Žvelgiant į ateitį ir suvokiant šiandienos visuomenės lūkesčius, vertinant praeitį ir jaučiant atsakomybę už XX amžiaus prieškario bei pokario Lietuvoje ir konkrečiai Vilniaus universitete vykusius procesus ir priimtus sprendimus, Vilniaus universitetas pradeda moksliniu istoriniu tyrimu paremtą iniciatyvą Grįžtanti atmintis – Recovering Memory. Šia iniciatyva siekiama prisiminti ir pagerbti Vilniaus universiteto bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie...
Istorija
Kauno IX forto muziejaus direktorius M. Pečiulis: „Muziejinio darbo esmė – ne tik kaupti praeities artefaktus, tačiau ir papasakoti istoriją visuomenei“
Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Jūsų Ekscelencija Prezidente, pirmasis atkurtos valstybės vadove, Seimo Pirmininke, premjere, mieli tremtiniai, Seimo nariai, kolegos, visi susirinkusieji. Šiandien minime Gedulo ir vilties dieną. Prieš 83 metus sovietinės jėgos struktūros pirmąjį...
Tremtyje nepalūžti padėjo maldos ir dainos
Sutuoktiniai Kacėnai su M. Kacėnienės motina Rasa Jakubauskienė, Trakai, www.traku-zeme.lt Mums, jaunajai kartai, sunku suprasti, ką patyrė anų laikų žmogus, kuris tarsi žemiausios klasės gyvulys buvo grūdamas į belangius vagonus ir vežamas dienų dienas į mirtį – tremtį. Tačiau yra vis dar menančių ir savo būtimi tą pragarą patyrusių žmonių. Kartais net atrodo, kad šiuolaikiniam...
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XXIV)
Grįžusi šeima buvo laiminga… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Iš tremties anksčiau grįžęs Jonas Dapkūnas pagaliau sulaukia ir savo moterų. Šeimai suremontavo šiokį tokį būstą, nes savo namelio Dapkūnai taip ir neatgavo, o tremtinių niekas nenorėjo registruoti… Naują ištrauką iš Sūduvos šviesuolio prisiminimų parengė Česlovas Iškauskas. Grįžta žmona ir dukra Su šeimynėle vis susirašinėjom, aš jų...
Juodojo birželio sulaužytas Lietuvos pasieniečio šeimos likimas
Lietuvos pasienio policijos pasienietis Liudvikas Lapienis. [1938–1939 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 29220, l. 27-21. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kartais nei išvaizda, nei apimtimi ar kitomis savybėmis neišsiskirianti byla tyrinėtojams pažeria įvairiausių netikėtumų ar įdomių istorijų. Taip įvyko vartant Lapienių šeimos tremties bylą, kurioje rastas...
Kiek kitaip apie Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dieną
Tremtinė T. Mikutavičienė su lietuvių tremtinių vaikais. Sujeticha, Irkutsko sritis, 1948. Nuotrauka iš https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/ Andrius Navickas, www.voruta.lt Lietuvoje susiformavo dvi savitos valstybės švenčių “trejybės”. Sausį prisimename okupantų agresijos aukos ir piliečių žygdarbį, vasarį švenčiame savotišką Ištakų šventę. Kalbant apie laisvę, mūsų kartai 1918 m. Deklaracija yra kur kas tvirtesnis atspirties taškas, nei iš istorijos tolumos...
Sovietinės represijos prieš Lietuvą – skaičiai stulbina
Diskusija su žinomais visuomenės žmonėmis Lietuva mini juodąsias datas – masinių trėmimų ir okupacijos bei genocido datas – Birželio 14-ąją ir Birželio 15-ąją, kurios žymi didžiausią sovietų prievartą prieš mūsų tautą. Lietuva neteko pačių šviesiausių savo žmonių, vysčiusių valstybę, dirbusių žemę, mokiusių jaunimą, kūrusių visuomeninio ir asmeninio gyvenimo prasmę. Totalitarinis sovietų režimas okupuotose teritorijose pasižymėjo...
Pasvalietės Genovaitės Krikščiūnaitės – Radėnienės prisiminimai apie tremtį
Miško kirtėjos Sibiro tremtyje. Genovaitė Krikščiūnaitė – Radėnienė stovi antra iš kairės. Asmeninio G. Krikščiūnaitės-Radėnienės archyvo nuotraukos Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio vadovė, www.voruta.lt 1941 m. birželio 14- oji – diena, kai prieš septyniasdešimt septynerius metus 3 val. nakties enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Iš geležinkelio stočių pajudėjo pirmieji gyvuliniai vagonai. Ne vienerius metus...
Česlovas Iškauskas. Ar šiandien įmanomas „juodasis birželis“?
Parvežami tremtinių palaikai (Kėdainiai, 1989 07) © Romualdas Požerskis. Nuotr. iš https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/ Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Vos ne kasmet, artėjant pirmųjų trėmimų metinėms arba oficialiai Gedulo ir vilties dienai, rašau vieną ir tą patį: primenu tuos baisius ketvirto dešimtmečio birželius – Lietuvos okupaciją, pirmąsias tremtis ir karo pradžią. Viename komentare netgi paklausiau:...
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XXIII)
Netrūko linksmų akimirkų (iš kairės į dešinę: pirmas – Kazys Lukoševičius, ketvirta – Konstancija Dapkūnienė, šešta – Julija Dapkūnaitė – Skrinskienė). Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dar vienoje Jono Dapkūno prisiminimų ištraukoje – pasiruošimas sutikti iš Sibiro grįšiančias žmoną ir dukrą. Be artimųjų, gerų žmonių pagalbos – nė iš vietos. Bet viską lemia, kad esi savo mylimuose...
Politiniai kaliniai buvo laidojami be karsto, užkasami, tarsi kritę gyvuliai. Balchašo lageris
2024 m. gegužės 29 d. Kazachstane, Balchašo lageryje, buvo pagerbti čia žuvę lietuviai ir kitų tautybių žmonės. Atminimo ir pagarbos renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Egidijus Navikas, Seimo Pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, Seimo narys, Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininkas Edmundas Pupinis,...
Daug kartų steigta ir uždarinėta (2)
Paliūnų mokykla, įrengta ūkininko Budzeikos gyvenamajame name 1930 m. Viduryje sėdi mokytojas V. Vaicekauskas, kairėje stovi Antanas Tumelis Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Vilniaus kuratorijos vizituotojas ir Mokyklų tarybos inspektorius, vizituodami Paliūnų mokyklą, buvo patenkinti mokymo rezultatais. Pasak jų, visoje apylinkėje čia jie geriausi. Balstogės vaivadija ėmėsi ieškoti priekaištų. Jos atsiųstas valdininkas nustatė, kad patalpos netinkamos mokyklai,...
Kazachstane pagerbtas Kengyro sukilėlių atminimas
Gegužės 31-ąją visoje Kazachstano Respublikoje paminėta Politinių represijų aukų atminimo diena. Tą dieną Žezkazgane buvo paminėtos 70-osios Kengyro sukilimo metinės. Prie Kengyro memorialo buvo pagerbtas šiame sukilime dalyvavusių lietuvių ir kitų tautybių politinių kalinių atminimas. Kengyro sukilimo pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos ambasadorius Kazachstane...
Lietuvos kultūros paveldas Ukrainoje: ką apie jį žinome? (II)
Chotynas. Nuotrauka: Grigory Fedyukovich, CC BY-SA 3.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0>, via Wikimedia Commons Julius Markevičius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos visuomenės informavimo specialistas, www.voruta.lt Pastaruosius dvejus metus jokia kita valstybė taip nekausto mūsų dėmesio kaip Ukraina. Ne iš žingeidumo, o dėl Rusijos sukelto siaubingo karo išmokome Ukrainos geografiją, atstumus, miestų ir upių pavadinimus. Daugelis šių žinių semiasi tik...
Lietuvos kultūros paveldas Ukrainoje: ką apie jį žinome? (I)
Ostrogo pilis. Nuotrauka: Panchuk Valentyn, CC BY-SA 4.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0>, via Wikimedia Commons Julius Markevičius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos visuomenės informavimo specialistas, www.voruta.lt Pastaruosius dvejus metus jokia kita valstybė taip nekausto mūsų dėmesio kaip Ukraina. Ne iš žingeidumo, o dėl Rusijos sukelto siaubingo karo išmokome Ukrainos geografiją, atstumus, miestų ir upių pavadinimus. Daugelis šių žinių semiasi...
Kieno rankose švietimas, tas valdo tautos likimą (I)
LKD Vaičiuliškių skyriaus vakarinių kursų grupė su mokytoju V. Dubausku. 1930 m. Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Norint suprasti dabartį, būtina pasinerti į praeities įvykius. Istorija kartojasi. Ji sugrįžta įvairiais aspektais ir įvykiais. Tarpukario Lenkija skelbėsi esanti palanki ir draugiška tautinėms mažumoms. 1921 m. Lenkijos Konstitucijos 109 straipsnyje tautinių mažumų teisės buvo apibrėžtos taip: „Kiekvienas pilietis turi...
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XXII)
Grįžus į gimtąsias vietas susitikimų netrūko… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Jau 22-oji ištrauka iš Sūduvos šviesuolio Jono Dapkūno, beveik 10 metų prisikentėjusio Sibiro lageriuose, prisiminimų. Pagaliau jis ryžtasi iškeliauti namo ir Lietuvoje laukti kol kas tremtį kenčiančios šeimos. Kelionė į Lietuvą ir ypač grįžimas į Tėviškę pulsuoja šiluma ir ilgesiu… Parengė Česlovas Iškauskas. 1958-ieji: kelionė į...
Antanas Žilėnas. Pasienio policijai – 100
Klaipėdos krašto Pasienio policija Antanas Žilėnas, tritomio „Parubežys ir parubežiniai” autorius, www.voruta.lt Kiekvienos šalies istorijoje yra nepamirštamų įsimintinų datų. Bėga metai, keičiasi kartos, į istorinę areną žengia vis nauji žmonės. Keičiasi buitis, gyvenimo būdas, socialinė pasaulėžiūra, tačiau išlieka tų įvykių atmintis, be kurių neįsivaizduojama tautinė savimonė, valstybės patriotinė ateities vizija. Po vasario 16-osios lietuvių tauta...
Alfonsas Kairys. Istorija tapusi praeitis (I)
Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Manau, kad ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus darbus, rūpinantis tautinėmis mažumomis Lietuvoje ir lietuviais, esančiais už jos ribų. Ir...
Vysk. Eugenijus Bartulis: „Žemaičiai gerai pažinojo mons. Alfonsą Svarinską: kaip ir miško broliai, jis niekada nesusvyravo savo apsisprendime gyvenimą paaukoti dėl Lietuvos laisvės”
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Šiaulių miesto savivaldybės nuotr. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pamokslas Lietuvos partizanų, tremtinių, politinių kalinių, o taip pat Monsinjoro Alfonso Svarinsko 10-tųjų mirties metinių minėjime Kryžkalnyje Stulgių apaštalo evangelisto šv. Mato bažnyčioj. Jūsų Ekscelencija vyskupe Jonai, mieli broliai kunigai, brangūs tikintieji, Raseinių rajono vadovybė sukvietė mus prisiminti, paminėti ir pagerbti žuvusius...
Kviečiame skaityti pirmąjį 2024 m. istorijos žurnalo „Voruta” numerį
www.voruta.lt Kviečiame skaityti pirmąjį 2024 m. istorijos žurnalo „Voruta” numerį. Spausti ČIA.
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XXI)
Tremtinė T. Mikutavičienė su lietuvių tremtinių vaikais (Sujeticha, Irkutsko sritis, 1948 m.). Iš www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/ Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje trumpoje prisiminimų dalyje – dukters Kazytės paleidimas iš katorgos. Tačiau iš tremties – dar keleri metai. Visi ilgisi Lietuvos… Parengė Česlovas Iškauskas. 1956-ieji: Kazytės sugrįžimas 1956 metų pabaigoje iš katorgos grįžo Kazytė, iki galo neištarnavusi 4...
Knygos išperkamos, o bibliotekose skaitytojai laukia jų eilėse. Taip atsitiko ir su romanu „Karo nuotaka“
Lentvario miesto bibliotekoje viešėjo istorinio romano „Karo nuotaka“ autorė Ilona Skujaitė Dalia Bagdžiuvienė, Trakų viešosios bibliotekos Lentvario padalinio vedėja, www.voruta.lt Istoriniai romanai apie to meto šalių valdovus, kunigaikščius, jų gyvenimą ir intrigas yra sulaukę didelio susidomėjimo. Knygos išperkamos, o bibliotekose skaitytojai laukia jų eilėse. Taip atsitiko ir su romanu „Karo nuotaka“. Dabar jau išleistas...
Susitikimas su Lietuvos partizanu, politiniu kaliniu ir tremtiniu, dim. ltn. Jonu Kadžioniu- Bėda
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC vyresnysis patarėjas, Anykščiai, www.voruta.lt Anykščiuose vyko susitikimas-pokalbis su Lietuvos partizanu, politiniu kaliniu ir tremtiniu, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriumi, dim. ltn. Jonu Kadžioniu- Bėda. Susitikimo metu buvo prisiminta artėjanti Lietuvos antrosios sovietų okupacijos 80-mečio sukaktis. Pokalbyje Jonas Kadžionis pasidalino savo atsiminimais apie žmones ir įvykius kalinimo ir tremties vietose, apie sovietinės valdžios...
Abu Lietuvą okupavę totalitariniai režimai – ir nacistinis, ir komunistinis – siekė, kad šios aukos liktų bevardės, o atmintis apie jas – ištrinta
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įgyvendina projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“, kurį iš dalies finansuoja LR Vyriausybės kanceliarija. 2024 m. gegužės 17 d. pastatytas informacinis stendas, skirtas Pasvalio valsčiuje gyvenusiems ir Žadeikių miške nacių okupacijos metais nužudytiems žydų tautybės Lietuvos piliečiams atminti. Stendas įrengtas Pasvalio savivaldybės teritorijoje prie Memorialo holokausto aukoms atminti Žadeikių...
Partizaninio pasipriešinimo lopšyje iškilo įspūdingas paminklas legendiniam partizanų vadui
Šiemet Lietuvoje minint partizaninio karo pradžios 80-metį, legendinėje partizanų „vanagų“ stovyklavietėje iškilo įspūdingas paminklas, dedikuotas partizanų vadui Jonui Semaškai – Liepai. Iki 1953 m. Lietuvoje vykęs partizaninis karas – viena ryškiausių ir masiškiausių kovų prieš okupantus Europoje. Istorikų skaičiavimu, ginkluotame pasipriešinime dalyvavo apie 100 tūkstančių partizanų, iš kurių apie 20 tūkstančių žuvo. Daugelio jų palaikai...
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XX)
Jonas Dapkūnas su anūku, jau sugrįžus iš tremties Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje (ji rašyta 1978 m., likus trejiems metams iki J. Dapkūno mirties) – pagaliau ilgai lauktas Dapkūnų šeimos susijungimas: tėvai gauna leidimą pasimatyti su katorgininke dukra Kazyte. Jaudinantis rašinys… Parengė Česlovas Iškauskas. 1955-ieji: kelionė pas Kazytę Dukrelė Kazytė dar buvo lageryje. Taišete...
Lietuvos kariuomenės kūrėjo šventinė popietė
Zigmas Tamakauskas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt Gegužės 11 dieną Lietuvos karininkų ramovėje įvyko šventinė popietė, skirta pagerbti Lietuvos kariuomenės kūrėją, karį savanorį, 1991 m. Lietuvos Nepriklausomybės gynėją, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininką, šaulį – dim. majorą Gediminą Reutą jo gimimo 65-erių metų sukakties proga. Į...
Pagerbtas Lietuvos generolas Pranas Liatukas (1876-1945)
Prie atminimo lentos generolui Pranui Liatukui. R. Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato patarėjas, Vilnius, www.voruta.lt Vilniuje, prie buvusio Lukiškių kalėjimo vartų (Lukiškių skg. 6) buvo atidengta atminimo lenta, skirta Lietuvos generolui Pranui Liatukui (1876-1945). Atminimo lentos iniciatoriai – buvęs LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis bei VšĮ Vyčio paramos...
Prie Romo Kalantos paminklo paminėta Pilietinio pasipriešinimo diena
Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. gegužės 14 d. Kaune, Laisvės al. netoli Valstybinio muzikinio teatro prie Romo Kalantos paminklo visuomeninių organizacijų atstovai paminėjo Pilietinio pasipriešinimo dieną. Istorijos faktai mums liudija, kai prieš 52 metus, protestuodamas prieš sovietų santvarką, susidegino tik 19-os sulaukęs Romas KALANTA. Prisimename jo...




























