„Mažosios Lietuvos enciklopedijos” 4 tomai© Sigitas Tutlys, © MELC Dr. Martynas Purvinas, Kaunas Prieš ketvirtį amžiaus – 2000 m. pabaigoje 4000 egzempliorių tiražu buvo atspausdintas „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) pirmasis tomas, taip užbaigiant permainingą parengiamųjų darbų etapą ir pradedant nuoseklią tolesnių MLE tomų leidybą. Tenka priminti, kad 1944 m. iš rytų artėjant sovietinėms armijoms, iš Lietuvos į...
Dorotėjos Janulytės koncertas. A. Didžiulytės nuotr. Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Minint M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejų Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos „Žvaigždžių“ salėje įvyko Kauno „Vyturio“ gimnazijos Muzikos skyriaus absolventės Dorotėjos Janulytės fortepijono muzikos adventinis rečitalis. Pilnutėlė salė susirinkusių klausytojų klausėsi jos su didele meile, nuoširdumu ir artistiškumu atliktus M. K. Čiurlionio, F. Šopeno J....
LR Seimo narys Vytautas Juozapatis (kairėje) ir prof. Jonas Jakaitis Prof. Jonas Jakaitis, LPKTS tarybos narys, Lietuvos kultūros tarybos prei Kultūros ministerijos ekspertas, www.voruta.lt 2025-12-09 susitikime LRS „Baltijos Asamblėjos“ salėje diskutuotos (gyvai ir per nuotolį) TS-LKD kultūros politikos grupės, vadovaujant LRS nariui, Baltijos Asamblėjos nariu, Vytautui Juozapaičiui, ir aktualizuotos kultūros politikos nūdienos raidos...
Gruodžio 7 d. Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas, kartu su Departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyriausiomis specialistėmis Irma Rabcevičiene ir Egle Kiuraite, dalyvavo Lietuvos totorių organizacijos įkūrimo Vilniuje šimtmečiui skirtame minėjime. Į Houvalto dvarą Maišiagaloje susirinko gausus totorių bendruomenės narių, Lietuvos visuomenės atstovų bei svečių iš Lenkijos totorių bendruomenės būrys. Renginyje dalyvavo ir...
Informuojame, kad paskutinis šių metų žurnalo „Voruta“ numeris prenumeratoriams ir pirkėjams pasirodys tik gruodžio 18 d. Atsiprašome prenumeratorių, skaitytojų ir pirkėjų. Pagarbiai Žurnalo „Voruta“ redakcija
Naujausi šalies visuomenės apklausos duomenys rodo, kad muziejai yra vienas didžiausią pasitikėjimą turinčių sektorių Lietuvoje ir rikiuojasi antroje vietoje po ugniagesių gelbėtojų. Net 72,8 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki arba visiškai pasitiki muziejais. Šie rezultatai patvirtina, kad muziejai, visuomenės nuomone, išlieka stabilios, patikimos institucijos, o jų indėlis į kultūros, švietimo ir istorijos pažinimą turi tvirtą autoritetą...
Trakai – miestas, kuriame kalbasi vanduo ir medinė architektūra. Mediniai namai, apsupti ežerų ir istorinių pilių, ilgus šimtmečius kūrė miesto veidą. Kai kurių jau nebėra, bet jų istorijos ir žmonių atmintis liko – nuotraukose, pasakojimuose, archyviniuose dokumentuose. Gruodį Trakų senamiestyje praeiviai galės pastebėti naujus, iš pirmo žvilgsnio tarsi žaislinius, tačiau istoriją saugančius objektus. Tai –...
Astikų giminės genealoginis medis. Pagrindinė linija. Sudarė G.Šeikis Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Pirmasis Alantos vardo paminėjimas XV a. valstybiniame gyvenime svarbų vaidmenį ėmė vaidinti stambiais žemvaldžiais ir įtakingais pareigūnais tapę Lietuvos didikai, o jų sudaryta ponų taryba buvo faktinė LDK vyriausybė. Valdžioje įsitvirtino kelios giminės: Goštautai, Astikai, Radvilos ir Kęsgailos, kurios įvairiose...
Nuotraukos kairėje – restauravimo metu, viduryje – tokia skulptūra buvo rasta. Dešinėje – restauruota, atidengta gotikinė autentiška polichromija Parengė Jūratė Mičiulienė, Kultūros paveldo departamentas Dešimt metų restauruotą paslaptingąją Laukžemio Madoną, kurios sukūrimas datuojamas 1420 m., šiuo metu galima išvysti Vilniuje, Kazio Varnelio namuose (eksponuojama bus iki 2026 m. vasario 22 d.) Po to skulptūra keliaus...
Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas Lapkričio mėnesį rodėme unikalius devyniasdešimties metų senumo kadrus iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Juose užfiksuoti 1931-1932 m. vykę Apuolės – seniausios šaltiniuose paminėtos Lietuvos gyvenvietės – archeologiniai tyrinėjimai. Dvidešimt septynios minutės daugeliui nematytos to meto Lietuvos. Jei dar nematėte, labai rekomenduojame pasižiūrėti. Šiandien kviečiame žiūrėti...
Dr. Juozas ČAPLIKAS, www.voruta.lt Dar 1940 m. rugsėjo 27 d. buvo nacionalizuota „Spaudos“ fondo kooperacinė bendrovė, „Sakalo“ bendrovė, Šv. Kazimiero draugijos knygų leidykla, „Šviesos“ knygynas ir leidykla, A. Ptašeko knygynas ir leidykla, „Mokslo knygynas“ ir leidykla, „Pribačio“ knygynas ir leidykla, D. Gurmano knygynas ir leidykla su „Šviesos“, „Varpo“ spaustuvėmis bei cinkografija. Lietuvoje nukentėjo daug...
Logopedė Vilma Makauskienė su aktoriumi Briusu Viliu (Bruce Willis). Asmeninio albumo nuotr. Niujorko metro – sausakimšas žmonių. Tą lyg upė vingiuojančios ir skubančios minios šurmulį staiga perskrodžia lietuvės balsas: „Aš esu Vilma, aš mikčioju, ir man reikia auditorijos praktikuotis!” Kaip tą akimirką, sušukusi šūksnį, pasijuto Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, logopedė Vilma Makauskienė, ji įvardija trumpai:...
Nuotraukoje – Katamragardo dvaras Jūratė Mičiulienė, Kultūros paveldo departamentas „Paveldo atradimų“ rubrikoje pristatome Lietuvai reikšmingus paveldo objektus, esančius užsienyje. Po visą pasaulį išbarstytų mums svarbių ir reikšmingų vertybių yra labai daug. Šiam sąrašui objektus, pamatytus kitose šalyje, taip pat galite pasiūlyti ir jūs. Valstybinės kultūros paveldo komisijos svetainėje, Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje duomenų bazėje, kuri...
Indoeuropeistas August Schleicher. vle.lt nuotr. Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios...
Justinas Piliponis (dešinėje) ir brolis Vaclovas Piliponis (sušaudytas KGB rūmuose, palaidotas Tuskulėnuose) Ona Rasutė Šakienė, www.voruta.lt Justinas Piliponis gimė 1907 m. lapkričio 24 d. Trakų apskrities Žiežmarių valsčiaus Kertauninkų kaime. Penkis metus mokėsi Kauno pirmojoje gimnazijoje, tačiau jos nebaigė. Vėliau lavinosi savarankiškai. Nuo 1926 m. Dirbo įvairiose Marijampolės, Kėdainių ir Kaišiadorių apskričių miškų...
Knygos viršelis Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, www.voruta.lt Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau – LCVA) esančiuose Kauno miesto ir apskrities viršininko (f. 402) bei Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento fonduose (f. 1367) saugomi nutarimai, liudijantys vieno ar kito leidinio sulaikymo faktą, Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento pranešimai dėl įvairių spaudinių likimo, vidaus...
Lietuvos ypatingajame archyve saugoma unikali lietuvių rašytojos Julijos Žemaitės, Aleksandros Bulotienės ir Andriaus Bulotos nuotrauka su originaliais jų parašais, padaryta 1917 m. Čikagoje jiems lankantis JAV. Lietuvių literatūros klasikė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, labiau žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. gegužės 31 d. grafų Pliaterių Šateikių dvaro palivarke Bukantėje (dabar – Plungės r.) bežemių bajorų šeimoje. Būdama dešimties...
Skaitymo ambasadorius Justinas Žilinskas ir Ukrainos autorė Kateryna Jehoruškina. Nuotrauka Vygaudo Juozaičio Daugelis skaitančiųjų sutiktų, kad literatūra yra kur kas daugiau nei tik laisvalaikio dalis, knygos – viena stipriausių mūsų vidinės gynybos formų. Skaitymas padeda atsiriboti nuo kasdienybės, palaiko vidinę darną ir net sudėtingiausiu laiku suteikia vilties. Kurdamos karo sąlygomis, Ukrainos vaikų literatūros autorės Kateryna Jehoruškina ir Kateryna...
Minėdami Australijos lietuvių bendruomenės 75-metį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Australijos lietuvių archyvu kviečia prisiminti Australijos lietuvių įsikūrimo ir įsitvirtinimo šiame žemyne istoriją, tęsia visus 2025-uosius truksiantį dešimties virtualių parodų ciklą ir šią dalį skiria Adelaidės lietuvių tautiniams šokiams, chorams ir ansambliams. Tarp Australijos lietuvių vienas populiariausių tautinės kultūros puoselėjimo būdų buvo tautiniai šokiai....
Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka kviečia susipažinti su šviežiai išleistu leidiniu „Ąžuolyno biblioteka (1950–2025 m.): pasakojimai apie bibliotekos istoriją“. „Ši knyga – tai kvietimas leistis į kelionę laiku: nuo kuklios pradžios, kai bibliotekoje dirbo vos keliolika žmonių, iki šiandienos – didžiausios viešosios bibliotekos Lietuvoje, kurioje saugomos ne tik knygos, bet ir kartų patirtys, laiko ženklai...
Iš kairės: Róbert Boronkay de Boronka et Nezette, Remigijus Bimba, Vitez ordino generolas kapitonas Jo Aukštybė princas Josef Karl von Habsburg-Lothringen, prof. dr. Laszlo T. Koczy. Filharmonijos akademijos Gozzani di Treville rūmai Kazale Monferate (Italija). GHVI nuotr., 2024 Birutė Venteraitienė, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė, www.voruta.lt Anykščių...
Lujano Dievo Motinos bazilikoje susirinko lietuvių kilmės šeimos iš visos Argentinos. Juan Ignacio Fourment Kalvelis, PLB valdybos Plėtros ir tvarumo komisijos pirmininkas, Argentina, www.voruta.lt Lujanas, Argentina. Lapkričio 15-osios rytą Lujano Dievo Motinos bazilikos aikštė virto mažyte Lietuva. Čia susirinko lietuvių kilmės šeimos iš visos Argentinos – nuo Berisso ir Tandilio iki Rosario, Buenos Airių ir...
Gintariniai papuošalai. banguoja.com nuotr. Šiuolaikinėje juvelyrikoje vis daugiau dėmesio skiriama natūralumui, todėl gintariniai auskarai vėl išgyvena renesansą. Jie švelniai paryškina veido bruožus, suteikia įvaizdžiui šilumos ir išsiskiria unikalia, tik Baltijos regionui būdinga energija. Kodėl gintariniai auskarai populiarėja? Lietuviai vis dažniau renkasi autentiškus papuošalus, turinčius išliekamąją vertę. Gintaras traukia savo lengvumu, natūraliu šviesos žaismu ir istorija,...
Freepik asociatyvi nuotrauka Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Sako, mokytojų algos mažos, Darbas – atsakingas ir sunkus. Reik kantrybės ir žinių bagažo Auklėjant nenuoramas vaikus. Tiems, kam nepatinka pedagogika, Siūloma pasukti į verslus. Jeigu ir juose labai nesiseka. Gint teisme savus interesus. Jeigu nepavyks bylų laimėti, Lieka kelt save per rinkimus, Į politiką...
Nuotrauka iš Unsplash.com Šiuo metu vertimo paslaugos tapo esmine įvairių įmonių ir verslų, plečiančių savo veiklą tarptautinėse rinkose, dalimi. Tai savaime suprantama, nes verslai turi tiksliai, sklandžiai ir veiksmingai bendrauti su kitų šalių partneriais, ko dėka kuriama tvirta tarpusavio partnerystė ir naudingi verslo santykiai. Juk itin svarbu, kad sumanus žodžių žaismas taip, kaip reikia nuskambėtų...
Povilas Jegorovas, Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas, www.voruta.lt Ką tik iš spaudos išėjo knyga „Lietuvos esperantininkai“. Jos autorė yra neseniai anapilin išėjusi geografijos mokslų daktarė, žymi Lietuvos esperantininkė Ieva ŠVARCAITĖ ( 1939–2024 ). Knygą bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga išleido Kaune esantis Pasaulio lietuvių centras. Leidinį spaudai parengė autorės dukra Stefanija ŠVARCAITĖ-KUNDROTIENĖ. Knyga skiriama dr....
Ankstyvojo skaitymo kampelis Vilniaus specialiajame lopšelyje-darželyje „Čiauškutis”. Nuotr. autorius Domantas Umbras Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama projektą „Knygų startas“, įrengia naujus ankstyvojo skaitymo kampelius mažiesiems skaitytojams. Spalio mėnesį atvertos septynios jaukios erdvės specialiojo ugdymo centruose įvairiuose Lietuvos miestuose. Nuo 2026 m. planuojama plėsti iniciatyvos apimtis, įstaigos kviečiamos teikti paraiškas. „Plėsdami ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“ siekiame užauginti pirmąją...
500 metų latvių knygai, parodos pristatymas. Parodos plakatai. Vygaudas Juozaitis foto Latvių knygininkystė mini įspūdingą sukaktį – 500 metų nuo pirmosios spausdintos knygos. Lapkričio 24 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta latvių knygininkystės 500 metų sukakčiai skirta plakatų paroda „Nuo pirmosios knygos iki Šviesos pilies“. Parodoje pasakojama dingusios pirmosios latviškos knygos istorija ir pristatomos...
Moksleivių iliustruotas pačių kurtas eilėraštis „Whispers of Envy“ Snieguolė Imbrasienė, Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė, www.voruta.lt Šiuolaikinėje mokykloje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik žinių įgijimui, bet ir mokinių bei mokytojų emocinei gerovei. Vienas iš veiksmingų būdų ją stiprinti – dalyvavimas tarptautiniuose eTwinning ir Erasmus+ projektuose, skatinančiuose kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir savęs...
Abėcėlė. A. Virvičienė foto Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės pavaduotojas Švietimo ir mokslo komitetas priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo rekomenduoja savivaldybėms, kuriose yra tautinių mažumų ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų, išskyrus mokyklas, kurių rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse sutartyse su ES valstybėmis, inicijuoti pokyčius, kad šiose įstaigose būtų sudaryta galimybė...