Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrius, kuriame nėra vietos ikimokyklinukų grupei ugdomąja lietuvių kalba. S.Daubaraitės nuotr.

Sofija Daubaraitė, Vilniaus rajonas, Rastinėnai, www.voruta.lt

Baigiasi vasaros atokvėpis. Artėja nauji mokslo metai.  Mokytojams, moksleiviams ir tėvams kyla papildomas rūpestis dėl tebesiplaikstančio viruso, bet Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Rastinėnų kaimo tėvai turi daug didesnį rūpestį – jie neturi kur palikti savo mažamečių vaikų. Įdomiausia, kad čia gyvenantys žmonės Vilniaus rajono savivaldybės prašo, reikalauja įsteigti  darželį valstybine kalba  nuo 2012 metų.

Rastinėnai  yra sparčiai auganti gyvenvietė, kurioje, remiantis deklaracijomis, gyvena apie 800  žmonių. O iš tikrųjų jų gyvena gerokai daugiau. Didžioji dalis augina mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikus. Dalis tėvų deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniuje, tikėdamiesi ten gauti vietą darželyje arba bent Vilniaus miesto skiriamą 100 eurų paramą. Statistika rodo, kad Sudervės seniūnijoje mažėja vaikų, kurie lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas lenkų ugdomąja kalba. Viena iš tokių įstaigų – Sudervės pagrindinės mokyklos Rastinėnų ugdymo skyrius, kuriame yra 5 darželinukai, o pastatas –  dviejų aukštų.

Kažkada  čia buvo lietuvių mokykla. Visi dalykai buvo dėstomi lietuvių kalba. Vėliau – lenkų. 2010 m. pagrindinė mokykla dėl moksleivių sumažėjimo buvo reorganizuota  į Sudervės  pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrių. Praėjus metams, šiame pastate buvo įkurta priešmokyklinio ugdymo grupė. Ją lankė 10 vaikų. Dabar pradinio ugdymo skyriuje, kaip minėta, mokosi  5 vaikai.

Rastinėnų gyventojai ir žodžiu, ir raštu  kreipėsi, ne kartą lankėsi savivaldybėje, prašydami atidaryti darželį ugdomąja lietuvių kalba, bet jie buvo neišgirsti arba tiesiai buvo sakoma – jūs neturite vaikų. (Vėliau merė M. Rekst dėl tokio teiginio atsiprašė – aut.past.)  2018 metais Rastinėnų žmonės, surinkę parašus vėl kreipėsi į Vilniaus rajono merę M. Rekst, kad tame pastate būtų atidarytas darželis lietuvių kalba, bet jiems buvo atsakyta, kad savivaldybė nežinanti tikrojo poreikio, o minimo pastato plotas visiškai panaudotas. Žmonės, matydami, kad pastatas pustuštis,  vėl kreipėsi  į tą pačią instanciją  dėl netikslingo, neekonomiško pastato naudojimo. Tada pradėta aiškinti, kad šiame pastate bus  steigiamos klasės vaikams su specialiais poreikiais. Kyla klausimas, kaip  taip staigiai atsirado laisvos patalpos kitoms reikmėms. Verta priminti, kad panaši įstaiga yra Čekoniškėse, 3 km atstumu nuo Rastinėnų. Kiek mes žinome ir girdime, valstybės siekis yra vaikus su specialiais  poreikiais integruoti į bendrojo ugdymo programas, o ne juos izoliuoti. Bet Vilniaus rajono savivaldybei valstybės siekiai ne galvoje. Kaip rodo faktai, jiems svarbiau neleisti kurti tai, kas susiję su lietuvių kalba.

Paminėtina, kad čia gyvenantys žmonės nori savo gyvenamojoje vietoje turėti  ikimokyklines įstaigas, nori ugdyti savo vaikus, nori patys dirbti. Rastinėnų žmonės siūlė savivaldybei, kad ji skirtų sklypą ir būtų pastatytas darželis, jei savivaldybė nepajėgi, atsirastų privačių iniciatyvų. Pasirodo, nėra valstybinės žemės. Ar tai tiesa? Ne. Kad tai sąmoningas kenkimas, rodo faktai, jog kiekvienas valstybinis sklypas yra prižiūrimas labai akylai, ir jis matuojamas su centimetru ir kiek galima apkarpomas. Toks pavyzdys yra  Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pagrindinio ugdymo skyrius, kuriame įsikūrusi pradinė mokykla, 5 ikimokyklinio ugdymo ir viena priešmokyklinio ugdymo grupė.

Dabar čia sutelpa 180 vaikų. O dar apie 60 vaikų laukia eilėje patekti į ikimokyklines grupes. Jie šiandien turi pradėti lankyti šias grupes, o ne po metų ar dvejų. Ir šis pastatas – griuvena ilgai stovėjo apleistas, kol 2012 m. LR Vyriausybės sprendimu buvo skirta lėšų remontui. Pastatas buvo perimtas iš savivaldybės, sutvarkytas. Pritaikytas vaikams. Tačiau šiame pastate vaikai jau seniai nebetelpa, tad, negavus iš savivaldybės papildomos žemės, buvo pastatyti moduliniai pastatai.

Sudervės modulinė ikimokyklinė įstaiga. S.Daubaraitės nuotr.

Jeigu kitose respublikos  savivaldybėse leidimo tokiems pastatams pastatyti reikia  trijų parašų, tai Vilniaus rajono savivaldybės išminčiai reikalauja vienuolikos. O dabar, numatant statyti tokius pačius  pastatus Riešėje, jau reikalauja keturiolikos parašų. O kodėl? Ir tas įprastas klausimas ,,Kam tai naudinga?“ Matyt, tai žino tik tie, kurie tvirtina tokias nuostatas. O gyventojų atsakymas – vienareikšmis: bet kokiu būdu trukdyti, vilkinti kurtis ugdymo įstaigoms lietuvių kalba. Visa tai tęsiasi nuo 2012 metų. Ant to Rastinėnų pastato prikabinta lentelių, apie čia esančią biblioteką, daugiafunkcinį centrą, tačiau paklausinėjus žmonių, ar jie kada nors naudojosi tomis ,,daugiafunkcinėmis‘‘ ir bibliotekos paslaugomis, niekas nėra nei matęs, nei girdėjęs apie tai.

R. Juškevič Rastinėnų gyventojų vardu labai apgailestauja dėl tokios padėties. Žmonės moka  mokesčius, bet negauna gyvybiškai svarbios paslaugos-ugdyti savo vaikus valstybine, lietuvių kalba. Žmonės gyvena rajono teritorijoje, o dėl anksčiau minėtų priežasčių deklaruoja gyvenamąją vietą mieste, tokiu būdu atimama teisė balsuoti realiai gyvenamojoje vietovėje. Faktai rodo, kad  savivaldybė savivaliauja atskirų žmonių grupių atžvilgiu, kitu atveju minėtos ir neminėtos problemos būtų sprendžiamos. Nenaudojamų ar ne visiškai  panaudojamų patalpų yra, kai kurios vaikų ugdymo lenkų kalba įstaigos nebesurenka grupių,  skelbimų pagalba  kviečiami vaikai iš Vilniaus Pilaitės ir aplinkinių miesto rajonų. Rastinėnų šeimos nežada nuleisti rankų ir pasikliauti tik savivaldybės valdininkais.

Kvietimas ugdyti vaikus lenkų kalba. S.Daubaraitės nuotr.