ir karaimikos temą, juolab, kad Lucke nuo seno  gyveno gana didelė karaimų bendruomenė, Trakų ir Lucko karaimų bendruomenių ryšiai tarpukariu buvo labai glaudūs. Be to, Lucko bendruomenės šviesuolių veikla  ženkliai praturtino karaimų kultūros...

Įrašas

Rugsėjo 1-oji Eitminiškių gimnazijoje

 www.voruta.lt 2015 m. rugsėjo 1-oji Eitminiškių lietuviškos mokyklos bendruomenei ypatinga. Šią dieną šimtą septyniasdešimt devynis mokinius turinti mokykla tapo gimnazija. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Eitminiškių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurias aukojo kun. Marek Gladki. Po šv. Mišių gimnazijos kieme vyko gimnazijos inauguracijos iškilmės. Šventėje dalyvavo mokinai, mokinių tėvai, mokytojai ir svečiai – Lietuvos Respublikos švietimo...

Įrašas

Valentas Šiaudinis. „Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai“

Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį...

Įrašas

Pietryčių Lietuva: Vilniaus lenkai ir baltarusiai su Lietuva tapatinasi labiausiai

Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilnius – miestas, kuriame gyvena įvairių tautų ir religijų žmonės, bet lenkams ir baltarusiams jis tapo ypač svarbia tautinio identiteto dalimi, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja Monika Frėjutė-Rakauskienė. „Lenkų identitetui Vilnijos regionas ir tas miestas tikrai labai svarbus. Gyventojai jaučiasi to miesto,...

Įrašas

S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920)

Sigitas Jegelevičius, www.aidas.lt, T.Vyšniausko nuotr. Šiemet minime Vilniaus ir jo apylinkių atgavimo 75-mečio sukaktį. Ta proga skelbiame doc. dr. Sigito Jegelevičiaus (1938-2014) rašinį apie Suvalkų sutarties pasirašymo aplinkybes ir Lenkijos okupacines užmačias Lietuvos atžvilgiu. Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos...

Įrašas

Dešimtoji Stanislovo Rapolionio premija įteikta dr. Aldonai Vasiliauskienei

Kaip ir kasmet, gegužės mėnesį, į Eišiškių S. Rapolionio gimnaziją suguža intelekto nestokojantys svečiai, kuriems Lietuva reiškia kur kas daugiau nei gyvenamąją vietą, inteligentai, savo darbais prisidedantys prie Tėvynės istorinės praeities tyrinėjimo, galiausiai – patys tikriausieji lietuviškosios kultūros puoselėtojai ir mylėtojai, gyvenimą paskyrę lietuvybės labui: jos akcentavimui, palaikymui bei skleidimui. O proga išties neeilinė –...

Įrašas

Asmenvardis – ne apatiniai marškiniai

2014-05-02 14:00:00 Dienraščio „Kauno diena“ rašinys Alvydas Butkus Niekaip nerimstantys lietuviškos asmenvardžių rašybos chaotizavimo entuziastai, pakurstomi dar ir kitos šalies politikų, verčia ir mane grįžti prie šio klausimo. Esu kalbininkas, be to, vardyno tyrinėtojas, kalbėti šiuo klausimu jaučiu turįs didesnę teisę nei istorikai, gydytojai, inžinieriai, teisininkai ar sociolingvistai. Juolab kad net Konstitucinis Teismas neseniai nurodė,...

Įrašas

Mokytojai švenčia Atvelykį

Liaudies tradicijų pėdsakais Atvelykis, pirmasis sekmadienis po Velykų, gražių šventinių tradicijų gausa bei spalvingumu nė kiek nenusileidžia didžiajai Kristaus prisikėlimo dienai. Jo metu ir vėl ridenami dailiausiai išmarginti velykaičiai, supamasi sūpuoklėse, gardžiuojamasi namuose keptais mielinės tešlos pyragais, puošiamasi tautiniais drabužiais, o šventiniuose žaidimuose atgyja liaudies papročiai. Visgi šiandien Velykėlių tradicijos puoselėjamos ne visose šeimose: Atvelykio kiaušinius...

Įrašas

Iš konkurso „Kuo man graži Tėvynė Lietuva“ grįžus

Vitalija DOVYDĖNIENĖ, Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vytauto Landsbergio fondas antrąkart organizavo Rytų Lietuvos mokyklų dėstomąja valstybine lietuvių kalba ir tautinių bendrijų kalbomis meninės raiškos programų konkursą „Kuo man graži Tėvynė Lietuva“. 2012-aisiais konkursas buvo skirtas Kovo 11-ajai – Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventei. Šiais metais – Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-mečiui, pažymint Lietuvos sostinės Vilniaus...

Įrašas

Lietuvos lenkas R. Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės

Vartant žiniasklaidos puslapius dažnai visiškai nebeaišku, ką iš tiesų slepia Lietuvos lenkų klausimas. Ar čia išties slypi grėsmės Lietuvai? Apie tai, kaip save suvokia, kaip jaučiasi ir ko siekia Lietuvos lenkai, su Lietuvos lenku, leidinio www.pogon.lt redaktoriumi Ryšardu Maceikianecu kalbasi Audronė Daraškevičienė. Jūs užsiminėte apie tai, kad šiuo metu vyksta Lietuvos lenkų nutolimo nuo Lietuvos...

Įrašas

Mokslo, žinių ir laisvės diena Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje

Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Pirmąjį 2013-ųjų rudens sekmadienį Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje nuskambėjo Rugsėjo 1-osios skambutis – suklegėjo vaikiškais balsais, sumirgėjo gėlių puokštelėmis mažučiuose delnuose Rugsėjo pirmoji – šventė visiems – dideliems ir mažiems. Galėjome pasidžiaugti gausiu tėvelių ir vaikų būriu tiek šv. Mišiose bažnyčioje, tiek šventiškoje rikiuotėje gimnazijos kieme, tiek pirmojoje...

Įrašas

N U T A R I M A S nutraukti dalyje baudžiamąją bylą

  N U T A R I M A S nutraukti dalyje baudžiamąją bylą Vilnius, 1994 m. gruodžio 22 d. Generalinės prokuratūros tardymo departamento valstybinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tardytojas G. Plioplys baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-060-93 n u s t a t ė: Ši baudžiamoji byla buvo iškelta generalinėje prokuratūroje 1991 m. sausio 12 d. Byloje...

Įrašas

Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus

Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...

Įrašas

Šaknim – į žemę, šakom – į dangų

Viktorija MELNIK ir Indrė NOVOPAŠINAITĖ, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos laikraščio „Šilo pulsas“ žurnalistės Pavasariui einant į pabaigą, 2013 m. gegužės 24-ąją dieną, Vilniaus rajono Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje tradiciškai, jau penktus metus iš eilės buvo surengta „Vilniaus Jovarų“ šventė. Kasmet gausybę moksleivių suburiantis renginys šiemet buvo skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms bei Tarmių metams paminėti. Jubiliejinėje...

Įrašas

Dzūkų tarmė skambėjo ir Dieveniškėse

Vilma KISIELYTĖ-HANCHARYK ir Jolita MILINAVIČIŪTĖ, Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Tarmės – nykstanti tautos kalbinio paveldo dalis. Vieni tarmės nebemoka, kiti visai be reikalo jos gėdijasi, treti didžiuojasi galėdami prabilti skambia savo protėvių šnekta. Teritoriškai Dieveniškių kraštas yra Dzūkijos dalis, bet dzūkiškai čia dar moka kalbėti tik labai nedidelė senesniųjų gyventojų grupelė. Dieveniškių...

Įrašas

Žąsys Jonui Basanavičiui…

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus...

Įrašas

Atkurtos lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla (2004–2012)

Algimantas MASAITIS, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Anotacija. Straipsnyje apžvelgiami 2004 m. balandžio 3 d. atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tikslai, nagrinėjamos veiklos kryptys, detalizuoti atlikti darbai: organizuotos Tėvynės pažinimo pamokos ,,Gimtinės kloniais“, ,,Pavasario balsai“ (skirta Maironio 150 m. jubiliejui paminėti), į kurias buvo įjungti žinomi menininkai bei kitų specialybių atstovai. Analizuojamos atkurtos „Ryto“ draugijos...

Įrašas

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliava, posėdžiai

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ jau buvo rašyta apie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį, dar tebepublikuojama medžiaga apie pirmąjį šios draugijos pirmininką dr. Joną Steponavičių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarytoje parodoje kalbėjo graži „Ryto“ draugijos vėliava. Kam ir kada kilo mintis įsigyti būtent tokią vėliavą? Atsakyti į šį klausimą dalinai padės LMAVB...

Įrašas

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio paminėjimui skirta konferencija ir paroda

2013 m. sausio 31 d. minėsime Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį. 11 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks konferencija, o 16 val. Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) bus atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje eksponuojamos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios fotografijos ir dokumentai, senųjų vilniečių išsaugotos istorinės relikvijos. Pateiktą istorinę medžiagą...

Įrašas

Paberžės „Verdenės“ vidurinei mokyklai Vilniaus rajone – dvidešimt

Valė ČEPLEVIČIŪTĖ Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ vidurinė mokykla švenčia gražų 20-mečio jubiliejų. Europarlamentarė Laima Andrikienė, gavusi kvietimą atvykti į šventę, atidėjo svarbius susitikimus ir darbus, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. galėtų dalyvauti jubiliejaus šventėje ir pasveikinti šią puikią mokyklą nuo įkūrimo 1992 metais išaugusią į svarbų lietuvybės židinį Vilnijos krašte. Mokyklos direktorė Vanda Nivinskienė...

Įrašas

Apie Rugsėjo 1-osios (3-osios) džiaugsmus ir rūpesčius Pietryčių Lietuvoje

Jonas VAIŠKŪNAS, Arūnas RASAKEVIČIUS, Gintautė BRAZAUSKAITĖ 2012 m. Rugsėjo 1-osios (3-osios) šventė ne visiems ir ne visur Lietuvoje yra džiugi diena. 22-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Pietryčių Lietuvos lietuviai šią dieną pasitiko su nerimu dėl savo vaikų ir savo pačių ateities. Lietuviškų mokyklų padėtis šioje Lietuvos srityje yra apgailėtina. Lenkakalbius lietuvius tikrais lenkais paversti pasišovusi vietos valdžia...

Įrašas

Įteikta 8-oji Stanislovo Rapolionio premija

Edita KOMAROVA, Lentvaris 2012 m. gegužės 11 diena Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje buvo išties neeilinė. Šiame lietuviškos kultūros centre įvyko Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo šventė. Iškilmes pradėjo gimnazijos direktorė Danuta Zuzo, pasveikinusi atvykusius svečius, mokytojus ir mokinius. O svečių būta tikrai garbingų, prasmingai dirbančių Lietuvai – tai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vyriausioji...

Įrašas

Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje – mokytojų Atvelykio šventė

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius „Velykos – pavasario šventė, bet kuomet švenčiamas Atvelykis Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje, žinokite, jog pavasaris jau iš tiesų atėjo“, – taip juokavo gimnazijos mokytojai, į Atvelykį sukvietę visų Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų mokytojus. „Tokia iš širdies organizuojama šventė suteikia daug džiaugsmo“, – šiltų žodžių pedagogams negailėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų...