Pagrindinis puslapis Lietuva Gediminas Kazėnas. Apklausos Vilniaus rajone – per vargus ir sunkumus

Gediminas Kazėnas. Apklausos Vilniaus rajone – per vargus ir sunkumus

Gediminas Kazėnas.  Apklausos Vilniaus rajone – per vargus ir sunkumus

Gediminas Kazėnas. Asmeninė nuotr.

Doc. dr. Gediminas Kazėnas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, www.voruta.lt

Spalio 1 – 29 dienomis Vilniaus rajono Avižienių, Mickūnų, Riešės, Sudervės ir Zujūnų seniūnijose vyko apklausos, kurių tikslas buvo sužinoti gyventojų nuomonę apie aktualiausius Vilniaus rajono priemiesčių seniūnijų gyventojų keliamas problemas, kurias dabartinė Vilniaus rajono savivaldybės administracija visais įmanomais būdais neigia. Apklausa įvyko tik Avižienių seniūnijoje, kur aktyvumas buvo didesnis nei reikalaujamas 10 proc. minimumas nuo deklaruotų gyventojų skaičiaus. Deja, dėl mažo gyventojų aktyvumo, kitose seniūnijose apklausa neįvyko.

Kodėl taip atsitiko, priežasčių yra keletas, tad apie viską nuo pradžių. Dar prieš inicijuojant šį reikalą buvo susidurta su atkakliu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pasipriešinimu. Matyt labai nenorėjo sužinoti ką galvoja tam tikrais klausimais šių seniūnijų gyventojai. Reikia pasakyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės teisininkai yra unikalūs savaip interpretuojant teisės aktus. Šiuo atveju taip pat buvo teigiama, kad apklausų iniciatyvos teisė priklauso merui, nors Vietos savivaldos įstatyme aiškiai yra pasakyta, kad tokia iniciatyvos teisę turi ir 1/3 tarybos narių grupė. Galiausiai ginčą išsprendė teismas, įpareigodamas Vilniaus rajono savivaldybės administraciją apklausą paskelbti.

Tačiau tuo šio klausimo eiga netapo lengvesnė. 2021 m. rugsėjo tarybai buvo patektas apklausų vykdymo aprašo projektas, kuriame net nebuvo kalbama apie galimybę vykdyti apklausą elektroninių ryšių priemonėmis, kaip numatyta Vietos savivaldos įstatyme (42 str.). Visos Tarybos opozicijos pastabos dėl neatitikimo įstatymui tiesiog buvo ignoruotos. Tik sulaukus Vyriausybės atstovo savivaldybėje pastebėjimo, buvo tariamai pataisytas projektas, prirašant, kad elektroninėmis ryšių priemonėmis galimas esant techninėms galimybėms. Kadangi dar prieš savivaldybės administracijos atstovai tvirtino, kad tokios techninės galimybės šiuo metu nėra, tai akivaizdu, kad nesant suinteresuotumui, tokios techninės galimybės gali ilgai neatsirasti. Praktiškai tai reiškia, kad tokia formuluotė užkerta elektroninės apklausos galimybę.

Apklausos buvo vykdomos „gyvai“, t.y. gyventojai turėjo atvykti ir fiziškai užpildyti apklausos lapus. Laikas buvo paskirtas seniūnijų darbo valandomis!

Ne ką mažiau keistas (švelniai tariant) buvo ir gyvos apklausos organizavimas. Visų pirmą genealioji Vilniaus rajono teisininkė išsitraukė 2008 m. vasario 21 d. VRM ministro įsakymą Nr. 1V-66, dėl apklausų lapų, protokolo formos, reikalavimų patalpoms ir juo remdamasi sukėlė tokius reikalavimus apklausos komisijoms, kaip balsus skaičiuoti pagal kaimus, o gyventojams pasirašyti ant apklausos lapo. Teko pasiginčyti, kad šis teisės aktas net negali būti taikomas šioms apklausoms, nes šis Vidaus reikalų ministro įsakymas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1019 „Dėl Vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris savo ruožtu įgyvendina 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą Nr. I-558. T.y. Vilniaus rajono savivaldybės teisininkai sugalvojo vadovautis visiškai kitų įstatymu, kuris šiuo atveju yra perteklinis ir skirtas klausimams dėl administracinių ribų klausimams spręsti.

Be to, vadovaujantis šiuo Vyriausybės nutarimu, apklausą turėtų organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Vyriausybės veiklos įgyvendinimo priemones arba priimdama atskirus sprendimus. Mūsų atveju, gyventojų apklausa turėjo būti organizuojama remiantis Vietos savivaldos įstatymu ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintu aprašu. Tačiau, kaip visada, taip ir šiuo atveju visi mūsų argumentai Vilniaus rajono administracijos teisininkams ne motais. Vienintelis ką pavyko pasiekti, tai atšauti reikalavimą balsus skaičiuoti pagal kaimus, tačiau gyventojų parašai ant apklausos lapų buvo palikti (vadovaujantis tuo netaikytinu Vidaus reikalų ministro įsakymu) ir argumentuojant, kad apklausa yra atvira. Tačiau mūsų argumentai, kad atviras balsavimas visiškai nereiškia, kad po balsavimo lapu reikia pasirašyti, kur net remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 116 str. kuriame aiškiai nurodyta, kad atviras balsavimas yra tas pats, kas slaptas, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto balsavimo kabinomis, o biuleteniai užpildomi tiesiog salėje ir biuletenių pasirašyti nereikia, liko neišgirsti, o gal tiksliau – ignoruoti.

Dėl neįvykusių apklausų (išskyrus Avižienių seniūniją) dabartinė Vilniaus rajono administracija gali tyliai džiūgauti

Tokie tad „nedideli“ nesusipratimai buvo kilę dar prieš prasidedant apklausoms. Tačiau ir pats apklausų vykdymas buvo ne ką mažesnis nesusipratimas. Visų pirmą, kaip jau buvo sakyta, apklausos buvo vykdomos „gyvai“, t.y. gyventojai turėjo atvykti ir fiziškai užpildyti apklausos lapus. Laikas buvo paskirtas seniūnijų darbo valandomis. Ką tai reiškia priemiesčiuose gyvenančioms šeimoms, kurios dirba Vilniuje yra akivaizdu. Dauguma atvykusių taip ir teigė, kad tai yra didelė kliūtis. O tai kad terminas buvo ištęstas visą mėnesį, reikalo nei kiek nepagerino, nes darbo valandomis žmonės dirba !!!

Nemažai gyventojų skundėsi, kad per vėlai sužinojo apie tokią apklausą arba aplamai nieko apie tai nežinojo. Tai vėl viskas labai paprastai paaiškinama. Informacijos sklaida apie apklausas buvo labai skurdi. Informacija buvo iškabinta prie seniūnijų, paskelbta Vilniaus rajono savivaldybės tinklapyje, kurį turbūt apskritai mažai kas skaito, jei nėra kažkokio konkretaus intereso.

Kitas dalykas, kad šiame tinklapyje skelbiama informacija labai greitai „nuvažiuoja žemyn“ ir tampa nebematoma. Susirasti ją gali tik konkrečiai jau turėdamas tokį tikslą per paiešką. Taip pat informacija buvo vieną kartą paskelbta savivaldybės Facebook paskyroje, kas irgi yra akivaizdu, kad nepakankama. Žinant, kaip prieš rinkimus Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir seniūnijų darbuotojai sugeba pasiekti savo rinkėjus ir juos tinkamai informuoti (sic!), akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo jokio intereso išgirsti atsakymus į opozicijos suformuotus šių seniūnijų gyventojams aktualius klausimus.

Dėl neįvykusių apklausų (išskyrus Avižienių seniūniją) dabartinė Vilniaus rajono administracija gali tyliai džiūgauti. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, iš tų dalyvavusių visais klausimais daugiau kaip 90 proc. dalyvavusių pasisakė „UŽ“. Ir tai yra labai reikšminga. Be to, ledai šiuo atveju yra pralaužti ir precedentas sukurtas. Tad net neabejoju, kad šis vietos valdžios konsultavimosi su gyventojais instrumentas nuo šiol bus naudojamas dažniau (opozicija tuo pasirūpins) ir valdžia turės į tai atsižvelgti. Apklausų rezultatai bus aptariami lapkričio mėnesio Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Žiūrėsime, ką į tai atsakys LLRA valdoma Vilniaus rajono savivaldybės tarybos dauguma, gal ir toliau sakys, kad „nėra poreikio“.

Su visais apklausos rezultatais galima susipažinti čia: https://www.vrsa.lt/index.php?1507504742

 

Naujienos iš interneto