Dainavimo pamoka Kauno rusų gimnazijoje 1925 m. Nuotrauka iš LCVA fondų Dr. Benediktas Šetkus, www.voruta.lt Ar vadinamoje tarpukario Lietuvos mokykloje rusų kalba buvo tapęs aktualiu klausimu ir kokia buvo to meto valdžios politika? Iš to meto dokumentų galima susidaryti įspūdį, kad atsakymas nėra vienareikšmis. Pirmiausia derėtų išskirti dvi šio klausimo dalis – kiek tuo metu...
Istorija
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XIX)
Įvairių tautybių Taišeto tremtiniai Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje iš Sūduvos šviesuolio ir tremtinio Jono DAPKŪNO prisiminimų – tolesnės artimųjų paieškos Sibiro platybėse. Bet darbščių ir rūpestingų tretinių gyvenimas irgi gerėja: Dapkūnai pagaliau nusipirko ožkelę… Ištrauką parengė Česlovas Iškauskas. Šalti 1954-ieji: užverbuotas į Čeremchovą Atėjo 1954 – ųjų ruduo, ilgi vakarai ir rytai. Apie...
„Ir jei mūsų ‒ kunigų ‒ neteis teismai šiandien, mus teis tauta!”. Kunigo Juozo Zdebskio 90-osios gimimo metinės
Religinio kulto tarnautojo Juozo Zdebskio anketa. 1953 m. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-181, ap. 5, b. 40, l. 42 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Evangelijos žodį nešu tartum giedantį paukštį Šiam pasauliui kurčiam ir vis skurstančiam, rodos, aršiau… Bernardas Brazdžionis ...
Už ištikimybę! Užupio Respublikos Konstitucijos karaimų kalba atidengimo ceremonija
2024 m. gegužės 10 d., penktadienį, 18:00, Užupyje, Paupio gatvėje, bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta karaimų kalba. Ceremonijoje dalyvaus Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė, Trakų rajono meras Andrius Šatevičius, Užupio Respublikos prezidentas Romas Gediminas Lileikis ir premjeras Sakalas Gorodeckis, Daugiau nei prieš 625-erius metus į Lietuvą gyventi atsikėlę pirmieji karaimai...
Žurnalistikos didvyriai
Žurnalistas Eldoradas Butrimas su šuniuku, kurį automobilyje vežėsi jį iki Iziumo pavežėjęs karys. Nuotrauka iš Anykščių laikraščio https://www.anyksta.lt/kara-maciusiam-zurnalistui-besilinksminantys-kele-pykti/ Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Ne paslaptis, kad karo žurnalistika yra pavojingas darbas. Geriau jau sėdėti šiltoje kavinėje, siurbčiojant kavutę spaudyti nešiojamo kompiuterio klavišus, kalbinti kokią nors „divą“ ar prieš rinkimus ypač reklamą pamėgusį politiką, o...
Česlovas Iškauskas. Kokią Pergalę švęsti?
Šumano deklaracija ir jos esmę sudarantis tarptautinio bendradarbiavimo modelis tapo pirmuoju žingsniu kelyje į šiandienos Europos Sąjungą. consilium.europa.eu nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Gegužės pradžia kupina atmintinų žymių datų, sukakčių, švenčių. Šilčiausia iš jų – pirmąjį mėnesio sekmadienį pažymėta Motinos diena. Profesiniu požiūriu artima Spaudos šventė, išsamiau – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos...
Kosto Kubilinsko pasirinkimo eiti išdavystės keliu pasekmės ir našta
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė 1952 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komitetas (CK) gavo kelis poeto Kosto Kubilinsko (1923–1962) skundus dėl atleidimo iš darbo žurnalo „Žvaigždutė“ redakcijoje. Skunduose jis išliejo apmaudą dėl menkai įvertintų nuopelnų sovietų valdžiai, atvirai aprašė savo gyvenimo vingius, apsisprendimą dėl...
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XVIII)
Miško darbai tremtyje. Iš Balio Ptakausko (centre) archyvo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tremtinį nuo Marijampolės iš tremties paleido kiek anksčiau – 1953 metų gruodžio 16 dieną. Bet jis neskubėjo grįžti namo, o puolė ieškoti savo artimiausių žmonių – žmonos Konstancijos ir dukters Kazimieros. Šioje prisiminimų ištraukoje – ilgos J. Dapkūno klajonės Sibiro platybėse. Parengė Česlovas Iškauskas....
Įtariamieji A. Ramanausko-Vanago paminklo Merkinėje išniekinimu apklausiami Lietuvoje ir Latvijoje
Strateginių iniciatyvų centro nuotr. Tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, kuris buvo padėtas 2024 m. sausį, dėl Merkinėje dažais apipilto paminklo Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui, vienas iš įtariamųjų perduotas ir apklaustas Lietuvoje, o kitas – Latvijoje. Estijos pilietis buvo sulaikytas Estijoje šių metų vasario pradžioje ir vėliau perduotas Lietuvos teisėsaugai. Teismas tenkino prokuroro prašymą ir skyrė šiam...
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir jo suvažiavimo nuotrupos
Dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Balandžio 27 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) suvažiavimas. LLKS turi savo istoriją. Šiek tiek žvilgtelėkime į ją. Ji susijusi su Lietuvoje vykusiu partizaniniu karu, siekusiu atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Kovos sąjūdis tuomet jungė Tauro, Dainavos, Prisikėlimo, Didžiosios kovos, Kęstučio ir...
Gegužės 1 – osios pasirinkimas
Asociatyvi Freepik nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Jeigu būtume paveldėję sovietinių laikų Gegužės 1 – ąją – Tarptautinę darbo žmonių solidarumo dieną, tai šiandien, jos išvakarėse, mūsų skaitytojas būtų ruošęs transparantus, plakatus, politinio biuro narių portretus, o eisenų organizatoriai derintų tuščius šventinius šūkius apie darbo žmonių vienybę, atsidavimą partijai ir socialistinei tėvynei. Partiniai...
Adolfo Ramanausko-Vanago apsisprendimas, kodėl pasirinko partizano kelią
Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Tėtis savo rankraščiuose aprašė daug veiksnių, kurie lėmė jo apsisprendimą tapti laisvės kovotoju. Pirmieji susitikimai su partizanais įvyko mano mamos, Birutės Mažeikaitės tėviškės apylinkėse prie Ūdrijos, Alytaus rajone. Juos, Tėčio prašymu, organizavo mano senelis Motiejus Mažeika. Vėliau tų susitikimų buvo ir kitose vietose“, – pasakoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – paskutinio su okupacija...
Nauja monografija apie keturis išskirtinius Kauno istorijos dešimtmečius
Knygos viršelis. Leidyklos „Keliautojo žinynas“ nuotr. www.voruta.lt 2024-ųjų pradžioje knygynuose pasirodė istoriko Vytenio Almonaičio parašyta, leidyklos „Keliautojo žinynas“ išleista mokslinė monografija „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“. Knygoje 208 puslapiai, tačiau, taupiai maketuojant, į juos sutalpinta apie 340 000 spaudos ženklų teksto, 36 iliustracijos, tad tai – didelės apimties mokslinis veikalas. Kiek...
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XVII)
Taip Sibire vežiojamas vanduo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Prasidėjo Jono Dapkūno tremties vargai. Pagal NKVD sukurptą bylą ir 1946 m. rugpjūčio 13 d. tribunolo paskelbtą nuosprendį jis su šeima buvo išsiųstas į Krasnojarsko sritį. Bet Sibiro lageriai šykščiai – tik keliomis eilutėmis – atsispindi jo kaimiška kalba prisodrintuose prisiminimuose. Pažadėjęs aprašyti savo 8 metų katorgišką gyvenimą,...
Bibliotekininkė, gelbėjusi Vilniaus geto kalinius
Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Balandžio 23-ąją – Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną prasidėjusi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė kviečia atkreipti dėmesį į bibliotekų pasiekimus, skatinti visuomenės skaitymą, kūrybiškumą, kalbėti aktualiomis temomis, mažinti kultūrinę, socialinę, informacinę atskirtį, įtraukti bendruomenes į kultūrines bei kūrybines veiklas. Tiltų bibliotekoje balandžio mėnesį vyksta literatūros...
Pagerbtas Petras Cidzikas
2024 m. balandžio 25 d. disidentą ir visuomenininką, pogrindžio spaudos platintoją, politinių bado akcijų iniciatorių, pirmųjų mitingų už Lietuvos laisvę organizatorių, Vyčio kryžiaus kavalierių Petrą Cidziką pagerbė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai. Balandžio 25 d. sukanka 80 metų, kai gimė P. Cidzikas. Prie paminklo Vilniuje, Rokantiškių kapinėse, kur amžinybėje ilsisi P. Cidzikas,...
Arvydas Gelžinis. Minint Lietuvos laisvės ąžuolo Petro Cidziko 80-ąsias gimimo metines
P. Cidzikas neša kryžių Maskvoje. 1990 m. rugsėjo 12 d. Zenono Nekrošiaus nuotrauka. Iš svetainės Bernardinai.lt Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Marijampolės aps. Krosnos vls. Šeštokų k. ūkininkų šeimoje. Šeštokuose baigęs septynmetę mokyklą, 1958 m. persikėlė į Kauną. Čia mokėsi ir baigė Kauno 4-ąją statybos mokyklą,...
Kaune atidengta atminimo lenta choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui prof. Hermanui Perelšteinui
Šiame pastate dirigentas H. Perelšteinas gyveno dešimtmetį. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Balandžio 25 d. Kaune, Vytauto pr. 58, buvo atidengta atminimo lenta, skirta berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas” įkūrėjui prof. Hermanui Perelšteinui (1923-1998). Šis choras tapo išskirtiniu Lietuvos kultūriniu reiškiniu, paskatinusiu kitų berniukų chorų kūrimąsi, o jį...
Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje
Parodos atidarymo akimirkos – Raimundo Kaminsko nuotraukose Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje”. Parodos atidaryme dalyvavo Europos Parlamento narė Rasa...
Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas sutiks savo pilies prieigose
Nuotraukoje (iš kairės): Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius ir skulptorius Gediminas Karalius prie Vytauto Didžiojo paminklo maketo. Evelinos Kislych-Šochienės nuotr. Nuosekliai artėjama prie jau seniai daugelio Trakų krašto ir netgi Lietuvos gyventojų siekto tikslo įgyvendinimo – Trakuose, Karaimų saloje, planuojama statyti Vytauto Didžiojo paminklą. Šiuo tikslu Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius ir administracijos ...
Šeštasis tarpukario pasienio policinkų palikuonių susitikimas. Pasienio Policijai – 100
Prie paminklo pasieniečiams. R. Neniškienės nuotr. Rūta Neniškienė, Linkmenys, www.voruta.lt Balandžio 20 dieną Linkmenyse, Ignalinos rajone įvyko tarpukario pasienio policininkų palikuonių ir pasienį saugojusių veteranų susitikimas bei Pasienio policijos 100-mečio minėjimas. Į šeštąjį susitikimą, tradiciškai suorganizuotą tarpukario pasieniečių istorijos tyrinėtojo, tritomio „Parubežys ir parubežiniai“ (2018 m., 2022 m.) autoriaus Antano Žilėno, susirinko svečiai: garbaus amžiaus...
Apie lietuvių kalbą Pietryčių Lietuvoje – iš 1986-ųjų archyvo
Po II pasaulinio karo mokykla įkurta Vilkiškių dvare. Iš pradžių buvo aštuonmetė, vėliau – pagrindinė. 2008 m. mokykla uždaryta. 2024 kovo mėnesį renovuotas dvaras uždegė. Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr. Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.voruta.lt Tai buvo 1986-ieji metai. Dirbau Lietuvos švietimo ministerijoje ir kuravau lietuvių kalbos ir literatūros mokymą. Teko tikrinti šio dalyko...
115 metų nuo Adelės Dirsytės gimimo
Paroda apie Dalelę Dirsytę. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas Kaunas, www.voruta.lt Savaitgalį Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinėje, vyko konferencija, skirta aptarti Adelės Dirsytės (1909-1955) gyvenimo ir veiklos ypatumus. Konferenciją organizavo Lietuvos politinių kalinių bendrija „Kolyma. Konferencijoje pranešimus skaitė kun. Andrius Končius („Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos eiga Vatikane...
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XVI)
Senasis Marijampolės paštas, kur dirbo J. Dapkūnas. Vietoj sudegusio pašto pastatytas „Spindulio“ kino teatras Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai paskutiniai Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimai prieš tardymus NKVD požemiuose Kaune ir tremtį. Paskui jie nutrūksta, o tęsiasi jau lageriuose. Tekste nemažai tarmybių, svetimybių, paaiškinimų, išnašų. Parengė Česlovas Iškauskas. Suėmimas. Prasideda vargai… Vieną dieną į tą mano...
Kazokai Lietuvoje
Kubanės kazokų choras Panevėžyje. 1929 m. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 23489/3, l. 283-7, 283-7 ap. 1929 m. Panevėžyje koncertavo Kubanės kazokų choras. Šio choro pirmtakas Kubanės kazokų karinis choras buvo įkurtas 1811 m. Jekaterinodare (dabar Krasnodaras). 1920 m. Raudonajai armijai užėmus Kubanės regioną choras buvo išvaikytas. Dėl gresiančio raudonojo...
Pasaulinė Bažnyčių taryba: Rusijos „šventasis karas“ yra nepateisinamas
Pasaulinės Bažnyčių tarybos vadovas J. Pillay www.vaticannews.va Kovo pabaigoje Maskvoje vyko Pasaulinės rusų tarybos sesija, kuri priėmė dekretą apie „Rusų pasaulio ateitį ir dabartį“. Jame Rusijos agresija prieš Ukrainą vadinama „šventuoju karu“. Tarp kitų protestą dėl šios sąvokos, nesuderinamos su krikščionišku tikėjimu ir Dievo suvokimu, išreiškė Pasaulinė Bažnyčių taryba, kuriai priklauso ir Maskvos ortodoksų patriarchatas,...
Nuo pogrindžio „Vilties“ iki „XXI amžiaus“: 35-eri metai spaudos leidyboje: prisimename Edvardą Šiugždą
Edvardas Šiugžda. 2021 m. Raimundo Kaminsko nuotrauka Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Edvardas Šiugžda gimė 1944 m. balandžio 17 d. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. Žaliosios k., vargonininko šeimoje, buvo vyriausias iš keturių vaikų. Kadangi tėvas dirbo skirtingose vietose (Vilkaviškyje, Žaliojoje, Pajevonyje, Alvite, Gražiškiuose), tai ir šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą, o Edvardas...
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XV)
Dėl tokios rašomosios mašinėlės „Continental“ J. Dapkūnas turėjo didelių bėdų… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Jono DAPKŪNO prisiminimus. XV-oje ištraukoje – šio Sūduvos šviesuolio vargai dėl rašomosios mašinėlės. Juos žmogus patyrė tiek nuo vokiečių, tiek nuo sovietų. Artėjo vargani tremties metais, išsiskyrimas su šeima… Abu okupantai – ant vieno kurpalio Slinko laikai, kilo ir dar didesnių...
Sofija Daubaraitė. „Vilniaus golgota“ – knyga Lietuvai apie Vilniaus ir jo krašto istorinį laikotarpį
Penkiatomis „Vilniaus golgota”. Sofijos Daubaraitės nuotr. Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt Jau esame įpratę, kad mūsų Knygų mugės, vykstančios Vilniuje, – šurmulingos, pritraukiančios daug lankytojų, pirkėjų. Šio renginio visų dorybių ir įdomybių nesuminėsi. Joje randa vietą rašytojai, dailininkai, muzikantai ir, suprantama, – pagrindinis dalyvis – grožinės literatūros, mokslo knygų, fotografijų, meno albumų leidyklos ir institucijos,...
Česlovas Iškauskas. Kaip diktatoriai Mėnulį dalijosi…
Asociatyvi Freepik nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Atmetę visus rusiškojo agresoriaus bandymus gražinti Sovietų Sąjungos molinio milžino galybę, dar kartą okupuojant buvusias „broliškas respublikas“, turime pripažinti, kad būtent rusai prieš 63-jus metus balandžio 12 d. pirmieji pakėlė žmogų į kosmoso erdves: vos 27-rių sulaukęs Jurijus Gagarinas apskriejo Žemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapo pirmuoju...





























