Atminimo lenta su bareljefu (Maironio g. 25). 2014 m. Fotogr. A. Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka Šių metų lapkričio 5 d. minime 140-ąsias Vlado Jurgučio gimimo metines. Šia proga pristatome tekstą, publikuotą V. Jurgučio 120-osioms gimimo metinėms. Jo autorius – Kovo 11-osios Akto signataras, mokslininkas, pedagogas ir istorikas Vladas Terleckas, tris kartus pelnęs Vlado...
Mano gyvenimas
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislavas Juozas Kuzmickas (1935–2023)
Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) atverta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta fotografijų paroda, skirta vieno iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo, 1996–2000 metų kadencijos Seimo nario, profesoriaus Bronislavo Juozo Kuzmicko (1935–2023) 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda parengta bendradarbiaujant...
Vilniaus gyventojas Stanislovas Poznanskis – 1863 m. sukilimo dalyvis bei Sibiro tremtinys
A. Grotgeris. Žygis į Sibirą 1867 m. Šiaulių „Aušros” muziejus archyvo nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt XIX amžiaus pradžioje vienai didžiausių Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios parapijai priklausė šv. Stepono bažnyčia su šalia veikusiomis kapinėmis, kartu šv. Stepono gatvė, Salininkų filijinė bažnyčia, Salininkų kvartalas bei Salininkų dvaras, Panerių koplyčia, Paneriai, Panerių dvaras, Baltosios Vokės bažnyčia, Baltosios...
Laimutė Dzimidavičiūtė. Gyvenimas, kurį sutrumpino laisvės kova
Pranas Dzimidavičius tremtyje. Autorės asm. archyvo nuotr. Laimutė Dzimidavičiūtė, Prano Dzimidavičiaus dukra. Istorijos žurnalas „Voruta” Nr.3, 2025 Šimtmečio žmogus – Tėvelis, kuris nepasidavė Šių metų rugsėjo 27-ąją mūsų šeima minėjo ypatingą datą – mūsų tėvelio Prano Dzimidavičiaus, gimusio 1925-aisiais Kaišiadorių rajone, Jačiūnų kaime, 100-ąjį gimtadienį. Tai liūdna šventė šeimai – jis nesulaukė laisvos Lietuvos, bet...
Signataro Jurgio Šaulio žvilgsniai: Mažoji Lietuva
Pasiuntinys Italijoje Jurgis Šaulys darbo kabinete Romoje 1921–1923 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo nuotrauka Dainora KANIAVIENĖ, www. voruta.lt Jeigu reikėtų tik šiek tiek papasakoti apie Vasario 16 – osios Nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio veiklas, trumpai galėtume jį įvardinti kaip valstybės, visuomenės, žiniasklaidos veikėją. Pradėjęs dar moksleivis rašyti į spaudą, vėliau, tapo legendinių laikraščių...
Keletas Jokūbo Šerno politinės veiklos epizodų
Vasario 16-osios akto signataras Jokūbas Šernas. Nuotr. iš LNM fondų Algirdas Grigaravičius, Vilnius, www.voruta.lt Martynas Yčas atsiminimuose signataro veiklą Lietuvių nukentėjusių dėl karo šelpti draugijos Centro komitete 1914–1915 m. apibūdina kaip uolaus ir negailinčio savo laiko inteligento atliekamą pareigą: „Pirmas bendradarbis ir reikalų vedėjas buvo Jokūbas Šernas. Jis visą savo laiką atidavė tiktai C[entro] Komitetui:...
Paulina Burokaitė-Grabauskienė – lietuvių švietimo ir kultūros puoselėtoja Latvijoje ir Lietuvoje
Paulina Burokaitė-Grabauskienė. XX a. 3-4 deš. Fot. K. Ilterns, Ryga. Iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių Karolina Jociūtė, Lietuvos švietimo muziejaus muziejinės veiklos kuratorė, www.voruta.lt Paulina Burokaitė-Grabauskienė gimė 1896 m. rugsėjo 8 d. Girvalakių kaime, dabartiniame Kupiškio rajone. Apie jos vaikystę išlikę nedaug duomenų – žinoma, kad tėvai Juozas ir Ieva buvo valstiečiai, valdę nedidelį ūkį....
Miškininkystė iš kartos į kartą: pokalbis su tėčiu ir dukra
Ugnė Užtupienė ir Jonas Leika. U. Užtupienės asmeninio archyvo nuotr. Giedrė Maskeliūnaitė, VMU Komunikacijos skyriaus specialistė, www.voruta.lt Valstybinių miškų urėdijoje (VMU) dirba ne viena miškininkų karta. Kalbamės su dviem iš jų – tėčiu ir dukra. Jonas Leika – Krekenavos girininkijos girininkas, Panevėžio regioniniame padalinyje miškus prižiūrintis jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Jo dukra Ugnė Užtupienė – Gamtos apsaugos, gamtotvarkos,...
KTU SAF docentas Vytautas Baltus pretenduoja į architektūros „Oskarą“: sužavėjo projektuota sodyba Gaižėnų kaime
Rekonstruota sodyba Gaižėnų kaime (Kauno raj.). KTU nuotr. Europos šiuolaikinės architektūros konkursas „EUmies Awards“ tarsi architektūros srities „Oskarai“ – čia kas dvejus metus išrenkami ir apdovanojami geriausi architektūros kūriniai Europoje. Šiemet pirmąjį laiptelį link prestižinio apdovanojimo žengė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) docentas, architektas Vytautas Baltus. Jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų...
Valdas Selenis. Prisiminti Adelę Dirsytę
Adelės Dirsytės Lietuvos Respublikos pasas. Lietuvos ypatingasis archyvas Valdas Selenis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Adelė Dirsytė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Kėdainių aps., Šėtos vls., Pramislavos k. Tėvai, Antanas Dirsė ir Agota Ragaišytė, buvo ūkininkai. Tėvas, susitaupęs pinigų, nusipirko 30 hektarų žemės Nevėžio žemumoje, pusiaukelėje tarp Šėtos ir Kėdainių, prie senojo vieškelio vingio. 1904 m. toliau...
Vytautas Jonas Šliūpas – tarp Palangos, Amerikos ir šeimos atminties: 95-osioms gimimo metinėms
Vytautas Šliūpas Jono Šliūpo archyvo atidaryme Šiaulių universiteto bibliotekoje, 2009 m. VUB ŠAIC Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo nuotrauka Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, www.voruta.lt Sukanka 95 metai, kai gimė inžinierius, išeivijos veikėjas, jauniausias Jono Šliūpo sūnus Vytautas Jonas Šliūpas. Jis gimė 1930 m. spalio 24 d. Palangoje, čia...
Matas Šalčius – spalvinga asmenybė, kurio įdomiam gyvenimui nušviesti žodžių niekada nepritrūks
Mato Šalčiaus atvykimo ir išvykimo iš gyvenvietės ekstremalios situacijos metu užsienio pasas. XX a. 4 deš. išduotas Šanchajaus policijos Matas Šalčius – spalvinga asmenybė, kurio pernelyg trumpam, bet įdomiam gyvenimui nušviesti žodžių niekada nepritrūks. Nors dažniausiai atsimenamas kaip vienas žymiausių tarpukario Lietuvos keliautojų, tačiau jo visuomeninio gyvenimo pėdsakus galime sekti nuo pedagoginės veiklos dar carinės...
Aleksandras Sakas. Namai be durų. Kazytė
Kazimiera Dabregaitė-Jasiulienė (1912–1972) su savo mama Anastazija Aleksandras Sakas, https://resfamiliaris.blogspot.com Yra dar Lietuvoje miestelių ir kaimų su namais be žmonių, su užkaltomis langų ir durų angomis, su brūzgynais gėlių darželių vietoje. Kartais nė kaimynai nežino, kas ten anksčiau gyveno. Jei ir žinotų, ar buvusių gyventojų vardai ką nors besakytų? Kazytė – mano mamos pusseserė, šiek...
Istoriko Dariaus Juodžio knyga „Partizanų Vytautas“ – jau skaitytojų rankose
Kauno knygų mugės 2025 sustabdyta akimirka, albumą „Partizanų Vytautas. Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir atminties vaizdai“ pristato istorikai Arūnas Bubnys ir Darius Juodis Rita Pauliukaitienė, www.voruta.lt Pirmoji Kauno knygų mugė, vykusi 2025 m. spalio 10–12 dienomis, pradžiugino skaitytojus gausybe įvairių leidinių ir susitikimų su jų autoriais. Spalio 10 dieną šioje mugėje buvo pristatyta istoriko, humanitarinių mokslų...
Šaulė Birutė: „Niekada nebūsiu viena”
Birutė Paltanavičienė. Asmeninė nuotr. Birutė Paltanavičienė, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės Trakų 1006-osios kuopos šaulė, www.voruta.lt Pamatę mane su šaulio uniforma, vieni nustemba, kiti apsidžiaugia ir sveikina, treti atlaidžiai šypteli ir numoja ranka: moteris ir kariška apranga – nesuderinama. Skeptiškai nusiteikę dažniausiai tie, kurie apie Lietuvos šaulių sąjungą mažai girdėję arba melagienų prisiklausę....
Raimundas Kaminskas. Vietoje mokyklos – į Sibirą
1951-11-14, Tomsko sritis. Raimundo Kaminsko asmeninio archyvo nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. spalio 3 d. Kaune įvyko 1951 metų spalio 2–3 d. sovietinio trėmimo, kodiniu pavadinimu „Ruduo”, 74-osioms metinėms atminti skirtas renginys. Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios. Po Šv. Mišių LPKTS salėje vyko...
Filantropijos tradicija: Kazickų šeimos pavyzdys ir pamokos Lietuvai
Joseph M., Lucy Kazickas, Jurgita Karvelė. Sorainen nuotr. Ką reiškia turtą matuoti ne pinigais, o vertybėmis? Apie tai Kazickų šeimos fondo ir teisės firmos „Sorainen“ surengtoje diskusijoje kalbėjo vos savaitei į Lietuvą sugrįžę Josephas M. ir Lucy Kazickai – fondo valdytojai, tęsiantys a. a. dr. Juozo Kazicko pradėtą filantropijos tradiciją. Tuo pat metu „Sorainen“ partnerė,...
Alvito dvare prisiminta signataro, diplomato D. Malinausko veikla ir tragiška lemtis
Dailininko Mindaugo Skudučio sukurtas signataro Donato Malinausko portretas Raimonda Sutkaitienė, Alvitas, Vilkaviškio raj., www.voruta.lt Europos paveldo dienos – tai kiekvieną rugsėjį vykstantys nemokami kultūros paveldo pažinimui skirti renginiai, kurie kasmet kviečia tyrinėti ir atrasti mūsų kasdienėje aplinkoje esantį kultūros paveldą. Šių metų tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ priminė, kad paveldas – tai...
Irma Randakevičienė. Apie Vilniaus arkikatedros architektą Lauryną Montrimą Gucevičių ir jo giminę
Vilniaus katedra – Laurynas Gucevičius, 1786 m. Varšuvos universiteto bibliotekos rinkiniai Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lauryno Gucevičiaus žmonos ir vaikų likimai pagal metrikines knygas Visiems nors kiek besidomėjusiems žinoma, jog Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Gucevičius gimė Masiulio pavarde 1753 m. rugpjūčio 5 d. valstiečių Simono ir Kotrynos Žekonytės-Masiulienės šeimoje Migonyse (Kupiškio kraštas). Tai, jog...
Protėvių žemėje
Pajūris. Asociatyvi Povilo Virvičiaus nuotr. Vida Mišeikytė-Juknelienė, Elektrėnai, www.voruta.lt Kasmet protėvių žemės, ten gyvenusių ir dabar esančių giminaičių ilgesio vedama, važiuoju prie Baltijos jūros, į buvusias baltų genčių vietas: kuršių, žemaičių ir skalvių. Viskas ten man sava, artima ir miela. Gargždai – mano mamos Justinos Sudmontaitės-Mišeikienės gimtinė, Vėžaičiuose – gimęs tėvas Konstantinas Mišeikis, o...
Kun. Gintaras Sungaila: nuo barzdotų senelių, gyvenančių ant debesų, iki Konstantinopolio patriarchato
Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios kunigas Gintaras Sungaila „Marijos radijuje”. Asmeninė nuotr. „Vorutos“ pokalbis su Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios kunigu Gintaru Sungaila. Istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.3, 2025 Prašau, pasakykite keletą žodžių apie save Esu iš tautiškai ir religiškai mišrios šeimos, mano tėvas – lietuvis katalikas, motina – ukrainietė ortodoksė (stačiatikė). Gyvenau...
Gidė – miškininkė G. Banienė: „Tai, ką sukuria gamta, yra nepakartojama“
Gražina Banienė (centre) su turistų grupe. Asmeninio albumo nuotr. Neseniai buvo minima Pasaulinė turizmo diena. Tai proga parodyti, kad miškininkai – ne tik rūpinasi miškais, bet ir kviečia žmones juos atrasti. Viena jų – Gražina Banienė, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė ir profesionali gidė. Ji jau daugiau nei penkiolika metų gidauja...
XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Piaseckiai ir Zdanavičiai
Advokatas, filomatas Kazimieras Piaseckis (dailininkas Valentas Vankavičius, 1836 m.). Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Kada į Vilnių atsikėlė gyventi bajorai Piaseckiai sunku pasakyti, jų įrašų XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios miesto bažnyčių metrikų knygose yra visiškai nedaug, vos vienas kitas. Iš šaltinių žinoma, jog Vilniuje 1798 metais lapkričio 1...
Kaip aš tapau sėkmės migrante…
Rūta Jagutytė. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt Europa jau senokai dūsta nuo visokio plauko migrantų. Antai, tik ką Londone nuošė daugiau kaip 100 tūkst. žmonių demonstracija, kurios dalyviai protestavo prieš liberalią ir dosnią britų valdžios migracijos politiką. Mes prisimename, kaip buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel agitavo vokiečius priimti apie milijoną naujų atvykėlių, o Europos Sąjunga...
Adelės Dirsytės atminimui
Prieš 70 metų 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsko ligoninėje mirė GULAGo lageryje kalinta mokytoja, krikščionė pasaulietė, maldynėlio ”Marija, gelbėk mus” autorė Adelė Dirsytė. Jos atminimui Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje A. Dirsytės gyvenimo istorija pasakojama remiantis Lietuvos ypatingajame archyve ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais ir nuotraukomis. 1946 m....
Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą. II dalis
„Lituanica II” liemuo vežamas į Karo aviacijos dirbtuves, 1935-1940 m. Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kaunas Šiais metais minime JAV lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą devyniasdešimtmetį. Užsimojęs pakartoti legendinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, F. Vaitkus į savąją kelionę iš Niujorko į Kauną leidosi 1935 m. rugsėjo 21-22 d. 1935...
Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą. I dalis
Feliksas Vaitkus, apie 1930 m. Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kaunas Šiais metais minime JAV lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą devyniasdešimtmetį. Užsimojęs pakartoti legendinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, F. Vaitkus į savąją kelionę iš Niujorko į Kauną leidosi 1935 m. rugsėjo 21-22 d. Kas jis, žmogus pasiryžęs vienas perskristi...
Per empatiją – į frontą: pokalbis su Valdu Bartkevičiumi
Valdo Bartkevičiaus asmeninio albumo nuotr. Pastarųjų metų įvykiai Rytų Europoje atvėrė naują – skaudų, bet kartu ir pilietine viltimi alsuojantį – istorijos puslapį. Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą ne tik sukrėtė tarptautinę bendruomenę, bet ir pažadino visuomeninę sąmonę Lietuvoje. Vienas iš ryškių pavyzdžių – Valdas Bartkevičius, lietuvis savanoris, kuris, nebijodamas pavojų, nuolat keliauja...
Devynmečiui Vyčiui didžiausia pergalė – vyresniųjų sportininkų pagarba
Vytis Sabaliauskas. Asmeninio albumo nuotr. www.voruta.lt Vos devynerių metų sportininkas Vytis Sabaliauskas šiandien turi daugiau prizinių taurių, nei metų savo gyvenime. Jo kolekcijoje – net keturiasdešimt pergalių simbolių, iškovotų supermoto ir motokroso varžybose Lietuvoje bei užsienyje. Nors sportininko karjerą jis pradėjo vos šešerių, šiandien Vytis jau pelno ne tik aukščiausias vietas, bet ir vyresniųjų sportininkų...
Spalvingas filareto Napoleono Novickio gyvenimas
Napoleonas Novickis. Biblioteka Narodowa, I.F. 66027 Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr. 3, 2025 Kulvos (Jonavos raj.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šventoriuje rymo ketaus kryžius su sunkiai įskaitomu įrašu, jog čia 1870 m. palaidotas Napoleonas Novickis: „NAPOLEON NOWICKI //† 1870 r. 22 Stycznia // Ten grobowiec na pamiątką // dla kochanego...





























