Vytautas ir Marija Modzeliauskai, 1919 m. Nuotr. iš Viktoro Jenciaus-Butauto asmeninio archyvo

Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt

Iki šiol nebuvo studijų apie savivaldos kūrimąsi Trakų apskrityje, Lietuvai 1918 m. paskelbus Nepriklausomybę. Šią spragą užpildė neseniai pasirodžiusi Olijardo Lukoševičiaus monografija „Trakų (Kaišiadorių) apskritis 1918–1940 m.: tarp valdžios ir savivaldos“. Mano senelis Vytautas Modzeliauskas (1882–1970) buvo pirmasis Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininkas. O. Lukoševičiaus monografijoje jis paminėtas kelis kartus: kaip Vitoldas Mazaliauskas[1] ir Vitoldas Modzeliauskas[2]. Senelio vardas ir pavardė buvo rašomi skirtingai: Vytautas Modzelevičius, Vytautas Mazaliauskas (1926), Vytautas Modzeliauskas (1919), Витольдъ Модзелевскiй (1896, 1905), lenkiškai – Witold Modzelewski. Vykdant senelio paskutinę valią, ant jo antkapio Lentvaryje užrašyta: Vytautas Modzeliauskas. To jis prašė prieš mirtį – lietuviško užrašo, kaip ir jo žmonai Marijai.

Briediškių dvare: iš kairės pirmas Vytautas Modzeliauskas, antra Marytė Modzeliauskaitė, trečia Sofija Modzeliauskaitė, maža mergaitė dešinėje – Halina Modzeliauskaitė. Nuotr. iš Viktoro Jenciaus-Butauto asmeninio archyvo

Rusų karo belaisviai Cibinas ir Voroninas  prie avilių. 1943–1944 m. Nuotr. iš Viktoro Jenciaus-Butauto asmeninio archyvo

Vytauto tėvai susituokė Semeliškių bažnyčioje 1882 m. balandžio 11 d. Kunigas Sebastianas Babianskis sutuokė bajorą Joną Modzeliauską, 23 metų, ir Eleną Mironauskaitę (Мироновска), 22 metų. Elena Mironauskaitė buvo iš Vilniaus miestiečių šeimos. Giminės archyve išlikęs dokumentas apie Mironauskų kilmę, kur 1821 m. Trakų pavieto bajorai paliudijo, kad tai bajorų giminė[3]. Jų šeimoje augo du sūnūs: Mečislovas ir Vytautas. Besitraukiant sovietų kariuomenei, Jonas Modzeliauskas buvo nušautas 1941 m. birželio 23 d. Sokonių dvare (Prienų rajone, kitame Verknės upės krante, priešais Ustronės dvarą). Laisvoje Lietuvoje Sokonių dvaro jo palikuoniai neatgavo. Aukų ainiai, pasirodo, neturi teisės į savo turtą, nes kiti pasidalijo… Revoliucija turi pradžią, bet neturi pabaigos.

Grinapolio dvaras – Vytauto Modzeliausko gimtinė

Vytautas Modzeliauskas gimė 1882 m. balandžio 28 d. Grinapolio dvare, Semeliškių valsčiuje, Trakų apskrityje, pakrikštijo kunigas Sebastianas Babianskis tų pačių metų gegužės 9 d. Semeliškių bažnyčioje. Krikšto tėvai valstiečiai: Fabijanas Albertavičius ir Anna Savickienė (Antano Savickio žmona)[4]. Grinapolio dvaras iki 1863 m. sukilimo buvo Romerių nuosavybė. Dėl jų dalyvavimo sukilime Muravjovo įsakymu buvo sudegintas ir vėliau, tai yra 1865 m., valda atiteko Juozapui Tiškevičiui[5]. Be šio dvaro, grafas Juozapas Tiškevičius paveldėjo Izabelino dvarą netoli Valažino bei Palangos valdą su Palangos, Darbėnų ir Grūšlaukės dvarais. Įsigijo Lentvario, Užutrakio, Kairėnų, Kretingos, Pašėtės (Lietuvoje), Dunilovičių, Osovieco, Svidno, Lelčycų (Baltarusijoje) ir kitus dvarus. Iš viso jam priklausė 27 dvarai Vilniaus, Minsko, Kauno ir Kuršo gubernijose, davę didžiulių pajamų. Nors ir negyveno Grinapolio dvare, grafas ten dažnai lankydavosi. Grinapolio dvarui priklausė ir Bijūnų polivarkas (Buzgany).

Bijūnų dvaras

Vytautas Modzeliauskas mokėsi Trakų apskrities mokykloje (Трокское уъездное училище) 1893–1896 m. 1905 m. baigė Sankt Peterburgo leibgvardijos Izmailovsko pulko vadų kursus, jam buvo suteiktas karininko laipsnis (унтер офицер). Jo duktė, mano mama Sofija, pasakojo, kad senelis mintinai mokėjo visas eiliuotas A. Puškino pasakas ir A. Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, Rumunijoje. Ten, turguje, anot tetos Eugenijos, kuri muzikuodavo su juo, nusipirko smuiką. O vidinėje pusėje buvo ženklas su įrašu, kad pagamino Stradivarijus. 1919 m. birželio 17 d. Vytautas Modzeliauskas Užuguosčio bažnyčioje susituokė su kunigaikštyte Marija Butautaite-Andžejkovičiūte.

Jonas Modzeliauskas su žmona Elena ir sūnumis Vytautu (stovi dešinėje) ir Mečislovu, 1897 m. Nuotr. iš Viktoro Jenciaus-Butauto asmeninio archyvo

Po santuokos gyveno Bijūnų dvare (Buzgany), kuris priklausė Tiškevičiams. Ten gimė vyresniosios dukros Janina ir Eugenija, iš viso turėjo penkias dukras, jaunesniosios: Marytė, Sofija ir Halina. 1920 m. Vytautas Modzeliauskas buvo suimtas ir nugabentas į Kaišiadorių kalėjimą. 1922 m. Lenkijoje išleistoje knygoje rašoma: Vytautas Modzeliauskas buvo nuvežtas į Kaišiadorių kalėjimą, surištas ir siaubingai sumuštas; pas jį rastas kooperatyvo narių sąrašas sukėlė įtarimą, kad jis priklauso Nemuno šauliams. Buvo apiplėštas. Lipnickis buvo areštuotas, nes jis buvo Modzeliausko kaimynas ir palaikė draugiškus ryšius.[6] Apie tėvo areštą dažnai pasakodavo jo dukros Janina ir Sofija. Pasak jų, po karo dvaro arkliai buvo slepiami ir tuo metu, kai atjojo kariai su kariškomis uniformomis lietuviškais ženklais ir lenkiškai užkalbino Vytauto žmoną, ji lenkiškai pakvietė vyrą: „Tatuś, choć tu swoji“ (Tėti, ateik pas savus). Lietuvos kariai pamanė, kad lenkai (lenkiškai kalbantys kariai) neva yra „savi“, areštavo Vytautą ir išsivežė. Dvare rasti kooperatyvo narių sąrašai tapo įkalčiu priklausius lenkų karinei organizacijai. Vytauto žmona dėl netikėto ir nepagrįsto vyro arešto kreipėsi į savo pusbrolį Donatą Malinauską, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą. Bet D. Malinauskas atsakė, kad jeigu kaltas – sušaudys, o jeigu ne, paleis. Vytauto įspūdžius apie kelionę į Kaišiadoris perpasakojo vyriausioji duktė Janina. Keliaujant po kurio laiko jam pasiūlė vadelioti, tačiau Vytautas įtarė, kad jį gali nušauti kaip bandantį pabėgti. Todėl atsisuko nugara į arklį, taip iki Kaišiadorių ir keliavo. Mano mama Sofija vis prisimindavo senelį pasakojant, kad Kaišiadoryse jį mušė, o kitame kambaryje buvo Semeliškių kunigas Jonas Steponavičius. Jis kartu su kunigu Jonu Sadūnu organizavo Semeliškių apylinkėse 50 vyrų būrį[7], tuo metu, kai grėsė lenkų okupacija. Kaišiadorių apskrities pirmuoju viršininku buvo paskirtas dr. Vladas Mongirdas 1918 m. gruodžio mėnesį[8], prie savivaldos Semeliškėse ištakų buvo ir kunigas Jonas Steponavičius, čia klebonavęs nuo 1914 m. su pertrauka karo metu, iki 1922 m.[9] Jo kovų už Lietuvos Nepriklausomybę bičiulis kunigas Jonas Sadūnas 1926 m. Užuguosčio bažnyčioje pakrikštijo mano mamą Sofiją. Nors tikroji jos gimimo diena buvo gegužės 3-ioji, data dokumentuose buvo pakeista į rugpjūčio 2-ąją, nes, anot mamos, savo dokumentuose nurodyti Lenkijos Konstitucijos dienos datą buvo nepatriotiška. Mano mamą krikštijo Jiezno dvaro savininkas Kvinta ir mamos giminaitė Vanda Komoraitė iš Komaravos dvaro Trakų valsčiuje. Šis dvaras buvo šalia Spindžio ežero.

Kunigą Joną Sadūną per Velykas ir Kalėdas Vytautas Modzeliauskas atsiveždavo į Briediškių dvarą.

Apie Modzeliauskų giminę

Jono Modzeliausko tėvas gyveno Papsiuose (Prienų r. sav.), iš ten ir buvo kilęs. Kada Modzeliauskai įsikūrė Papsiuose, nėra žinoma. Iki šių dienų Papsiuose yra išlikusios Modzeliauskų kapinės, tiesa, senų paminklų ten nėra. Daugiau kaip prieš 20 metų Vandalinas, vienas iš Modzeliauskų giminės atstovų, man pasakojo, kad giminės genealoginį medį atėjus sovietams užkasė prie namų, o vėliau, Lietuvai tapus laisvai, negalėjo jo surasti. Atmintis nėra visagalė. Istorijoje žinomas faktas, kad po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1776 m. Vincentas Modzeliauskas tapo Maltos ordino nariu[10], dar iki didžiuoju magistru tampant Rusijos carui Pavelui I[11]. Mama minėjo, kad jos tėvas Vytautas pasakojo apie Modzeliauską iš jų giminės, buvusį vicekaraliumi Celebo saloje, ir kad apie tai rašė „Severnoje sijanije“. Kur ta sala buvo, nepasakė, gal Indonezijoje, o gal šalia Turkijos. Taip pat pasakojo, kad vienas iš Modzeliauskų buvęs pulkininku, kuris dvarus ir turtus pralošė. Žinomas ir Jiezno apylinkėse 1831 m. veikęs F. Modzelevskio būrys.

Halina Modzeliauskaitė. Nuotr. iš Viktoro Jenciaus-Butauto asmeninio archyvo

Eugenija Modzeliauskaitė ir Viktoras Ašmenskas, 1940 m. Nuotr. iš Viktoro Jenciaus-Butauto asmeninio archyvo

Sofija Modzeliauskaitė, 1946 m. Nuotr. iš Viktoro Jenciaus-Butauto asmeninio archyvo

Vytauto senelis bajoras Konstantinas Modzeliauskas, sūnus Joachimo, turėjo penkis sūnus: Joną[12], Juozą, Kasparą, Kazimierą, Adomą, ir dukras Fracišką, Mariją ir Antaniną. Konstantinas buvo vedęs du kartus: Albiną Kučinskaitę ir Aleksandrą Germanavičiūtę. Jonas gimė iš pirmos santuokos. Marija Siudo (Vytauto Modzeliausko giminaitė) Lentvaryje turėjo 7 namus, kurie buvo ne tik konfiskuoti, bet ir nugriauti statant gamyklą „Kaitra“. Tarpukaryje Marija Siudo dirbo Lentvaryje pas grafus Tiškevičius. Jai liko tik vienas namas, kuriame po sovietų okupacijos bei priverstinio išsikraustymo iš Briediškių (dab. Vaitkūnų km., Nemaitonių sen., Kaišiadorių r. sav.) dvaro gyveno Vytautas Modzeliauskas su žmona Marija ir Marija Siudo.

Briediškių dvaras

Vytautas Modzeliauskas 1921 m. buvo išrinktas Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininku[13], tačiau apie 1923 m., vedinas asmeninių motyvų, Vytautas Modzeliauskas persikėlė gyventi į uošvių dvarą Briediškėse. Ten ir gimė dar trys dukros: Marytė, Sofija, Halina. Vytautas ūkininkaudavo, gamindavo sviestą, veždavo braškes parduoti į Birštoną, pakeliui sustodavo pas tėvą Joną Modzeliauską Sokonių dvare. Prieš bene 35 metus su savo mama Sofija aplankėme gimines Modzeliauskus, gyvenančius Papsiuose. Jie gerai prisiminė mano senelį Vytautą Modzeliauską, jo tėvą Joną ir pastarojo tėvą Konstantiną, kurio dukra Antanina nutekėjo į Onuškį už Henzelio.

Tado Mongirdo prisiminimai apie prof. B. Genzelio giminę

Mama pasakojo, kad profesoriaus Bronislovo Genzelio tėvas yra dirbęs Mongirdo dvare kalviu, jo pavardė buvo Henzel. Teta Janina lankydavosi pas Henzelius namuose ir yra sakiusi, kad jie kalbėjo vokiškai. Tadas Mongirdas savo atsiminimuose rašo apie laikus prieš Pirmąjį pasaulinį karą: Šaltkalviui iš Aukštadvario Hedzeliui [?] buvo nurodyta su šeima išvykti į Rusijos gilumą, dėl pavardės jį visi laikė vokiečiu. Jis išvyko su žmona, kurios mergautinė pavardė Modzeliauskaitė, mūsų kaimyno iš Briediškių giminaite, ir vaikais. Jis turėjo du vyresnius sūnus: Konstantiną ir Henriką, jie jau padėdavo darbuose, ir du mažus berniukus Otoną ir Bronislovą bei dukrą Heleną. Visi jie po karo, Lietuvos laikais, grįžo į Aukštadvarį.[14] Išeitų, kad profesoriaus B. Genzelio senelė Modzeliauskaitė ir Jonas Modzeliauskas buvo brolis ir sesuo.

Sovietų okupacija

Vytautas Modzeliauskas nesulaukė laisvos Lietuvos laikų, bet iki mirties tikėjo, kad sugrįš į savąjį Briediškių dvarą.

1941 m. birželio 14 d. Vytautas Modzeliauskas su šeima pasitraukė iš dvaro. Sužinoję, kad prasidėjo karas, visi vėl susirinko Briediškių dvare: Vytautas su žmona, jaunėlės dukros Sofija ir Halina, iš Trakų atvyko Marytė ir Eugenija[15]. Visi sugiedojo Lietuvos himną.

Karo metu ūkyje trūko darbininkų. Mama pasakojo, kad jų ūkyje dirbo du karo belaisviai – Cibinas ir Voroninas. Senelis juos atsivežė išsekusius nuo bado ir utėlėtus. Praėjus kažkiek laiko ir atsigavus po badmečio stovykloje, jie atėjo pas Vytautą Modzeliauską ir pranešė, kad ruošiasi pabėgti. Vytautas paprašė to nedaryti, nes vokiečiai sušaudys visą jo šeimą. Mama pasakojo, kad rusai, karo belaisviai, buvo vėl grąžinti į belaisvių stovyklą, išvykdami padėkojo Briediškių dvaro savininkams už rūpestį ir pasakė, jeigu liks gyvi, po karo būtinai susiras dvaro šeimininkus.

Eugenija Modzeliauskaitė ir Viktoras Ašmenskas, 1940 m. Nuotr. iš Viktoro Jenciaus-Butauto asmeninio archyvo

Pasibaigus vokiečių okupacijai, sugrįžo sovietai ir vėl prasidėjo kančios. 1945 m., dar karui nepasibaigus, Vytautas Modzeliauskas buvo suimtas. 1945 m. balandžio 27 d. iš Aukštadvario į Semeliškes buvo vedami suimtieji, tarp kurių – ir Vytautas. Aštuoni kilometrai nuo Aukštadvario sargyba papuolė į partizanų pasalą. Susišaudymo metu žuvo milicininkas iš Aukštadvario K. Osinskas. Žuvo ir Aukštadvario vaistininkė Ladygienė, o Vytautas Modzeliauskas buvo sužeistas. Veiksmas vyko prie Strėvos upės, Vytautas tuomet atidavė partizanams savo kailinius. Jo žaizdas gydė gydytojas Motelis Kovalskis. Pasakojama, kad Baranauskas, įskundęs Vytautą Modzeliauską, ignoruodamas likusius dvaro šeimininkus ir šaipydamasis iš jų, apsigyveno Modzeliauskų miegamajame. Mėgdavo gulėti lovoje pasiėmęs į rankas apverstą laikraštį. Nuo to laiko Vytautas Modzeliauskas slapstėsi ir po arešto į dvarą negrįžo. 1946 m. Modzeliauskų šeima nusprendė palikti Briediškių dvarą.

Prieš išvykdamas, Vytautas Modzeliauskas 30 bičių avilių atidavė kaimynui Jonui Jaroševičiui, po kiek laiko jis pasakė Vytautui, kad bitės iššalo. Kai Lietuva vėl tapo laisva, mama kreipėsi dėl senelio arešto fakto patvirtinimo, tačiau dokumentų archyvas nerado, tremtinio statuso seserys negavo, tarytum dvarą apleido savu noru.

Marijos ir Vytauto Modzeliauskų antkapinis paminklas naujosiose Lentvario kapinėse. Viktoro Jenciaus-Butauto nuotr.

Šaltinis – Lietuvos istorijos žurnalas „Voruta“, Nr. 3 (869), 2020 m. rugsėjis, p. 18–22

[1] O. Lukoševičius, Trakų (Kaišiadorių) apskritis 1918–1940 m.: tarp valdžios ir savivaldos, 2019, p. 184, 187.

[2] Ibid., p. 195.

[3] 1821 m. dokumentas. Iš asmeninio Viktoro Jenciaus-Butauto archyvo.

[4] Vytauto Modzeliausko krikšto metrikos. Iš asmeninio Viktoro Jenciaus-Butauto archyvo. Prieiga per internetą: <https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3Q9M-CSM1-N7HC-H?i=957&cat=2317996> (958).

[5] Józef Tyszkiewicz (1835 m. Trakų Vokėje–1891 m. gegužės 26 d. Kretingoje).

[6] „Modzelewski Witold byl przeweziony do więzienia w Koszedorach, związany i straszne pobity; znaleziono u niego spis czląkow kooperatywy, co nasunelo podejrzenie, ze nalerzy do strzelcow Nadniemenskich. Ogrobiony zostal doszczętnie. Lipnicki byl aresztowany, gdyz sąsiadowal i zyl w przyjazni z Modzelewskim.“ W. Studnicki, Współczesne państwo litewskie i stosunek jego do Polaków, Warszawa, 1922, s. 83.

[7] A. Vasiliauskienė, Dr. kun. Jonas Steponavičius: kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte. Prieiga per internetą: <https://www.voruta.lt/dr-kun-jonas-steponavicius-1880-03-10-1906-1947-12-08-kovotojas-del-lietuvybes-vilnijos-kraste/>. A. Vasiliauskienė, Aukštaitijos krašto sūnus – lietuvybės puoselėtojas Vilnijos krašte. Prieiga per internetą:

<http://www.aidas.lt/lt/religija/article/15285-10-01-aukstaitijos-krasto-sunus-lietuvybes-puoseletojas-vilnijos-kraste>.

[8] B. Pivoriūnas, „Rytų Lietuvai besikuriant“, in: Karo archyvas, Kaunas, MCMXXXVIII, t. 9, p. 273.

[9] A. Vasiliauskienė, Dr. kun. Jonas Steponavičius: kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte. Prieiga per internetą: <https://www.voruta.lt/dr-kun-jonas-steponavicius-1880-03-10-1906-1947-12-08-kovotojas-del-lietuvybes-vilnijos-kraste/>.

[10] 1776 дек.22–1790-е. Дело о принятии в Орден члена Польского приората Ордена Винцента Модзелевского (на польск., лат., фр. яз.). Л. 119–132. Prieiga per internetą: < http://rgada.info/opisi/28-opis_1.pdf>.

[11] Pavelas I (Павел I) – Rusijos imperatorius (magistras de facto) 1796–1801.

[12] Jonas Modzeliauskas su žmona ir jų sūnus Mečislovas palaidoti Jiezno kapinėse.

[13] O. Lukoševičius, Trakų (Kaišiadorių) apskritis 1918–1940 m.: tarp valdžios ir savivaldos, 2019, p. 184.

[14] Z Wysokiego Dworu kazali ślusarzowi Hedzlowi [?] wyjechać z rodziną w głąb Rosji z powodu nazwiska, uważali go za Niemca. Wyjechał wraz z żoną, z domu Modzelewską krewną naszego sąsiada z Bredziszek i dziećmi. Miał dwuch już dużych synów Konstantego i Henryka, oni już nam pomagali w pracy, dwóch niedużych chłopców Otona i Bronisława i córkę Helenę. Wrócili oni wszyscy do wielkiego Dworu już po wojnie w czasach litweskich.

[15] Viktoras Ašmenskas su jomis į dvarą neatvyko.