Mano gyvenimas

Pagrindinis puslapis Mano gyvenimas
Ilgiausių metų Algirdui Brukui – 90-metį mininčiam Lietuvos ąžuolui, gyvenimą pašventusiam miškams
Įrašas
2026-01-262026-01-25Aktualioji publicistika, Gamtosauga, Jubiliejai, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos

Ilgiausių metų Algirdui Brukui – 90-metį mininčiam Lietuvos ąžuolui, gyvenimą pašventusiam miškams

Publikavo

Algirdas Brukas (centre). VMT nuotr. Valstybinėje miškų tarnyboje iškilmingai pagerbtas 90-ąjį gimtadienį minintis Algirdas Brukas – miškininkas, miškotvarkininkas, publicistas, visuomenininkas, vienas lietuviškojo Miškų įstatymo kūrėjų. Gyva Lietuvos miškininkystės legenda, visą gyvenimą pašventęs miškams, miškotvarkai, mokslo pažangai. Miškotvarkos skaitmeninių sistemų iniciatorius ir įgyvendintojas, GIS technologijų diegimo pradininkas. Daugelis A. Bruko sukurtų metodų ir programų sulaukė plataus...

Vilniaus senojo teatro aktorė Gabrielė Andruškevič: sekmadienį į mišias, o pirmadienį jau varai kontrabandą
Įrašas
2026-01-242026-01-22Aktualioji publicistika, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rytų Lietuva

Vilniaus senojo teatro aktorė Gabrielė Andruškevič: sekmadienį į mišias, o pirmadienį jau varai kontrabandą

Publikavo

  Spektaklio „Moters dalys“ (rež. U. Bartoševičiūtė) akimirkos. Telmano Ragimovo nuotr. Prie Vilniaus senojo teatro trupės jungiasi nauji aktoriai. Nuo metų pradžios – Lietuvos teatro ir muzikos akademiją baigę ukrainietis Kyrylo Kremenchukas (kurso vadovai – Darius Meškauskas, Viktorija Kuodytė), Gabrielė Andruškevič, ketina prisijungti ir Oskaras Wyganowskis. Šie aktoriai vaidina turbūt vieninteliame tokiame 4 kalbomis (lietuvių,...

KTU studentas iš Ukrainos: noriu rašyti apie tai, kas svarbu
Įrašas
2026-01-232026-01-23Aktualioji publicistika, Europa, Lietuva, Lietuva - Ukraina, Mano gyvenimas, Naujienos, Politika

KTU studentas iš Ukrainos: noriu rašyti apie tai, kas svarbu

Publikavo

Rustam Seyidov. KTU nuotr. „Nuo pat karo Ukrainoje pradžios supratau, kad labai svarbu prabilti ir padėti žmonėms suvokti, kas vyksta. Tada pajutau, jog noriu būti vienas iš tų, kurie pradeda šį pokalbį ir žengia sprendimo link“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Rustam Seyidov. Dar vaikystėje jis pajuto, jog rašymas – puikus būdas išreikšti...

Žemaitiškas koplytstulpis ir stogastulpis šalia Varšuvos primins M.K. Čiurlionį
Įrašas
2026-01-232026-01-22Aktualioji publicistika, Europa, Kultūra, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Mano gyvenimas, Minėjimai, Naujienos

Žemaitiškas koplytstulpis ir stogastulpis šalia Varšuvos primins M.K. Čiurlionį

Publikavo

Autorės nuotraukose – Markose šalia Varšuvos ką tik pastatyta meninė-sakralinė kompozicija M.K.Čiurlioniui atminti (daugiau nuotraukų – KPD feisbuke) Jūratė Mičiulienė, Kultūros paveldo departamentas Iš Žemaitijos nacionalinio parko į šalia Varšuvos esantį Markų miestelį (buvęs Pustelnikas) Kultūros paveldo departamento pastangomis atvežti tautodailininko Antano Vaškio sukurti žemaitiški kryždirbystės kūriniai – koplytstulpis ir stogastulpis, įkvėpti M.K. Čiurlionio paveikslo...

Rita Pauliukaitienė. Apie Balį Sruogą ir kitus įkaitus už tautą
Įrašas
2026-01-202026-01-20Aktualioji publicistika, Antrasis pasaulinis karas, Istorija, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Minėjimai, Naujienos, Pasaulis, Sovietų okupacija, Vokiečių okupacija

Rita Pauliukaitienė. Apie Balį Sruogą ir kitus įkaitus už tautą

Publikavo

Balys Sruoga Rita Pauliukaitienė, www.voruta.lt Šiemet minint lietuvių literatūros klasiko, profesoriaus Balio Sruogos 130-ąsias gimimo metines (1896-02-02–1947-10-16), vis dažniau atsiverčiame jo biografiją, taip pat prisimename rašytojo artimuosius, draugus, lagerio bendražygius, su kuriais Balys Sruoga kaip ir kiti įkaitai už tautą 1943 m. kovo 23 d. buvo  įkalinti Štuthofo koncentracijos stovykloje. Šiame straipsnyje bus apžvelgiama informacija,...

Tiesioginė Sapiegų palikuonė Sofija iš Mikalovskių ir jos šeimos istorija
Įrašas
2026-01-202026-03-02Aktualioji publicistika, Autoriai, Dvarai, Europa, Herbai, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mano gyvenimas, Naujienos, Pasaulis, Randakevičienė Irma, Rusijos okupacija

Tiesioginė Sapiegų palikuonė Sofija iš Mikalovskių ir jos šeimos istorija

by Randakevičienė Irma

Sofijos duktė Margarita Naimska iš Bočkovskių. Iš Annos Mojeckos šeimos albumo   Dr. Irma Randakevičienė, istorijos žuurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Šiais metais Vilniuje atgijo Sapiegų rūmai, 1689–1692 m. pastatyti LDK didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu. Minėti rūmai Sapiegų giminei priklausė nuo pastatymo ir per visą XVIII amžių. Vilnius – daug senųjų istorijų...

Naktinis košmaras Šilutėje
Įrašas
2026-01-192026-05-14Aktualioji publicistika, Autoriai, Istorija, Lietuva, Lietuvos partizanai, Mano gyvenimas, Mažoji Lietuva, Naujienos, Pasaulis, Politika, Pupšys Vytautas, Rezistencija, Sovietų okupacija, Tremtis

Naktinis košmaras Šilutėje

by Pupšys Vytautas

Buriavimo treniruotė Kuršių mariose 1952 m. pavasaris. Pirmame plane Šklėrius, už jo Jurkšaitis ir Bračiulis. Nuotr. iš Vytauto Pupšio šeimos albumo Vytautas Pupšys, Ukmergė, www.voruta.lt Kambaryje degė elektra, nubudau nuo garsios rusiškos šnektos. Kuri galėjo būti valanda, niekaip negalėjau suprasti, nes už langų dar buvo tamsu. Žadintuvo ar sieninio laikrodžio neturėjom. Laikas namuose buvo fiksuojamas...

Apie kompozitoriaus Cezario Kiuji ir jo brolio architekto Aleksandro Kiuji giminystės ryšius
Įrašas
2026-01-162026-01-16Aktualioji publicistika, Autoriai, Europa, Istorija, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Pasaulis, Randakevičienė Irma

Apie kompozitoriaus Cezario Kiuji ir jo brolio architekto Aleksandro Kiuji giminystės ryšius

by Randakevičienė Irma

  Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Minint garsų XIX a. kompozitorių Cezarį Kiuji (1835–1918) straipsniuose, leidiniuose, knygose, pabrėžiama, jog jo tėvas buvo prancūzas, Napoleono kariuomenės būgnininkas, o motina lietuvė. Tiesa, ji buvo kilusi ne iš Gucevičių, o iš bajorų Guiskių šeimos. Tą išsiaiškino Juozas Lebionka, aprašęs ne tik patį Širvintų kraštą, bet ir Gucevičių bei Guiskių...

Dr. Kazio Napaleono Kitkausko 95-ųjų gimimo metinių sukakties proga
Įrašas
2026-01-152026-01-15Aktualioji publicistika, Jubiliejai, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos

Dr. Kazio Napaleono Kitkausko 95-ųjų gimimo metinių sukakties proga

Publikavo

Valdovų rūmų muziejuje vykusiame prisiminimų vakare 95-erių metų jubiliejaus proga buvo pasveikintas žymus lietuvių architektas, restauratorius ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas. Deimantės Šuliauskaitės/Valdovų rūmai nuotr. Birutė Kurgonienė, kultūros ir visuomenės veikėja, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos atsakingoji sekretorė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Tarybos narė Gerbiamasis Solenizante, daktare...

Troškimas grįžti širdį gniaužia…
Įrašas
2026-01-142026-01-12Aktualioji publicistika, Autoriai, Europa, Iškauskas Česlovas, Lietuva, Lietuva - Ukraina, Mano gyvenimas, Naujienos, Politika

Troškimas grįžti širdį gniaužia…

by Iškauskas Česlovas

Valentyna su vyru Oleksandru ir dukra Polina. Asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, į Lietuvą, kaip ir į kitas šalis, plūstelėjo didžiulis pabėgėlių srautas. Tarp jų buvo ir Rivno srities Sarnų miestelio, esančio regione prie Baltarusijos ir Lenkijos sienų sankirtos, gyventoja Valentyna Zembitzka su dvylikamete dukra Polina. Vyras Oleksandras...

Tarsi prabilęs paminklas: išleista Lietuvos garbės piliečio Jerzy Giedroyco atsiminimų knyga „Autobiografija keturioms rankoms“
Įrašas
2026-01-092026-01-09Europa, Išeivija, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Pasaulis, Pranešimas spaudai

Tarsi prabilęs paminklas: išleista Lietuvos garbės piliečio Jerzy Giedroyco atsiminimų knyga „Autobiografija keturioms rankoms“

Publikavo

  Iš dešinės: kunigas Józefas Sadzikas, Jerzy Giedroycas ir vienas iškiliausių Šaltojo karo laikų politinių veikėjų – amerikiečių politologas, diplomatas Zbigniewas Brzezińskis, 1963 m. Fot. Henryk Giedroyc   Šiemet minimos Jerzy Giedroyco (1906–2000), Lietuvos kunigaikščių Giedraičių palikuonio, garsaus lenkų politiko, publicisto, leidėjo ir redaktoriaus, 120-osios gimimo metinės, o knygynuose jau pasirodė į lietuvių kalbą išversta...

Namų aidai už horizonto: Šliūpų šeimos 1944-ųjų kelionė
Įrašas
2026-01-062026-01-06Aktualioji publicistika, Antrasis pasaulinis karas, Išeivija, Istorija, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Mindaugas Surblys, Naujienos, Parodos, Pasaulis

Namų aidai už horizonto: Šliūpų šeimos 1944-ųjų kelionė

Publikavo

Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kartu su Vilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos informacijos centro Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvu pristato virtualią parodą „Namų aidai už horizonto: Šliūpų šeimos 1944-ųjų kelionė“. Kaip ir anuomet, taip ir dabar žmonės priversti palikti...

Tik afgancas afgancą supras, arba Vaikų su automatais tapatybės paieškos nepriklausomoje Lietuvoje
Įrašas
2026-01-012025-12-29Aktualioji publicistika, Istorija, Kariuomenė, Lietuva, Mano gyvenimas, Minėjimai, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Pasaulis, Politika, Sovietų okupacija

Tik afgancas afgancą supras, arba Vaikų su automatais tapatybės paieškos nepriklausomoje Lietuvoje

Publikavo

Alytaus Afganistano karo veteranų klubo pirmininkas Arūnas Kačkauskas Rokas Simanavičius  Žygimantas Didenk, www.voruta.lt Garso dokumentika: https://www.youtube.com/watch?v=hZPtmLd_CWQ Maždaug 5000 jaunuolių iš Lietuvos dalyvavo Sovietų Sąjungos invazijoje į Afganistaną, kuri prasidėjo 1979 metais ir tęsėsi beveik dešimtmetį. Šių vyrų istorijos – tarsi pamiršti Lietuvos istorijos puslapiai, kurių nenorėta vartyti, nes jie primena okupacinį laikotarpį ir primestą karą....

Apie XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vilniaus dailininką Jurgį Jodkovskį
Įrašas
2025-12-312025-12-29Aktualioji publicistika, Autoriai, Istorija, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Randakevičienė Irma, Rusijos okupacija, Vilniaus krašto okupacija

Apie XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vilniaus dailininką Jurgį Jodkovskį

by Randakevičienė Irma

Jurgio Jodkovskio portretas iš Vrublevskių bibliotekos fondų   Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Jurgis Jodkovskis gimė 1862 m. balandžio 23 d. Kisieliškių dvare, stovėjusiame už kelių kilometrų nuo Jiezno dvarininkų Ievos Tamošiūnaitės ir Leono Jurgio Jodkovskių šeimoje. Be Jurgio dvare augo vyresnėlė sesuo Teresė bei brolis Gabrielis. Seserys Antanina ir Melanija, tikėtina, buvo auklėjamos Vilniuje....

Kodėl mums taip sunku atleisti ir kiek kainuoja neatleisti?
Įrašas
2025-12-302025-12-29Aktualioji publicistika, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Sveikata

Kodėl mums taip sunku atleisti ir kiek kainuoja neatleisti?

Publikavo

 Dominik Lange/Unsplash nuotr. Per Kalėdas daugybė žmonių susirenka kartu švęsti. Kas Kristaus gimimo slėpinį, o kas – tiesiog gražią tradiciją. Bet visais atvejais šventiniai susitikimai yra šviesesni, kai šeimų nevargina įtampos, įsisenėjusios nuoskaudos ir ilgai trunkantys konfliktai. Apie susitaikymą ir atleidimą – du kertinius žmogaus laimės ramsčius tiek kasdieniame gyvenime, tiek artėjant atsisveikinimo valandai –...

Pijus Dambrauskas (1892–1985): pašauktas Dievui ir švietimui
Įrašas
2025-12-252025-12-25Aktualioji publicistika, Išeivija, Istorija, Katalikų Bažnyčia, Katalikų kunigai, Lietuva, Lietuva - JAV, Mano gyvenimas, Naujienos, Pasaulis, Religija

Pijus Dambrauskas (1892–1985): pašauktas Dievui ir švietimui

Publikavo

Kunigo Pijaus Dambrausko portretas. 1928 m. Fot.  J. Vingbergas. Iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių Karolina Jociūtė, Lietuvos švietimo muziejaus muziejinės veiklos kuratorė, www.voruta.lt Pijus Dambrauskas gimė 1892 m. rugsėjo 13 d. Ožkabalių kaime, Vilkaviškio rajone, ūkininkų Jono ir Uršulės Dambrauskų šeimoje. Be Pijaus šeimoje augo dar trys vaikai – broliai Jonas ir Juozas bei sesuo...

Zigmas Tamakauskas. Kūčių vakaro gerumo spindulių aidas…
Įrašas
2025-12-232025-12-22Aktualioji publicistika, Autoriai, Etninė kultūra, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Tamakauskas Zigmas

Zigmas Tamakauskas. Kūčių vakaro gerumo spindulių aidas…

by Tamakauskas Zigmas

Zigmas Tamakauskas Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt        Baigiasi advento laikotarpis. Su kiekvienu adventinio vainiko žvakės įžiebimu     vis labiau    artėta  prie  didžiosios   Šviesos – Kristaus Gimimo šventės.   Įžiebėme paskutiniojo – ketvirtojo advento sekmadienio Ramybę simbolizuojančią  žvakę. Liturgijoje ji dar vadinama Angelo žvake, primenanti angelų žinią: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems  žmonėms“....

Liudviko Simučio gyvenimo kelias – nuo rezistento iki Kovo 11-osios signataro
Įrašas
2025-12-222025-12-21Aktualioji publicistika, Arvydas Gelžinis, Autoriai, Istorija, Lietuva, Mano gyvenimas, Minėjimai, Naujienos, Rezistencija

Liudviko Simučio gyvenimo kelias – nuo rezistento iki Kovo 11-osios signataro

by Arvydas Gelžinis

Liudvikas Simutis Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Šiemet minime rezistencijos dalyvio, Kovo 11-osios signataro Liudviko Simučio 90-ies metų gimimo sukaktį. Liudvikas gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavoje (Telšių aps. Luokės vls.). Tėvai turėjo apie 4 ha žemės, vertėsi papildomais amatais. Jo tėvas Adomas Simutis 1941 m. buvo suimtas ir kalintas Telšių kalėjime. 1941 m....

Sentikis Jevstafijus Siniakovas kovose už Lietuvos laisvę
Įrašas
2025-12-192025-12-19Aktualioji publicistika, Autoriai, Europa, Istorija, Kariuomenė, Lietuva, Lietuva - Rusija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mano gyvenimas, Naujienos, Politika, Religija, Rusijos okupacija, Rytų Lietuva, Savickaitė Dalia, Sovietų okupacija, Stačiatikių bažnyčia

Sentikis Jevstafijus Siniakovas kovose už Lietuvos laisvę

by Savickaitė Dalia

Lietuvos kariuomenės savanoris Jevstafijus Siniakovas, sovietų viešai pakartas Salake Dalia Savickaitė, Ignalina, www.voruta.lt Rytinis Lietuvos pakraštys įvairus savo tautiniu margumynu. Dažnos valdžių kaitos, jų įtakos kultūrai čia per ilgus amžius paliko savitą kultūrinį atspalvį. Net dažnutės, žydra namų spalva ir daug kita šioje Lietuvos dalyje – likę rusiško folkloro atspalviai. Šalies pakraščio kovos įvairiais laikais...

Išsivadavęs iš pragaro: neįtikėtina gydytojo, dvarininko Mykolo Devenio gyvenimo istorija
Įrašas
2025-12-172025-12-21Aktualioji publicistika, Istorija, Lietuva, Lietuva - JAV, Mano gyvenimas, Naujienos, Parodos, Rusijos okupacija, Sovietų okupacija

Išsivadavęs iš pragaro: neįtikėtina gydytojo, dvarininko Mykolo Devenio gyvenimo istorija

Publikavo

Per pirmąją sovietų okupaciją represuotas trijų dvarų, keleto gamybinių įmonių, dviejų daugiabučių namų Kaune savininkas – daktaras Mykolas Devenis (1891–1978) vienintelis, kuriam pavyko išsivaduoti iš GULAG’o pragaro, Antrojo pasaulinio karo metais tiesiai iš Vorkutos lagerio išvykti į JAV ir ten toliau sėkmingai užsiimti gydytojo praktika, ūkininkavimu, aktyviai dalyvauti lietuvių išeivijos visuomeniniame gyvenime. Lietuvos ypatingasis archyvas...

„Jausmas toks, kad šoku nuo dangoraižio”: kaip įveikti mikčiojimą ir scenos baimę?
Įrašas
2025-12-052025-11-19Aktualioji publicistika, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Pasaulis, Pranešimas spaudai, Sveikata

„Jausmas toks, kad šoku nuo dangoraižio”: kaip įveikti mikčiojimą ir scenos baimę?

Publikavo

Logopedė Vilma Makauskienė su aktoriumi Briusu Viliu (Bruce Willis). Asmeninio albumo nuotr. Niujorko metro – sausakimšas žmonių. Tą lyg upė vingiuojančios ir skubančios minios šurmulį staiga perskrodžia lietuvės balsas: „Aš esu Vilma, aš mikčioju, ir man reikia auditorijos praktikuotis!” Kaip tą akimirką, sušukusi šūksnį, pasijuto Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, logopedė Vilma Makauskienė, ji įvardija trumpai:...

Išminties taurė arba tėvai tėvai
Įrašas
2025-12-042025-11-29Aktualioji publicistika, Autoriai, Kairys Alfonsas, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos

Išminties taurė arba tėvai tėvai

by Kairys Alfonsas

Alfonsas  Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.voruta.lt Ir išėję jie mūsų nepalieka: taip atsitiko ir žinomam  knygos ,,Tėvo išmintis“ autoriui amerikiečiui H. Jacksonui Brownui jaunesniajam, po Tėvo mirties aštuoniose batų dėžėse aptikusiam Tėvo lobį:  popiergalius, senas servetėles, degtukų dėžutes, mažas, mėlyna spirale susegtas knygeles, net kasos čekius. Visur prirašyta minčių, kurios Tėvui atrodė svarbios, įdomios...

Ona Rasutė Šakienė. Apie lietuvių fantastinės literatūros pradininku laikomą Justiną Piliponį
Įrašas
2025-12-042025-11-25Aktualioji publicistika, Įdomios istorijos, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Trakų rajonas

Ona Rasutė Šakienė. Apie lietuvių fantastinės literatūros pradininku laikomą Justiną Piliponį

Publikavo

Justinas Piliponis (dešinėje) ir brolis Vaclovas Piliponis (sušaudytas KGB rūmuose, palaidotas Tuskulėnuose)   Ona Rasutė Šakienė, www.voruta.lt   Justinas Piliponis gimė 1907 m. lapkričio 24 d. Trakų apskrities Žiežmarių valsčiaus Kertauninkų kaime. Penkis metus mokėsi Kauno pirmojoje gimnazijoje, tačiau jos nebaigė. Vėliau lavinosi savarankiškai. Nuo 1926 m. Dirbo įvairiose Marijampolės, Kėdainių ir Kaišiadorių apskričių miškų...

Įdomūs dokumentai. Julija Žemaitė Čikagoje
Įrašas
2025-12-032025-11-30Aktualioji publicistika, Įdomios istorijos, Istorija, Kultūra, Lietuva, Lietuva - JAV, Mano gyvenimas, Naujienos, Pasaulis

Įdomūs dokumentai. Julija Žemaitė Čikagoje

Publikavo

Lietuvos ypatingajame archyve saugoma unikali lietuvių rašytojos Julijos Žemaitės, Aleksandros Bulotienės ir Andriaus Bulotos nuotrauka su originaliais jų parašais, padaryta 1917 m. Čikagoje jiems lankantis JAV. Lietuvių literatūros klasikė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, labiau žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. gegužės 31 d. grafų Pliaterių Šateikių dvaro palivarke Bukantėje (dabar – Plungės r.) bežemių bajorų šeimoje. Būdama dešimties...

Treneris Remigijus Bimba laisvą laiką skiria genealogijai ir leidybai
Įrašas
2025-12-012025-12-03Aktualioji publicistika, Europa, Istorija, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Pasaulis

Treneris Remigijus Bimba laisvą laiką skiria genealogijai ir leidybai

Publikavo

Iš kairės: Róbert Boronkay de Boronka et Nezette, Remigijus Bimba, Vitez ordino generolas kapitonas Jo Aukštybė princas Josef Karl von Habsburg-Lothringen, prof. dr. Laszlo T. Koczy. Filharmonijos akademijos Gozzani di Treville rūmai Kazale Monferate (Italija). GHVI nuotr., 2024 Birutė Venteraitienė, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė, www.voruta.lt Anykščių...

Apie 1863 m. vieno iš sukilimo vadų Konstantino Kalinausko šeimą
Įrašas
2025-11-292025-11-29Aktualioji publicistika, Autoriai, Dvarai, Įdomios istorijos, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mano gyvenimas, Naujienos, Randakevičienė Irma, Rusijos okupacija

Apie 1863 m. vieno iš sukilimo vadų Konstantino Kalinausko šeimą

by Randakevičienė Irma

Achilo Bonoldžio fotografija. Konstantinas Kalinauskas, LVIA Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Konstantinas Kalinauskas nebuvo kilęs iš bežemių bajorų. Turint omenyje pačią Kalinovos herbo Kalinauskų giminę, būtent šios šakos Kalinauskai save kildino iš protėvio, kuris 1679 m. Bielsko teritorijoje įsigijo žemės kartu su Kalinovo dvaru, turėjusiu penkis ūkius. Bielsko žemė – Trakų vaivadijos nuo XIV a. iki...

Tikslesnės detalės apie bajorų Šabunevičių giminę bei jų bičiulius Podbipientas
Įrašas
2025-11-282025-11-28Aktualioji publicistika, Autoriai, Dvarai, Europa, Istorija, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Randakevičienė Irma, Rusijos okupacija

Tikslesnės detalės apie bajorų Šabunevičių giminę bei jų bičiulius Podbipientas

by Randakevičienė Irma

Marija Šetkevičiūtė-Senkevičienė šaltinis Geneanet.org Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Šabunevičių ištakos   Kas žino, ar Nobelio premijos laureatas rašytojas Henrikas Senkevičius būtų sukūręs tokius romanus, kaip „Ugnimi ir kalaviju“ bei  „Tvanas“, jeigu ne jo pirmoji žmona Marija Šetkevičiūtė-Senkevičienė, kilusi iš Šabunevičių giminės, gyvenusios Onuškio dvare prie Trakų. Būtent gilus rašytojo ir jo pirmosios žmonos Marijos ryšys,...

Prieš 71-erius metus Maskvoje sušaudytas „pogrindžio prezidentas“ Jonas Žemaitis-Vytautas
Įrašas
2025-11-262025-11-26Aktualioji publicistika, Europa, Istorija, Kariuomenė, Lietuva, Lietuva - Rusija, Mano gyvenimas, Minėjimai, Naujienos, Politika, Sovietų okupacija

Prieš 71-erius metus Maskvoje sušaudytas „pogrindžio prezidentas“ Jonas Žemaitis-Vytautas

Publikavo

Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas.  Jo kūnas buvo sudegintas, o pelenai užkasti kartu su kitų aukų pelenais – kad niekada nebegrįžtų į Tėvynę. „Kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad...

Šv. Rapolas Kalinauskas: „Esu laimingiausias žmogus pasaulyje“
Įrašas
2025-11-202025-11-19Aktualioji publicistika, Istorija, Katalikų Bažnyčia, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Pasaulis, Religija, Rusijos okupacija, Tremtis, Vatikanas, Vienuolynai

Šv. Rapolas Kalinauskas: „Esu laimingiausias žmogus pasaulyje“

Publikavo

Šv. Rapolas Kalinauskas (1935–1907) www.vaticannews.va Lapkričio 19 dieną liturginiame Bažnyčios kalendoriuje, o Lietuvoje – lapkričio 20-ąją – yra minimas šv. Rapolas Kalinauskas (1835–1907), 1863 m. sukilimo dalyvis ir tremtinys, tapęs karmelitu. Jis gimė Vilniuje, matematikos profesoriaus Andriaus Kalinausko ir Juzefos Polonskos šeimoje. 1851 m. pradėjo studijas Žemės ūkio akademijoje Gori-Gorkuose, vėliau – taip pat ir todėl, kad Lietuvos ir Lenkijos aukštosios mokyklos...

2025 metų Laisvės premija skirta Medininkų tragediją išgyvenusiam Tomui Šernui
Įrašas
2025-11-182025-11-18Aktualioji publicistika, Komunikacijos, Kultūra, Lietuva, Mano gyvenimas, Naujienos, Politika, Sovietų okupacija

2025 metų Laisvės premija skirta Medininkų tragediją išgyvenusiam Tomui Šernui

Publikavo

Iš Vokietijos gydymo įstaigų į Lietuvą sugrįžęs Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas lankosi Antakalnio kapinėse.  Vilnius, 1992 m. rugpjūčio 26 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius. Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas Seimas nusprendė 2025 metų Laisvės premiją skirti Nepriklausomybės ir Laisvės puoselėtojui, vieninteliam Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui Tomui Šernui. Už tai numatantį...